Automobilių parkavimas daugiabučių namų kiemuose yra aktuali problema, su kuria susiduria daugelis Lietuvos gyventojų. Kiemai dažnai būna užgrūsti automobiliais, užstatyti įėjimai į namus, o vietos trūkumas sukelia nepatogumų tiek gyventojams, tiek kitiems eismo dalyviams. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.
Bendrosios taisyklės ir draudimai
Daugiabučių kiemuose galioja ne tik bendrosios Kelių eismo taisyklės (KET), bet ir vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai. Svarbu atsiminti, kad automobiliai draudžiami statyti žalios vejos plote, ant šaligatvio taip, kad tai trukdytų pėstiesiems. Taip pat draudžiama statyti automobilius prie įėjimų į laiptines, taip užstatant įvažiavimus ir išvažiavimus, bei prie šiukšlių konteinerių. Jeigu automobilis pastatytas ant šaligatvio, dėl to gali kilti problemų. Bendra taisyklė - nesudaryti kliūčių kitiems gyventojams ir eismo dalyviams. Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas patikino, kad taisyklių, kaip turi būti statomi automobiliai daugiabučių namų kiemuose, nėra. Tačiau jis pabrėžė, kad negalima statyti automobilio žalios vejos plote, ant šaligatvio, kad trukdytų pėstiesiems.
Kelių eismo taisyklės (KET) kiemuose
Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams. Anot Rimvydo Pociaus, „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo, viena iš dažniausių vairuotojų klaidų yra manymas, kad įsukus į kiemą įprastos KET nustoja galioti.
- Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas nustatytas siekiant užtikrinti pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumą. Būtina būti itin atsargiems dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose.
- Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės.
- Pėstieji visada turi pirmumą. Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų.
- Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.
- Važiavimas atbulomis. Atbulomis važiuojančio automobilio vairuotojas turi gerai apsižiūrėti ir praleisti kitas transporto priemones.
Papildomas KET punktas draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje. Taip pat draudžiama palikti automobilį arčiau nei 5 metrų atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai tą leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pažeidus šį KET punktą bauda svyruoja nuo 30 iki 90 eurų, o automobilis gali būti nutemptas.
Neįgaliesiems skirtos vietos
Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą. Jų naudojimas be specialaus leidimo gali užtraukti dideles baudas.
Kaip atpažinti neįgaliesiems skirtą vietą:
- Specialūs ženklai: Neįgaliųjų vietos žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
- Paženklinta danga: Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
- Platesnis parkavimo plotas: Šios vietos dažnai yra platesnės, kad būtų patogiau naudotis neįgaliųjų vežimėliais.
Baudos už pažeidimus:
Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų. Be to, automobilis gali būti nutemptas, jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą. Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.
Automobilio plovimas kieme: draudimai ir baudos
Automobilio plovimas tam neskirtoje vietoje gali užtraukti baudą, kuri kartais būna didesnė nei viso sezono išlaidos plovimui. Pagrindinė priežastis - neigiamas poveikis gamtai. Plaunant automobilį daugiabučių kiemuose, purvas ir cheminės medžiagos patenka į lietaus kanalizaciją. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tiek plovimo taisyklės, tiek ir baudos dydis skiriasi.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi savo tvarkymo ir švaros taisykles. Jose sakoma, kad transporto priemones draudžiama plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir net nuosavuose gyvenamųjų namų kiemuose. Pažeidus įstatymą pirmą kartą dažniausiai skiriamas įspėjimas, o pažeidimą kartojant - bauda iki 579 eurų.
Variklio šildymas kiemuose: ar tai leidžiama?
Vairuotojams vertėtų prisiminti, kad pagal KET, gyvenamosiose zonose yra draudžiama stovėti užvedus variklį ilgiau, nei būtina transporto priemonę paruošti važiavimui (pvz., nuvalyti sniegą ir pan.). Šis reikalavimas taikomas ne tik zonose, pažymėtose 552 ženklu, bet ir visuose daugiabučių namų kiemuose. Važiavimo tvarkos pažeidimas gyvenamosiose zonose ir daugiabučių namų kiemuose užtraukia vairuotojams baudą nuo 30 iki 90 eurų. Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį gyvenamosiose zonose ir ten, kur yra įrengti ženklai „Stovėti išjungus variklį“.
