Vairavimas blogomis sąlygomis: patarimai ir reikalavimai saugumui užtikrinti

Vairavimas kintančiomis oro ir kelio sąlygomis kelia daugybę iššūkių, ypač rudenį ir žiemą. Šiuo laikotarpiu sparčiai kinta oro temperatūra, tiek rytais, tiek ir naktimis daug kur susiformuoja rūkas, kelio danga gali pasidengti ledu ar sniegu, o matomumas smarkiai suprastėja. Šis straipsnis skirtas vairuotojams, norintiems pagerinti savo vairavimo įgūdžius ir užtikrinti saugumą kelyje, nepriklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų.

Rūkas kelyje: pavojai ir kaip elgtis

Vėlyvą rudenį, sparčiai kintant orų temperatūrai, tiek rytais, tiek ir naktimis daug kur susiformuoja rūkas. Rūkui apgaubus kelius, eismo sąlygos gali tapti itin pavojingos. Tvyrant rūkui, suprastėja matomumas, dėl to pailgėja vairuotojo reakcijos laikas. Rūkas itin pavojingas ne tik naktį, bet ir tekant saulei. Dažnu atveju šis gamtos reiškinys yra neprognozuojamas, o jau važiuojant rūke gali pasitaikyti ruožų, kuriuose jis itin sutirštėjęs. Svarbu žinoti, kad važiuojant rūke atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - didesnis už tikrąjį.

Rekomenduojami veiksmai esant rūkui:

• Įvažiavus į rūke paskendusį kelio ruožą, vairuotojai turėtų tinkamai įvertinti pasikeitusias vairavimo sąlygas ir sumažinti greitį. Jei esant rūkui vairuotojas važiuos per greitai, jam bus sunku laiku sureaguoti ir priimti tinkamus sprendimus atsiradus kliūčiai.
• Naudoti papildomus šviesos šaltinius - rūko žibintus. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
• Norint geriau matyti kelią, nereikėtų įsijungti tolimųjų šviesų žibintų, nes tokiu būdu yra ne tik „akinami“ kiti eisme dalyvaujantys vairuotojai, bet ir pats rūkas tampa dar sunkiau permatomas.
• Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad į kelią gali išbėgti gyvūnai, pasirodyti pėsčiomis einantis ar dviračiu važiuojantis žmogus, kuriuos rūke pastebėti yra kur kas sunkiau.
• Jeigu, vyraujant tirštam rūkui, nėra aišku, kokiu greičiu važiuoti, geriau nerizikuoti ir, atradus saugią vietą šalikelėje, sustoti.

Vairavimas tamsiu paros metu ir matomumas

Tamsusis paros metas ir blogos oro sąlygos yra tikras iššūkis vairuotojams, sukeliantis matymo sutrikimus. Dėl šviesos stokos sumažėja erdvės gylio, spalvų, kontrasto suvokimas, tamsoje periferinis matymas tampa mažiau efektyvus, todėl sunkiau pastebėti objektus ir pavojus periferiniame regėjime. Žmogus, nejaučiantis regėjimo sutrikimų dienos metu, gali tai pajausti vairuodamas naktį. Taip yra dėl tamsoje išsiplečiančio vyzdžio. Tamsoje žmogaus vyzdys išsiplečia net iki 4-7 mm. Šioje būsenoje išryškėja visi regėjimo fokusavimo trūkumai, kurių nejaučiame dienos metu.

Kaip užtikrinti gerą matomumą:

