Daugiabučių kiemai, ypač didmiesčiuose, rugsėjį tampa išbandymų vieta vairuotojams. Į miestą grįžus gyventojams, automobilių stovėjimo vietų trūkumas sukelia nemalonių situacijų. Siekdami užsitikrinti parkavimo vietas, gyventojai kartais imasi neteisėtų priemonių: stato fizinius užtvarus, kuoliukus ar grandines.
Viešosios ir privačios automobilių stovėjimo vietos
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar vietos yra viešosios nuosavybės objektai, priklausantys valstybei ar savivaldybei, jos laikomos bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiose viešose aikštelėse vairuotojai gali statyti automobilius net ir tais atvejais, kai kiemas atrodo esant skirtas konkretaus pastato gyventojams. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų statydami fizines kliūtis ar montuodami užtvarus.
Tokie neteisėti veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, pavyzdžiui, prie naujos statybos gyvenamųjų namų, gyventojas, norintis parkuoti automobilį, turi tokią vietą išsipirkti ar išsinuomoti. Perkant būstą naujos statybos name, dažnai kartu įsigyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Svarbu paminėti, kad įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį aikštelės.
Bendraturčių teisės ir pareigos
Tačiau net ir išsipirkus parkavimo vietą, tai negarantuoja, kad kiti bendraturčiai nestatys savo transporto priemonių toje vietoje, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Kylant ginčams, ypač kai stovėjimo vietų yra nedaug, o vienas asmuo parkuoja kelis automobilius, visi bendraturčiai turėtų stengtis taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Jei taikus susitarimas nepavyksta, bendraturčiai gali sudaryti paprastą rašytinę sutartį dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Nepavykus susitarti taikiai, nukentėję asmenys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Fizinių kliūčių statymas automobiliams konkrečiose stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl naudojimo tvarkos arba ją nustačius teismui.
Atitvarų įrengimas privačiose aikštelėse
Siekiant užkirsti kelią negyventojams ar nesusijusiems asmenims statyti automobilius privačioje aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, gali būti būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Kelio ženklas Nr. 529 "Stovėjimo ribotą laiką vieta"
Primename vairuotojams apie kelio ženklą Nr. 529 "Stovėjimo ribotą laiką vieta". Jis nurodo stovėjimo vietą, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau nei nurodyta laiko trukmė, išskyrus transporto priemones, pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba turinčias neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.
Paliekant automobilį stovėti šio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio stiklo, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.
Piktnaudžiavimas neįgaliųjų automobilių statymo kortelėmis
Viena iš opių problemų yra piktnaudžiavimas neįgaliųjų automobilių statymo kortelėmis. Nors kortelė išduodama asmenims su negalia, atitikusiems nustatytus kriterijus, ir suteikia teisę sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose, pasitaiko atvejų, kai kortelėmis naudojasi neįgaliųjų tiesioginiai atstovai arba asmenys, neturintys teisės jomis naudotis.
Kelio eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad stovėjimo vieta skirta tik transporto priemonėms, turinčioms skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Šie du ženklai yra tolygūs.
Neteisėtas automobilių parkavimas neįgaliesiems skirtose vietose gali užtraukti baudą nuo 60 iki 180 eurų.
Kilus įtarimams dėl kortelių naudojimo teisėtumo, siūloma tikrinti, ar kortele besinaudojantis asmuo legaliai ja naudojasi, atsižvelgiant į tai, kad neįgalumas nėra susijęs tik su judėjimo negalia - jis gali apimti ir kitas sveikatos problemas, pvz., dializuojamus pacientus ar po organų transplantacijos.
Pasitaiko atvejų, kai patys žmonės su negalia piktnaudžiauja automobilių statymo vietomis. Taip pat pastebima, kad kai kuriuose rajonuose neįgalumą turinčių asmenų skaičius smarkiai skiriasi, o tai gali kelti klausimų dėl kortelių išdavimo tvarkos.
Institucijos, atsakingos už neįgalumo nustatymą, susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant didelį administracinių pažeidimų skaičių, korupciją ir nepakankamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Nors planuojama tobulinti procesus, pavyzdžiui, suskaitmeninti vairuotojų pažymėjimus ar sukurti programėles su veido atpažinimo funkcija, kol kas išlieka didelis piktnaudžiavimo mastas.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. išduota dešimtys tūkstančių galiojančių neįgaliųjų automobilių statymo kortelių. Daugeliu atvejų kortelės išduodamos terminuotam laikotarpiui, todėl bendras išduotų ir galiojančių kortelių skaičius gali nesutapti.
Korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejai
Nuo 2022 m. Seimo narės iniciatyva vykdoma negalios reforma, kurios tikslas - supaprastinti procesus ir gerinti paslaugų kokybę, tačiau ji sukėlė sumaištį ir nerimą daugeliui žmonių. Pastebimi ir korupcijos atvejai, susiję su neįgalumo nustatymu. Yra buvę atvejų, kai tarnybų vadovai priimdavo kyšius iš gydytojų už palankaus darbingumo lygio nustatymą. Taip pat pasitaiko, kad gydytojai priima kyšius iš pacientų už melagingų ligų diagnozių įrašymą ar kitų paslaugų suteikimą.
Dėl šių priežasčių didelis skaičius specialistų buvo nušalintas nuo darbo, o dalis kaltinamųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tyrėjai pastebi ir didelius skirtumus neįgalumą turinčių asmenų skaičiuje gretimuose rajonuose, kas gali rodyti sistemos netobulumus.
Institucijų neskaidrumas ir nepakankamas bendradarbiavimas tarp skirtingų struktūrų (pvz., policijos, savivaldybės, „Sodros“) apsunkina kovą su korupcija ir piktnaudžiavimu. Trūksta galimybių tiesiogiai patikrinti duomenis, o elektronizuoti procesus trukdo nepakankamai informatyvios asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateikiamos duomenys.
Nors siekiama didinti kontrolės priemonių efektyvumą ir skaidrumą, pavyzdžiui, peržiūrint parkavimo tarifus skirtingose zonose, didelė dalis gyventojų vis dar mano, kad institucijos yra linkusios į korupciją.
Kova su neįgaliųjų automobilių stovėjimo aikštelių piktnaudžiavimu
tags: #parkavimosi #istatymo #529 #straipsnis