Pasitikrink, ar mokate Kelių eismo taisykles

Kelių eismo taisyklės (KET) yra privalomas dokumentas, nustatantis eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti KET. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis visų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

Svarbiausios KET sąvokos ir apibrėžimai

Kelių eismo taisyklėse vartojamos sąvokos yra esminės norint teisingai suprasti ir taikyti taisykles. Štai keletas pagrindinių:

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims, arba atvežančios/paimančios krovinius/keleivius į/iš tos zonos.
• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, atskirtas nuo jos krašto žyminčia linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų/dviračių taku.
• Lenkimas - vienos ar kelių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį ar jų grupę.
• Mokyklinis autobusas - geltonas, vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami mokiniai.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti suplanuotame renginyje, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su švyturėliais.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais, turintis pirmenybę kitų kelių atžvilgiu.
• Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Kitos KET vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.

Pagrindinės eismo dalyvių pareigos ir teisės

Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Jie privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir kelių eismo reguliuotojų reikalavimams bei vykdyti jų nurodymus. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

Eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti ar įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią ar kitaip trukdyti eismui. Eismo dalyviai, pastebėję kliūtį ar pavojų kelyje, privalo jį pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui.

Specialiųjų transporto priemonių pirmenybė

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais bei jų lydimoms transporto priemonėms. Avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje (arba prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto).
• Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau ir sustoti, o kitose eismo juostose - kuo dešiniau.
• Kelyje su skiriamąja kelio juosta reikalavimus privalo vykdyti tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai.

Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti švyturėlius ir garso signalus, gali nepaisyti tam tikrų KET reikalavimų tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant pažeidėjus ar eskortuojant saugomus asmenis, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

Vairuotojų pareigos ir draudimai

Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės, neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojusiems privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę.

Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti transporto priemonės tvarkingumu ir reikiamų priemonių (pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos ir kt.) buvimu.

Tikrinančio pareigūno stabdomas vairuotojas privalo sustoti ir pateikti galiojančius dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, registracijos dokumentus, techninės apžiūros ir draudimo liudijimus). Dokumentus privaloma paduoti neišlipant iš transporto priemonės, išlipti leidžiama tik gavus pareigūno leidimą. Vairuotojas privalo leistis patikrinamas dėl neblaivumo ar apsvaigimo.

Vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą. Mopedą, motociklą, triratį ir visų rūšių keturračius privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus signalo rodymą). Vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims. Tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje sustojęs vairuotojas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Draudžiama dalyvauti neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse ir važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra keleivių (krovinių) vežimo tvarkos pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai.

Naujausi KET pakeitimai ir aktualijos (nuo 2022 m. birželio 1 d. ir 2024 m. sausio 1 d.)

Kelių eismo taisyklės nuolat atnaujinamos, siekiant gerinti eismo saugumą ir pritaikyti jas prie besikeičiančių sąlygų. Nuo 2022 m. birželio 1 d. įsigaliojo reikšmingi KET pakeitimai, o nuo 2024 m. sausio 1 d. - dar daugiau naujovių.

Dviračių gatvės: naujas eismo organizavimo būdas

Viena iš svarbiausių naujovių - dviračių gatvės, kurios skirtos gerinti dviračių eismo sąlygas, ypač tose vietose, kur trūksta dviračių infrastruktūros. Jos gali būti įrengiamos ramaus, lėto eismo gatvėse, pavyzdžiui, senamiesčiuose ar kurortuose. Jose galioja specialūs KET reikalavimai:

• Draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu.
• Draudžiama lenkti transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą (apvažiuoti tos pačios krypties eismo juosta leidžiama).
• Dviračių vairuotojams netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

Dviračių gatvės žymimos kelio ženklais Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir Nr. 560 „Dviračių gatvės pabaiga“.

Nauji šviesoforo signalai ir maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos

KET pakeitimuose reglamentuoti atskiri, tik maršrutiniam transportui skirti šviesoforo signalai, kurie gali būti įrengiami sankryžose su A raide pažymėtomis eismo juostomis, leidžiant maršrutiniam transportui įvažiuoti į sankryžą anksčiau. Atsiranda naujas S formos signalas, draudžiantis maršrutinio transporto eismą, ir horizontalaus brūkšnio formos signalas, informuojantis apie šviesoforo signalų pasikeitimą.

Nuo birželio 1 d. išskirtos dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos:

• Juostos, žymimos raide A: jomis gali važiuoti tik maršrutinis transportas.
• Juostos, žymimos simboliu A+: jomis, be maršrutinio transporto, gali važiuoti dviračiai, mopedai ir lengvieji keturračiai, automobiliai, pažymėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, motociklai, lengvieji taksi automobiliai, automobiliai, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, elektromobiliai (jeigu eismo juosta pažymėta atitinkamais užrašais / simboliais).

Nauji kelio ženklai ir ženklinimas

Atsirado nauji kelio ženklai, tokie kaip Nr. 340 „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“ (riboja elektrinių paspirtukų, kurių galia iki 1 kW ir maksimalus greitis iki 25 km/h, eismą intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose) ir Nr. 341 „Gyvenamųjų transporto priemonių eismas draudžiamas“ (kartu su lentele Nr. 857 „Gyvenamosios transporto priemonės“ leidžia riboti automobilių ar priekabų, skirtų gyvenimui, eismą).

Įvedami ir nauji kelių ženklinimai:

• Motociklo simboliu žymimos A+ eismo juostos, kuriomis leidžiama važiuoti motociklams.
• Įspėjamojo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ atvaizdu ženklinama važiuojamoji dalis, kur būtina įspėti apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos.
• Įspėjamojo kelio ženklo „Vaikai“ atvaizdu ženklinami kelio ruožai, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų (prie darželių, mokyklų, žaidimų aikštelių ir pan.).