• Regėjimo patikra: Jaučiant regėjimo pablogėjimo požymius, rekomenduojama apsilankyti regėjimo patikroje. Vyresniems nei 40 metų asmenims rekomenduojama regėjimą tikrintis vieną kartą metuose, asmenims iki 40 metų regos patikra rekomenduojama 1-2 kartus per du metus (pagal poreikį).
• Korekciniai akiniai/lęšiai: Visuomet dėvėti akinius ar kontaktinius lęšius, kuriuos Jums yra paskyręs oftalmologas ar optometrininkas. Vairuotojams rekomenduojama rinktis akinius su kokybiškomis antirefleksinėmis dangomis, kurios sumažina lęšių paviršiaus atspindžius ir padidina lęšių šviesos pralaidumą.
• Automobilio stiklų švara: Pasirūpinti, kad priekinis automobilio stiklas ir Jūsų akinių lęšiai būtų visuomet švarūs, be įbrėžimų ar kitų pažeidimų. Nešvarumai ir smulkūs įbrėžimai gali sukelti šviesos išskaidymą ir neryškų matymą.
• Salono priežiūra: Drėgmė lengvai kaupiasi medžiaginiuose kilimėliuose, todėl tai gali būti rasojančių langų priežastimi. Rekomenduojama nuvalyti stiklą su chemija, kuri trukdytų kauptis drėgmei, ir pasitikrinti salono filtrą, ar jis nėra užsiteršęs. Taip pat svarbu, kad tinkamai veiktų galinio stiklo šildymas.
• Žibintų būklė: Geras matomumas užtikrinamas ne tik švariais automobilio stiklais, bet ir teisingai veikiančiais šviesos šaltiniais. Vairuotojams po kiekvienos kelionės rekomenduojama nuvalyti žibintus, nes ant jų susikaupęs purvas pastebimai sumažina šviesos sklaidą. Reguliariai tikrinkite ir reguliuokite priekinius žibintus. Patikrinkite, ar visi žibintai - priekiniai, galiniai, stabdžių ir posūkių žibintai - veikia ir yra švarūs.
• Taisyklingas žibintų naudojimas: Tamsoje arba lyjant reikėtų įsijungti ne tik dienos šviesos, bet ir artimųjų šviesų žibintus, kad jie degtų ir gale. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.

Rudenį ir žiemą būdingi pavojai

Ruduo ir žiema yra gana sunkus laikotarpis visiems eismo dalyviams. Metų laikai ir su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos daro įtaką transporto priemonių eismo intensyvumui, važiavimo greičiui, nuo kurio daugiausia priklauso ne tik avarijos tikimybė, bet ir jos pasekmės.

Ypatingas dėmesys:

• Tiltai ir viadukai: Rytais, dėl temperatūros skirtumų, itin slidu gali būti ant tiltų ir viadukų.
• Žemesnės vietovės: Pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių, bei miškingose vietovėse esančios kelio vietos.
• Provėžos ir akvaplaningas: Rudenį ypač pavojinga važiuoti provėžomis, nes tarp padangų ir kelio dangos gali susidaryti vandens sluoksnis ir automobilis gali pradėti akvaplanuoti, todėl suvaldyti automobilį gali būti labai sudėtinga. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos.
• Juodasis ledas: Atkreipkite dėmesį į juodąjį ledą - dažną ir pavojingą žiemos keliuose. Dažnai jis nematomas, todėl keliai būna slidūs, be jokių matomų ženklų.
• Pirmas lietus: Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Kelių eismo taisyklės ir saugus vairavimas

Kelių eismo taisyklės (KET) numato griežtus reikalavimus vairuotojams, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Ypač svarbu jų laikytis blogomis sąlygomis.

Svarbiausi KET punktai:

• KET 126 punktas: Priklausomai nuo greičio, vairuotojas turi išlaikyti tokį atstumą, kad nesusidurtų su priekyje važiuojančia transporto priemone, jei ji bus stabdoma, ir palikti tiek vietos šone, kad būtų užtikrintas saugus eismas. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų bent dvi sekundės arba bent pusė spidometro rodmens, perskaičiuoti į metrus. Pavyzdžiui, važiuojant 70 km/val. greičiu, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jei eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
• KET 127 punktas: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir apkrovą, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą, kad sustabdytų transporto priemonę bet kokiose numatomose kliūtyse. Jis turi sulėtėti ir prireikus sustoti, jei to reikalauja aplinkybės, ypač kai blogas matomumas.
• KET 128 punktas: Jei yra kliūtis ar kyla grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei tik gali tai pastebėti) turi sulėtinti greitį, arba net visiškai sustabdyti transporto priemonę, ar aplenkti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Važiavimo greitis (KET XV skyrius):

• Gyvenvietėse: visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu.
• Automobilių stovėjimo vietose: visos transporto priemonės gali važiuoti ne didesniu nei 20 km/val. greičiu.
• Už gyvenviečių ribų:
  • Automobiliais, motociklais ir triračiais greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne daugiau nei 130 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu nei 110 km/val. greičiu.
  • Greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - ne didesniu nei 120 km/val. greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu nei 110 km/val. greičiu.
  • Keliuose su asfalto arba betono danga - ne didesniu nei 90 km/val. greičiu, kituose keliuose ne didesniu nei 70 km/val. greičiu.

Atkreipkite dėmesį:

Pradedantiesiems, taip pat tiems, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais maksimaliu 90 km/val. greičiu, greitis kituose keliuose ne didesnis nei 70 km/val.

Transporto priemonės techninė būklė

Prieš kiekvieną kelionę vairuotojas privalo iš anksto pasirūpinti savo vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas reglamentuoja, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik su techniškai tvarkingomis motorinėmis transporto priemonėmis ir priekabomis, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus.

