Parkavimo vietos plotis: Normos, reikalavimai ir sprendimai

Tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje dažnai tampa nemažu iššūkiu vairuotojams, ypač nepatyrusiems pradedantiesiems. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10).

Bendrieji parkavimo vietos matmenų reikalavimai

Kone vienas svarbiausių aspektų - pakankamas parkavimo vietos plotis ir ilgis. Paprastai, parkavimo vieta turi būti maždaug 2,4 metrų pločio ir 5 metrų ilgio. Jei automobilis didesnis, gali prireikti dviejų parkavimo vietų. Jei parkavimo vieta per siaura, gali būti sunku išlipti ir įlipti į automobilį, atidaryti dureles ar bagažinę. Visada geriausia rinktis pakankamai plačią parkavimo vietą.

Specialios parkavimo vietos neįgaliesiems

Yra specialios parkavimo vietos neįgaliesiems. Jos yra platesnės ir ilgesnės, kad būtų lengviau išlipti ir įlipti į automobilį. Šiose vietose stovėti galima tik turint specialų leidimą.

Parkavimo būdai ir patarimai

Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą ir nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias.

Statmenas parkavimas (90 laipsnių kampu)

Parkavimosi būdą statmenai, 90 laipsnių kampu renkasi dauguma vairuotojų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, kadangi įprastai daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu. Automobilio pastatymas atbulai dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis. Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.

Tuo atveju, kai automobilį pasirinkote statyti priekiu statmenai, sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia - šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.

Jei šį manevrą atliksite atbuline eiga, pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Lygiai taip pat kaip ir aukščiau aprašytoje situacijoje, taip ir šioje - automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu.

Lygiagretus parkavimas (šonu)

Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.

Bendri patarimai parkuojant

Automobilio parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų, atskiriančių stovėjimo vietas. Taip pat statant automobilį nepastatyti šio per arti ir per toli gale esančios linijos, visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y. pastatyti automobilį kiek galite centruotai. Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas. Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.

Išvažiuojant priekiu iš stovėjimo vietos, įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu). Išvažiuojant galu, įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).

Teisinis reglamentavimas ir standartai

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.

Statybos techninio reglamento (STR) pakeitimai

Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Šis reglamentas nustato mažiausius privalomus atstumus nuo požeminių ar požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, techninio aptarnavimo stočių ir įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Šių atstumų reglamentavimą Aplinkos ministerija planuoja peržiūrėti, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ numato, pavyzdžiui, kad daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto. Gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto. Pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.

Naujausia STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija, įsigaliojusi vasario pabaigoje, nustatė gerokai sumažėjusius privalomus atstumus nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Taip pat įvestas elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas, kuris anksčiau leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.

Atstumai nuo pastatų

Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių: pastato paskirties (gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi), automobilių stovėjimo vietų skaičiaus (jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų) ir pastato tipo (požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus).

Atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo

Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
• Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms. Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.

Papildomi atstumai priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Ne daugiau kaip 10 vietų - 10 metrų atstumas.
• Nuo 11 iki 50 mašinų - 15 metrų atstumas.
• 51-100 automobilių - 25 metrų atstumas.
• Nuo 101 iki 300 automobilių vietų - 35 metrų atstumas.
• Daugiau nei 300 mašinų - 50 metrų atstumas.

Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai statant gyvenamosios paskirties pastatus

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:

• Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
• Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
• Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos. Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
• Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Priešgaisriniai atstumai

Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinis atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, kuris priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, jei statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėte jo teisės statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėte pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.

Automobilių stovėjimo vietų užtikrinimo problemos ir sprendimai

Vis dažniau pasitaiko prašymų padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ribotoje teritorijoje dideliame mieste. Butas be parkavimo vietos didmiesčio centre yra vertinamas daug mažiau nei su parkavimu. Dažnai situacija tokia, kad esamos automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra mažas, o gatvėje nėra vietos automobiliams statyti. Pastato dydis neleidžia įrengti tradicinės požeminės automobilių stovėjimo aikštelės su rampa, įvažiavimais, kurie leistų manevruoti parkuojant, o gilinimo galimybė taip pat ribota dėl miesto komunikacijų.

Automatizuotos parkavimo sistemos

Tokiais atvejais, kai plotas yra ribotas, vienintelis variantas - automatizuotas parkavimas automobiliams požeminėje namo dalyje. Yra du pagrindiniai „Mutrade“ siūlomi variantai:

1. Robotinis bepalečių parkavimas: automobilis parkavimo vietoje pastatomas roboto pagalba, kuris privažiuoja po automobiliu, pakelia jį po ratais ir nuveža į sandėliavimo kamerą. Šis sprendimas pagreitina parkavimo procesą ir supaprastina parkavimo aikštelės priežiūrą eksploatacijos metu.
2. Automatizuotas palečių tipo parkavimas: automobilis pirmiausia sumontuojamas ant paletės, o tada kartu su palete įmontuojamas į sandėliavimo kamerą. Šis sprendimas yra lėtesnis, parkavimo procesas užtrunka šiek tiek ilgiau, tačiau pašalinama problema dėl minimalaus leistino automobilių atstumo parkavimui.

Priklausomai nuo projekto ypatybių, kliento automatizavimo reikalavimų ir projekto biudžeto parkavimo įrangai, „Mutrade“ taip pat gali pasiūlyti naudoti pusiau automatinį arba paprastą parkavimą, pavyzdžiui, dėlionių parkavimą arba priklausomą parkavimo platformą su krautuvu.

Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.

Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose

Gatvių juostos paskirtis

Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. DS Taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose.

Automobilių stovėjimo vietų nuosavybė ir naudojimas

Norint įvertinti veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.

Viešosios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.

Privačios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.

Ginčų sprendimas dėl parkavimo vietų

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.

Mokestis už stovėjimą ir „Statyk ir važiuok“ aikštelės Vilniuje

Kaip ir kitose ES sostinėse, automobilių stovėjimo paslauga Vilniaus miesto centre yra mokama. Miestas padalytas į keturiomis spalvomis pažymėtas zonas:

• Automobilio statymas žaliojoje zonoje kainuoja 0,50 EUR/1 val.
• Automobilio statymas geltonojoje zonoje kainuoja 1,0 EUR/1 val.
• Automobilio statymas raudonojoje zonoje kainuoja 2,5 EUR/1 val.
• Automobilio statymas mėlynojoje zonoje kainuoja 3,5 EUR/1 val.

Už stovėjimą galite atsiskaityti lengvai naudojama programėle m.parking app. Mieste yra įrengtos keturios specialios automobilių stovėjimo aikštelės „Statyk ir važiuok“, kuriose galite palikti savo automobilį už nedidelį 0,50 euro mokestį ir visą dieną naudotis viešuoju transportu.

tags: #parkavimo #vietos #plotis