Teisės ir nuosavybė: kas priklauso gyventojams?
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pataria, kad norint įvertinti automobilių stovėjimo veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
- Viešosios nuosavybės objektai: Priklauso valstybei ar savivaldybei. Tokiomis aikštelėmis gali naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų ar kabinti grandinių. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
- Privačios nuosavybės objektai: Paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų. Tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.
Ginčų sprendimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis teigė, kad dalį problemų galima išspręsti, jeigu daugiau iniciatyvos imtųsi namų bendrijų pirmininkai. Pavyzdžiui, Mindaugo g. 16-asis namas išsisprendė šią bėdą - aikštelę pasididino, viską susitvarkė ir problemos nebeliko.
Trūkumo sprendimo būdai ir savivaldybių parama
Stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių kiemuose yra opi problema, su kuria susiduria daugelis gyventojų. Yra keletas sprendimo būdų, tiek vietos gyventojų iniciatyva, tiek su savivaldybių pagalba.
Bendruomenės iniciatyvos
- Aikštelių plėtra: Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas.
- Gyventojų susitarimai: Gyventojai gali susitarti dėl parkavimo tvarkos ir vietų paskirstymo. Jei daugiabutis turi bendriją, gyventojai gali susitarti dėl vietų paskirstymo. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų (įskaitant kiemo aikštelę) valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
- Žemės sklypų formavimas: Gyventojai, kurie susiduria su pašalinio transporto statymu daugiabučių namų vidinėje teritorijoje, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo, gali nustatyta tvarka steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas ir formuoti žemės sklypus. Suformuotame ir bendrijai priskirtame žemės sklype galima nustatyti automobilių stovėjimo tvarką, plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, želdynus, vejas, įsirengti norimas technines eismo reguliavimo priemones ar užsitverti įvažiavimo kelią į sklypą užtvaru.
Savivaldybių parama ir projektai
- Finansavimas kiemų atnaujinimui: Kai kuriose savivaldybėse galima kreiptis dėl naujų parkavimo vietų įrengimo arba aikštelių plėtros finansavimo. Pavyzdžiui, savivaldybė, norintiems susitvarkyti savo kiemą, gali skirti finansavimą - nuo 10 iki 15 eurų už 1 kv. metrą atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins iki 2002 m. pastatytų daugiabučių namų kiemus.
- Korinės aikštelės: Savivaldybės nurodo, kad betoninių trinkelių korinės aikštelės yra tvarus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus pasikeitusiems gyventojų poreikiams. Atnaujinant aikšteles taip pat bus remontuojamos susidėvėjusios asfalto ir šaligatvių dangos ir bortai.
- Elektroninės paslaugos: Klaipėdos mieste sukurta nauja elektroninė paslauga, leidžianti greitai ir paprastai pateikti prašymą savivaldybei dėl parkavimo vietų įrengimo, pavyzdžiui, panaudojant ažūrines trinkeles.
- Parkavimo apmokestinimas: Vilniaus miesto savivaldybė svarsto galimybę plėsti ir branginti mokamas parkavimo zonas, taip pat įvesti naujas, vadinamąsias „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose. Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, bet ir namo gyventojai.
Nenaudojami automobiliai ir aplinkosauga
Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis.
Teisiniai aspektai ir baudos:
- Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu.
- Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
- Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, pirmą kartą padarius minėtą pažeidimą apleistos transporto priemonės savininkui gresia bauda nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį prasižengimą gali tekti susimokėti iki 300 eurų siekiančią baudą ir atsisveikinti su savo automobiliu.
- Kelių eismo taisyklės numato, kad statyti automobilius draudžiama ant vejos, šaligatvio, sporto ar vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonėms neskirtose teritorijose.
Ką daryti su nenaudojamu automobiliu?