Svarbiausi aspektai:

• Padangos: Vairuotojai privalo nepamiršti, kad automobilių padangų keitimui taikomos Kelių eismo taisyklės (230 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama naudoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Vairuotojas turėtų pasitarti su šios srities specialistais rinkdamasis padangas žiemos sezonui, atsižvelgdamas į kelius, kuriais dažniausiai tenka važiuoti. Dygliuotas padangas reikėtų rinktis tais atvejais, kai daugiausiai tenka važiuoti priemiesčio, sudėtingais keliais. Pirkdami padangas, atkreipkite dėmesį į pagaminimo metus: ant padangos (antspaudo) pirmieji du skaičiai nurodo savaitę, kiti du - pagaminimo metus. Kuo senesnės padangos, tuo blogesnės jų eksploatacinės savybės. Nepamirškite, kad padangos protektorius žiemos periodu turi būti ne mažesnis nei 3 mm. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
• Žibintai: Tamsiuoju paros metu, kai blogas matomumas, būtina, kad transporto priemonės žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos žibintai, posūkio žibintai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai žibintai, stovėjimo žibintai, avarinė signalizacija, stabdžių žibintai, atbulinės eigos žibintai) tinkamai funkcionuotų.
• Stiklo valytuvai ir plovikliai: Rekomenduojama pakeisti langų plovimo skystį į tinkamą koncentratą, kuris neužšąla esant minusinei temperatūrai. Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, ar jie nėra susidėvėję.
• Kiti sistemos: Šoninių veidrodėlių šildymas ir automobilio šildymo sistema taip pat turi tinkamai veikti.

Saugus vairavimas sudėtingomis sąlygomis: praktiniai patarimai

Kiekvienas vairuotojas turėtų deramai įvertinti tai, kad rudenį - žiemą eismo sąlygos nuolat keičiasi, todėl būtina imtis papildomų priemonių.

Bendrieji patarimai:

• Greitis ir atstumas: Važiuokite daug mažesniu greičiu, laikydamiesi saugaus (ilgesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau laiko lieka stebėjimui, prognozavimui ir veiksmams išvengiant pavojaus.
• Pasiruošimas kelionei: Visada išvažiuokite daug anksčiau nei vasarą.
• Vengti kelionių: Venkite kelionių, ypač blogomis oro sąlygomis.
• Būkite atidūs: Atminkite, kad kelyje yra ir kitų eismo dalyvių - pėsčiųjų, dviratininkų, vairuotojų. Būkite ypač atsargūs važiuodami keliu tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose.
• Atsakingas vairavimas: Esant sudėtingoms oro sąlygoms labai svarbu neskubėti, važiuoti ramiai ir apgalvotai. Prioritetas - saugumas, o ne greitis. Susikoncentruokite ties vairavimu, išjunkite muziką.
• Degalų atsargos: Visada turėkite bake daugiau degalų atsargų, kad išvengtumėte problemų šaltuoju metų laiku.
• Saugumo priemonių rinkinys: Mašinoje turėkite ne tik pirmos pagalbos rinkinį, bet ir kitų atsargos priemonių komplektą (avarijos stabdymo ženklą, gesintuvą, ryškių spalvų liemenę su atspindinčiais elementais).

Automobilio stabilumas ir valdymas:

• Svorio centras: Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta.
• Važiavimas šlaitu: Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
• Šoninis slydimas: Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
• Slydimo korekcija:
  • Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą ir vairą pasukti į slydimo pusę.
  • Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
  • Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
• Aukštesnė pavara: Esant sudėtingoms oro sąlygoms dažniausiai siūloma vairuoti mašiną su aukštesne pavara. Tai padeda kur kas paprasčiau sulaikyti automobilio kontrolę, kai jis slysta.
• Apledėjęs ruožas: Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
• Gilūs sniegas ar purvas: Važiuojant per gilų sniegą ar pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros ir stengtis nesustoti.
• Kelkraštis: Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
• Šoninis vėjas: Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.

Stabdymas:

• Pertraukiamas stabdymas: Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
• Stabdymas varikliu: Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
• Nuokalnė: Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai.
• Sugedę stabdžiai: Staiga sugedus darbiniams stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei, pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
• Vanduo: Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
• Stovėjimo stabdys: Transporto priemonę palikdami stovėti, visada įjunkite stovėjimo stabdį. Venkite ilgą laiką palikti automobilį šaltyje su įjungtu stovėjimo stabdžiu, nes jis gali užšalti.

