Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) sugeria ir išskiria šilumą (saulės infraraudonąją spinduliuotę) į atmosferą. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) skaičiuoja, kad dėl žmogaus veiklos metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pasaulio temperatūra iki šiol pakilo apytikriai 1,0 °C virš ikipramoninių lygių. Tiksli turima informacija apie išmetamą teršalų kiekį, tendencijas ir politiką yra būtina norint apriboti pasaulinį atšilimą.
Tarptautiniai susitarimai ir ES įsipareigojimai
1992 m. pasaulio tautos pasirašė Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kurios tikslas - apsaugoti klimato sistemą nuo pavojingo antropogeninio poveikio. Vėliau 1997 m. Kioto protokolu buvo nustatytos priemonės ir privalomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai išsivysčiusioms šalims, o 2015 m. Paryžiaus susitarimu 197 šalys įsipareigojo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C.
Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi prisidėti prie šių pastangų ir siekia ambicingų tikslų:
- 20 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki 2020 m.
- 40 % - iki 2030 m.
- 80-95 % - iki 2050 m.
Iki 2017 m. ES jau buvo sumažinusi savo išmetamą teršalų kiekį 21,7 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Duomenų kokybės užtikrinimas ir stebėsenos mechanizmai
Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros (EAA), užtikrina ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir informacijos apie būsimą mažinimą kokybę. ŠESD apskaita yra kiekybinis metinis dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio įvertis, išreiškiamas anglies dioksido (CO2) ekvivalentais.
| Sektorinė veikla | Duomenų rinkimo metodas |
|---|---|
| Energetika | Kuro deginimo apimtys, išmetimo koeficientai |
| Žemės ūkis | Gyvulių skaičius, trąšų naudojimas |
| Transportas | Degalų pardavimo apimtys |
Stebėjimo mechanizmo reglamentu nustatyta ES išmetamų dujų apskaitos peržiūros sistema, apimanti automatines ir rankines patikras. Nors apskaita per tam tikrą laiką pagerėjo, vis dar trūksta konkrečių veiksmų gairių kai kuriems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriui.
Sektorių specifika: žemės ūkis ir gyvulininkystė
Žemės ūkio sektoriuje 2005-2023 m. ŠESD kiekis keitėsi nežymiai (sumažėjo 4,1 %). Gyvulininkystė yra viena didžiausių žemės išteklių naudotojų, o pagrindinės išskiriamos dujos yra metanas (CH4) ir azoto oksidas (N2O). Siekiant mažinti taršą, diegiamos pažangios technologinės priemonės, pavyzdžiui, biologiniai silosavimo priedai, gerinantys pašarų kokybę ir mažinantys fermentacijos metu išsiskiriančių dujų kiekį.
Anglies pėdsakas ir ateities perspektyvos
Be tiesioginės apskaitos, vertinamas ir ES anglies pėdsakas - prekių ir paslaugų vartojimo metu išmetamas teršalų kiekis. 2017 m. duomenimis, vienam ES gyventojui teko 7,2 tonos CO2. Verslo sektorius taip pat aktyviai įsitraukia į klimato kaitos švelninimą, siekdamas iki 2035 m. pasiekti neutralią anglies dioksido atžvilgiu gamybą, investuojant į atsinaujinančius ir žiedinius produktus.
tags: #pasaulio #siltnamio #efekta #sukelianciu #duju #ismetimo