Elektrinių mikrojudumo priemonių taisyklės (nuo 2025 m.)

Nuo 2025 m. įsigaliosiantys pakeitimai palies ir elektrinių mikrojudumo priemonių, tokių kaip elektriniai paspirtukai, naudojimą. Svarbiausi reikalavimai ir draudimai:

• Šalmas privalomas visiems - dviratininko, riedlentininko ar motociklininko tipo, užsidėtas ir užsegtas.
• Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje.
• Amžius: ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims - tik išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos pažymėjimą. Jaunesnį nei 10 metų asmenį gyvenamojoje zonoje privalo prižiūrėti suaugusysis.
• Techninė būklė: privalo turėti tvarkingą stabdį, garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus.
• Matomumas: važiuojant važiuojamąja dalimi privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui - abu variantai privalomi.
• Važiavimo vietos: leidžiama važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelio infrastruktūros nėra, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Greitis: draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį - didesniu kaip 7 km/h greičiu. Greitis turi būti artimas pėsčiojo judėjimo greičiui.
• Draudžiama važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos nustatytose vietose, pėsčiųjų takais (išskyrus pėsčiųjų ir dviračių takus), automagistralėmis ir greitkeliais, kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti ar kelia pavojų.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šalmas vyresniems nei 18 metų asmenims važiuojant kitur nei važiuojamąja dalimi yra rekomenduojamas, visuomenėje formuojasi požiūris, kad šalmo dėvėjimas turėtų tapti savaime suprantamu dalyku, kaip saugos diržų naudojimas automobiliuose.

Kitos naujovės

• Geležinkelio pervažos: draudžiama įvažiuoti ar įeiti į pervažą, kai užtvaras nuleistas, leidžiasi arba kyla. Taip pat draudžiama savavališkai kelti užtvarą ar jį apvažiuoti (apeiti).
• Valstybinio numerio ir išsikišusių krovinių žymėjimas: „Regitros“ išduota numerio lentelė turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje transporto priemonės ir (ar) priekabos gale. Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis juostomis.
• Kelių darbų transporto priemonių žymėjimas: priekyje, šonuose ir gale žymimos raudonai-baltomis įstrižomis atšvaitinėmis juostomis.
• Apsisukimas sankryžoje: apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, į dešinę sukantiems vairuotojams). Išimtis: apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle.
• Greitėjimo ir lėtėjimo juostos: greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą ketinantis įsilieti vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu važiuojančiai transporto priemonei arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiai transporto priemonei.
• Stovėjimas: draudžiama sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (išskyrus atvejus, kai leidžia kelio ženklai), siekiant užtikrinti specialiojo transporto pravažumą.
• Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas: galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galios iki artimiausios sankryžos ar sankirtos, įskaitant sankryžos ar sankirtos plotą. Stovėjimą ribojančių kelio ženklų Nr. 332-335 ir stovėjimą leidžiančių kelio ženklų Nr. 528-532 galiojimo zona taip pat išplėsta, apimant iki kitų atitinkamų ženklų.
• Mokyklinių autobusų įspėjamosios šviesos: jos turėtų būti naudojamos tik mokinių laipinimo metu.
• Krovinių vežimas krovininio automobilio kėbule: draudžiama, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad KET 109 punkte, kalbančiame apie posūkį į kairę ne sankryžoje, nebuvo reikalavimo sukančiam vairuotojui praleisti lenkiančias transporto priemones. Taip pat buvo patikslintas KET 112 punktas, reglamentuojantis eismo situaciją, kai greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti vairuotojui privaloma duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.

KET 129, 131 ir 133 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose, įskaitant atvejus, kai kelio ženklais greitis gali būti padidintas. Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa, nors ir nėra automagistralė ar greitkelis, turi nustatytą 110 km/h leistiną greitį. Lenkimo manevras, kuris yra vienas pavojingiausių, turėtų būti atliekamas tik tada, kai būtina, neviršijant leistino greičio ir laikantis KET 136 punkto reikalavimų.

Horizontalusis ir vertikalusis kelio ženklinimas

Horizontalusis ženklinimas (baltos arba kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:

• Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, skiria dviračių takų dalis.
• Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose, atskiria eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, arba dviračių juostą.
• Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juostomis.
• Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje.
• Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas.
• Artėjimo linija - siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, - įspėja apie artėjimą prie ištisinės ženklinimo linijos.
• Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą.
• Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir kitos eismo juostos.
• Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje.
• Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų (viena ištisinė, kita brūkšninė), skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos.
• Pėsčiųjų perėjos: „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.
• Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
• Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje.
• Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus.
• Užrašu „TAKSI“ ir simboliu A+ pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi.
• Elektromobilio ir A+ simboliais pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams.

Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus ir padeda orientuotis. Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių vertikaliuosius elementus, keliančius pavojų važiuojančioms transporto priemonėms.

Skiriamieji ženklai ir jų naudojimas

Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu (baltas elipsės formos ženklas su juodomis raidėmis „LT“), jeigu trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle. Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.

Kiti svarbūs skiriamieji ženklai:

• Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
• Vežančio vaikų grupes autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu.
• Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu, ant abiejų šonų užrašas „MOKYKLINIS“. Ant stogo įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu.
• Transporto priemonės, kurią vairuoja asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“. Kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklinimas specialiu skiriamuoju ženklu tampa neprivalomas.
• Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje.
• Krovinio, išsikišusio už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba bent kiek į šoną, kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis.
• Pavojinguosius krovinius vežančios transporto priemonės turi būti paženklintos ir pažymėtos Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniuose prieduose nustatyta tvarka.
• Pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.

tags: #pasitikrink #ar #moki #eismo #taisykles