Posūkiai:

• Sumažinkite greitį: Posūkyje sumažinus važiavimo greitį, išcentrinė jėga sumažės. Viršytas greitis yra labai dažna avarijų priežastis ir klaida, kurios ant slidžios kelio dangos, o juo labiau slidžiame posūkyje, ištaisyti neįmanoma.
• Atidumas: Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
• Staigus posūkis: Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.

Kiti svarbūs aspektai:

• „Akloji zona“: „Akloji zona“ - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį.
• Lenkimas: Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio, šio ruožo matomumas bus ribotas. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį.
• Sankryžos: Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
• Saugos diržai: Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu.
• Vairuotojo būsena: Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
• Avarijų tikimybė: Avarijų tikimybė, važiuojant su išjungtomis šviesomis, išauga net 32 proc.

Pradedantiesiems vairuotojams

Įgijus vairuotojo pažymėjimą, atsiveria naujos galimybės - savarankiškos kelionės, lankstumas ir patogumas. Tačiau pradedantiesiems vairuotojams Lietuvoje galioja specifinės taisyklės ir apribojimai, kurie yra itin svarbūs užtikrinant eismo saugumą.

Pradedančiojo vairuotojo statusas:

• „Pradedantysis vairuotojas“ - tai asmuo, turintis teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir vairuojantis iki dvejų metų. Šis statusas reikalauja ypatingo atidumo ir atsakomybės, siekiant nepažeisti kelių eismo taisyklių.
• Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pradedančiųjų vairuotojų pažymėjimų galiojimo laikas buvo prailgintas iki 3 metų, tačiau pirmuosius 2 metus vairuotojas vis dar laikomas pradedančiuoju.

„Klevo lapas“:

• „Klevo lapas“ - tai specialus žalias skiriamasis ženklas, kurį privalo naudoti neseniai vairuotojo pažymėjimą gavę asmenys. Šis ženklas informuoja kitus eismo dalyvius, kad už vairo sėdi mažiau patyręs vairuotojas.
• Klevo lapą reikia priklijuoti automobilio gale, kairėje pusėje. Kvadrato kraštinės ilgis turėtų būti nuo 100 mm iki 150 mm, o apvado plotis - 1/10 kraštinės ilgio.
• Jeigu pradedantysis vairuotojas nesilaiko šio reikalavimo ir neišsikelia matomoje vietoje „klevo lapo“, tai laikoma Kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurį gali būti skiriama bauda.

Greičio apribojimai pradedantiesiems vairuotojams:

Pradedantiesiems vairuotojams taikomi griežtesni greičio apribojimai nei patyrusiems vairuotojams:

• Užmiestyje (ne automagistralėse ir greitkeliuose): negali važiuoti didesniu kaip 70 km/h greičiu.
• Automagistralėse ir greitkeliuose: negali važiuoti didesniu kaip 80 km/h greičiu.

Taip pat svarbu paminėti, kad pradedantiesiems vairuotojams galioja griežtesnės taisyklės dėl alkoholio kiekio kraujyje - leistina promilių riba yra nulis (0,00 promilės).

Atsakomybė už greičio viršijimą ir kitus pažeidimus:

Už greičio viršijimą Lietuvoje numatytos baudos, kurios priklauso nuo to, kiek viršytas leistinas greitis. Pradedantiesiems vairuotojams taikomos griežtesnės sankcijos. Pavyzdžiui, viršijus greitį daugiau nei 10 km/h, pradedantysis vairuotojas gali netekti teisės vairuoti. Naudojimasis telefonu vairuojant gali užtraukti baudą ir laikiną teisių atėmimą.

Papildomi vairuotojų mokymai:

Pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimus, privaloma išklausyti papildomus vairuotojų mokymus. Šie mokymai apima teorijos atnaujinimą, psichologijos kursą ir praktinius užsiėmimus. Papildomus mokymus būtina baigti per vienerius metus nuo pažeidimo dienos. Per metus nebaigus papildomų vairuotojų mokymų, prarandama teisė vairuoti ir pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į nuolatinį. Tokiu atveju teisę vairuoti galima susigrąžinti tik perlaikius vairavimo egzaminus.

Pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo keitimas:

Praėjus 2 metams nuo pažymėjimo išdavimo, pradedantysis vairuotojas gali pakeisti savo pažymėjimą į įprastą, 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jei nebuvo padaryta pažeidimų, dėl kurių reikalingas papildomas mokymas, arba nebuvo sukelta avarijų, per kurias sutriko eismo dalyvio sveikata.

tags: #vairavimas #blogomis #salygomis