Nenaudojamą automobilį galima priduoti į metalo laužą arba kreiptis į daužtų automobilių supirkėjus. Jei pastebėjote apleistą automobilį, galite pranešti savivaldybei, nurodydami automobilio vietą, markę, numerius ir aprašydami situaciją.
Komercinių automobilių parkavimo apribojimai
Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė naują tvarkos ir švaros taisyklių redakciją, pagal kurią miesto gatvėse (miesto bendrojo naudojimo zonose), prie daugiabučių namų esančiose stovėjimo aikštelėse draudžiama laikyti komercinius automobilius. Į šią kategoriją patenka krovininiai mikroautobusai ir keleiviniai, jei juose daugiau nei aštuonios vietos, puspriekabės bei priekabos. Jeigu tokios mašinos trukdo gatvių priežiūrai, jos gali būti nuvilktos.
Sprendimą Alytaus politikai priėmė, mat daugiabučių aikštelėse tokios mašinos užima daugiau vietos nei lengvieji automobiliai, be to, kai kurios aikštelės įrengtos bendrijų ir savivaldybės dalinio finansavimo būdu. Tokios mašinos turėtų būti statomos privačiose ar įmonių aikštelėse. Pavyzdžiui, populiarus krovininis automobilis iki 3,5 tonos bendrosios masės „VW Transporter“ (N1 kategorija) kiemuose stovėti negalės, net jei jis naudojamas kaip kasdieninė transporto priemonė. Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rytis Vitkauskas teigė, kad po dviejų mėnesių įspėjimų buvo pradėtos skirti baudos pažeidėjams. Dienos metu bausti neketinama, mat tokius mikroautobusus dažnai naudoja statybininkai, aptarnaujantis transportas ar pietauti sugrįžę žmonės.
Draudimo apsauga ir eismo įvykiai kiemuose
„ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, jog stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių dažnai yra nepritaikytos tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka vienam gyvenamajam namui. Todėl automobiliai neretai paliekami toliau nuo langų, kur jų stebėti negalima. Būtent tokie eismo įvykiai, kaip nurėžtas šonas, įlenktos durelės, apgadintos kitos detalės, yra dažniausiai pasitaikantys daugiabučių kiemuose. Automobiliai stovėjimo aikštelėse taip pat dažnai apgadinami neatsargiai atidarinėjant dureles ir jomis kliudant gretimas transporto priemones.
Tokiu atveju, jums būtų atlyginamos išlaidos, kai pastačius automobilį toliau nuo namų ryte radote jį apgadintą. Taip nereikės iš karto patirti skaudžių finansinių nuostolių, jei kaltininkas neatsirastų, o jums nereikėtų ilgą laiką važinėti su apgadintu automobiliu.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui daugiabučio kieme?
Draudikų duomenys rodo, kad daugiabučių kiemuose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu. „Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių parkavimo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo.“
Daugiabučio kieme padarius žalą kaimyno automobiliui, patariama nedelsiant rasti apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinti apie įvykį, drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei apie tai pranešti draudikams. Jeigu kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai numeriu 112, pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Kartais yra prašoma nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos - užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus. Iš įvykio vietos pasišalinti yra neteisėta, ir tai yra klaidingas scenarijus, kuriuo, deja, žmonės dažnai vadovaujasi.
Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius
Nors teisės aktai numato reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai ne visada atsispindi. Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame reglamente daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m, automobiliams statyti turi būti skirtos dvi vietos. Dar papildomą vietą reikia skirti už kiekvieną 140 kv. m viršijantį didesnį iki 50 kv. m naudingąjį plotą. Tad jeigu pastato naudingasis plotas yra iki 190 kv. m, šalia jo turi būti trys vietos automobiliams, iki 240 kv. m - keturios ir t. t. Pasikeitė ir privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia įvairioms socialinėms grupėms skirtų gyvenamosios paskirties pastatų.
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galioja papildomi reikalavimai, kurie nustato ne tik minimalų, bet ir maksimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas.
tags: #parkavimas #daugiabuciu #kiemuose