Parkavimo vietos socialiniams pastatams ir jų reikalavimai

Užtikrinant pakankamą automobilių stovėjimo vietų skaičių yra vienas svarbiausių uždavinių, projektuojant bet kokį pastatą mieste. Nepakankamas, nors ir teisės aktus atitinkantis stovėjimo vietų skaičius, gali smarkiai koreguoti sklypo planą ir neretai pasmerkia chaosui visą kvartalą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus parkavimo vietoms prie socialinių pastatų, įskaitant ir specialius reikalavimus neįgaliesiems.

Bendrieji parkavimo vietų reikalavimai

Pagrindinis teisės aktas, nustatantis reikalavimus ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrams, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“

Automobilių stovėjimo vietų skaičius

  • Daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
  • Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
  • Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
    • Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
    • Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
    • Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m plotui.
    • Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
    • Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m plotui.

Atstumai nuo stovėjimo aikštelių iki pastatų

STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ taip pat nustato atstumus nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų pastatų:

  • Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas.
  • Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų.
  • Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas.
  • Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.

Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.

Automobilių stovėjimo aikštelės atstumų nuo pastatų schema

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos zonavimas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo STR, nustatydamas minimalų ir maksimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

  • 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas yra 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
  • Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
  • 2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų.
  • Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Vilniaus miesto parkavimo zonų žemėlapis

Reikalavimai parkavimo vietoms neįgaliesiems

Žmonės su negalia turi tų pačių pagrindinių poreikių, kaip ir kiti gyventojai. Siekiant užtikrinti neįgaliųjų integraciją į visuomenę, būtina atsižvelgti į jų poreikius planuojant ir įrengiant viešąsias erdves, įskaitant ir automobilių stovėjimo aikšteles prie socialinių ir komercinių pastatų.

Teisiniai aspektai ir reikalavimai

Dar 2001 m. birželio 14 d. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme nurodyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Įeigos ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties lankytojams skirtos patalpos (registracijos, laukimo patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt.) turi būti tokios, kad būtų užtikrintas laisvas šių žmonių judėjimas.

Tačiau detalesnį sveikatos priežiūros įstaigų patalpų pritaikymą reglamentuoja higienos normos, kuriose nėra aiškiai įtvirtintų reikalavimų jas pritaikyti neįgaliesiems.

Pagrindiniai reikalavimai parkavimo vietoms neįgaliesiems

Dešimties įstaigų atstovai tyrėjus užtikrino, kad prie jų įrengtos parkavimo vietos yra pritaikytos žmonėms su negalia (vietos pažymėtos, yra palikta vietos išlipti, žmogui besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, vaikštyne ar ramentais, lygių skirtumas tarp automobiliu stovėjimo aikštelės ir šaligatvio yra ne didesnis nei 150 mm).

  • Vietos ženklinimas: Aiškus ir gerai matomas ženklinimas, nurodantis, kad vieta skirta neįgaliesiems.
  • Vietos dydis: Pakankamas plotis, leidžiantis patogiai išlipti ir įlipti į automobilį naudojant neįgaliojo vežimėlį ar kitas pagalbines priemones.
  • Priėjimas: Patogus ir saugus priėjimas prie pastato įėjimo, be kliūčių ir su tinkamu paviršiumi.
  • Lygių skirtumas: Lygių skirtumas tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir šaligatvio neturėtų būti didesnis nei 150 mm.
Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos ženklinimas ir matmenys

Esama situacija ir iššūkiai

Tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 340 sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau daugiau nei pusės jų patalpos nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir net 74,4 proc. - žmonėms su regos negalia.

Lietuvos neįgaliųjų sąjungos vadovės teigimu, žmonių su negalia organizacijos Vilniuje surengė eitynes, kurių vienas iš reikalavimų buvo pritaikyta aplinka, užtikrinanti lygias neįgaliųjų galimybes. Šių eitynių metu savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų teigimu, gydymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams procesas yra nuolat stebimas. Paskutinė atlikta analizė parodė, kad iš 60 savivaldybių šeimos gydytojų patalpos ir įranga neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 38 savivaldybėse, iš dalies - 20 savivaldybių, nepritaikyta - dviejose savivaldybėse. Daugumoje gydymo įstaigų, kurios neįgaliųjų poreikiams pritaikytos iš dalies, nėra liftų, tačiau neįgaliesiems paslaugos yra teikiamos pirmame aukšte.

Žmonės su negalia turi tų pačių pagrindinių sveikatos poreikių, kaip ir kiti gyventojai, tačiau du kartus labiau tikėtina, kad juos gydantys gydytojai neturės tinkamų įgūdžių ir įrangos, tris kartus labiau tikėtina, kad gydymo paslaugos jiems bus nesuteiktos ir keturis kartus labiau tikėtina, kad su jais bus nederamai elgiamasi sveikatos priežiūros sistemoje. Situaciją dar pablogina netiksliai pateikiama informacija arba gydymo įstaigų apsileidimas.

Finansavimas ir ES parama

Siekiant gerinti situaciją, yra skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Pasinaudodamos ES parama devynios įstaigos įgyvendino projektus ir pritaikė infrastruktūrą neįgaliesiems, o šiuo metu projektus įgyvendina šešios rajono lygmens įstaigos. Planuojant ES struktūrinių fondų lėšas 2021-2027 m. periodui, numatoma tęsti finansavimą sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliesiems.

Taip pat finansuojama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų narių gebėjimų teikti priežiūros ir pagalbos paslaugas neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms namuose stiprinimas ir jų rėmimas sudarant priežiūros programas. Vykdomas projektas "Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas", kuris pagerins odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia.

Parkavimosi būdai ir patarimai

Vairuotojams, o ypač nepatyrusiems pradedantiesiems vairuotojams, nemažas iššūkis tampa tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10).

Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą, bei nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias. Parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų atskiriančių stovėjimo vietas, taip pat statant automobilį nepastatyti šio per arti ir per toli gale esančios linijos, visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y. pastatyti automobilį kiek galite centruotai. Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas.

Statmenas parkavimas (90 laipsnių kampu)

Parkavimosi būdą statmenai, 90 laipsnių kampu renkasi dauguma vairuotojų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, kadangi įprastai daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu. Automobilio pastatymas atbulai dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis.

Statymas priekiu

  1. Sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos.
  2. Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo.
  3. Važiuokite labai lėtai.
  4. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su šalia stovinčios transporto priemonės šonu, pažvelkite į laisvą vietą.
  5. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį.
  6. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone.
  7. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.

Statymas atbulai

Jei šį manevrą atliksite atbuline eiga, pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.

Įstrižas parkavimas

Automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu. Šis būdas dažnai pasitaiko didesnėse stovėjimo aikštelėse.

Lygiagretus parkavimas (šonu)

Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Turbūt ne vienam iš jūsų teko pastebėti nubraukimais paženklintų automobilių galinių buferių kairiąsias puses bei priekinių buferių dešiniąsias - dažnu atveju tokie automobilio apgadinimai atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai.

  1. Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą.
  2. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu.
  3. Sustojus ratai turi būti tiesūs.
  4. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.

Išvažiavimas iš stovėjimo vietos

  • Išvažiuojant priekiu: įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
  • Išvažiuojant galu: įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).

Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.

Panevėžio miesto parkavimo zonos

Parkavimas Panevėžyje yra suskirstytas į kelias zonas, kuriose galioja skirtingi apmokėjimo tarifai ir laiko apribojimai. Šios zonos yra patogios miesto centro gyventojams ir svečiams, norintiems lengvai pasiekti pagrindines Panevėžio vietas. Automobiliams statyti mokamas vietas nustato Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

Panevėžio parkavimo zonos ir tarifai

Zona Mokamas parkavimas Tarifas Apmokėjimas
Raudonoji zona 08:00 - 17:00 val. darbo dienomis.
Išimtis: Ukmergės ir Vilniaus g. - mokamas savaitgaliais 8:00 - 15:00.
20 min. - 0.20 Eur, po 20 min. - 10 min. UNIPARK programėlė, parkomatai, SMS žinutė
Žalioji zona 08:00 - 17:00 val. darbo dienomis.
Išimtis: Vilniaus-Margių gatvėse bei Darbo a. - mokamas savaitgaliais 8:00 - 15:00.
1 val. - 0.30 Eur, po 1 val. - 20 min.
Žalioji zona (Skaistakalnio bei M. Tiškevičiaus gatvėse) 09:00 - 17:00 val. darbo dienomis.
Išimtis: Ukmergės g. - mokamas savaitgaliais 8:00 - 15:00.
1 val. - 0.30 Eur, po 1 val. - 20 min.
Žalioji zona (Nemuno gatvėje) Visomis savaitės dienomis 10:00 - 22:00 val. 1 val. - 0.30 Eur, po 1 val. - 20 min.

Už parkavimą šiose zonose galite sumokėti mobiliąja UNIPARK programėle, pagal faktinio stovėjimo sutartį su UNIPARK, parkomatuose, arba SMS žinute. UNIPARK programėlė yra patogus būdas apmokėti už parkavimą, nereikia sukti galvos, kur rasti parkomatą.

Panevėžio miesto parkavimo zonų schema

tags: #parkavimo #vietos #socialiniams #pastatams