Pardavus automobilį, buvusiam savininkui neretai tenka susidurti su nemaloniomis situacijomis, kai gaunamos baudos už naujojo savininko padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Tai sukelia daug nepatogumų ir reikalauja papildomų pastangų įrodinėjant, kad transporto priemonė jau seniai parduota.
Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria buvę savininkai
Lietuviai, pakliuvę į tokią situaciją, pasakojo, jog ne kartą teko važiuoti į policiją dėl to, kad neva jų automobiliu buvo važiuota be draudimo ar teisių, buvo nesumokėta už degalus ir pan. Teisėsauga yra bejėgė apsaugoti pardavėjo teises - svetimų žmonių baudos į tokią situaciją pakliuvusiems lietuviams plaukia be perstojo. Kaskart iš naujo tenka įrodinėti, kad automobilis - jau seniai parduotas.
Vienas anonimas papasakojo, kad pardavė savo mašiną vienam asmeniui, kuris tik nusipirkęs jį po valandos užsipylė kuro degalinėje ir už jį nesusimokėjo. Pardavėjas sulaukė skambučio, tačiau paaiškinus visą situaciją, kad automobilis prieš valandą buvo parduotas ir nusiuntus pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, viskas tuo baigėsi. Vis tik pirkėjas automobilio per 5 dienas nepriregistravo. Dėl to buvo kreiptasi į policiją, parašytas pareiškimas, o pirkėjui skirta 600 eurų bauda, nes, pasirodo, policijai asmuo - žinomas ir su tokiais dalykais jau ne pirmą kart pagautas. Istorija nesibaigia - ir parašius pareiškimą automobilio SDK (savininko deklaravimo kodas) kabo ant pardavėjo, nes pirkėjas taip ir neprisiregistravo automobilio ant savęs.
Nukentėjusiojo teigimu, be viso to dar baigėsi jo pirktas draudimas automobiliui ir rugsėjo mėnesį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) jis gavo laišką, kad jam skiriama 30 eurų bauda, nes važiuota su automobiliu be draudimo. Nuvykus į policiją ir parašius pareiškimą, bauda nuimama, tačiau atsiranda papildomi straipsniai: „vairuoja be draudimo ir neturintis teisių“. Po kurio laiko vėl gauta bauda už tą patį 415 str. 1 dalį (dėl neapdraustos transporto priemonės) ant to paties automobilio, kurio jau seniai nebėra.
Ką daryti, kai problema susijusi su SDK ir registracija?
„Regitros“ svetainėje esančia informacija, SDK yra visoms Lietuvos transporto priemonėms privalomas 8 raidžių kodas. SDK būtina turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti. Pasikeitus automobilio savininkui, sugeneruojamas naujas kodas.
Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. Administracinių nusižengimų registras duomenis gauna iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos. Transporto priemonės pirkėjas ir pardavėjas, sudarę pirkimo-pardavimo sutartį, ją turi deklaruoti minėtoje sistemoje. „Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sandoris nėra deklaruotas, pranešimas apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą būna siunčiamas paskutiniam žinomam transporto priemonės savininkui. Ir tai gali kartotis, jei užfiksuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, - teigė J. Liutkienė.
„Regitros“ duomenų bazėje informacija apie transporto priemonės savininką pasikeičia tik tada, kai naujasis savininkas deklaruoja transporto priemonės pirkimą, o pardavėjas patvirtina pardavimą. Transporto priemonės pirkėjui nedeklaravus pirkimo, Administracinių nusižengimų registre gaunami paskutinio savininko duomenys.
Ką daryti tokiu atveju?
Anot „Regitros“ specialistų, apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo pranešti abi sandorio šalys. Pirmasis į „Regitrą“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. „Kai pirkėjas vengia atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pardavėjui pageidaujant jis turi teisę išregistruoti transporto priemonę, tačiau nuosavybės pasikeitimo deklaravimo pareiga šiuo atveju išlieka. Taip pat klientams rekomenduojame apsaugoti savo interesus iš anksto. Pavyzdžiui, galutinai atsiskaityti už automobilį ar atiduoti jo raktelius pirkėjui tik abiem pusėms deklaravus nuosavybės pasikeitimą“, - pridūrė „Regitros“ atstovai.
Kelių policijos tarnybos atstovės teigimu, gavus pranešimą iš policijos apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą tuo atveju, kai transporto priemonė jau yra parduota, būtina el. paštu susisiekti su atsakingu policijos pareigūnu ir jam pateikti pirkimo-pardavimo sutartį arba „Regitros“ pažymą, patvirtinančią transporto priemonės išregistravimo faktą. Šiuos dokumentus būtina atsiųsti el. paštu, nurodytu pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, arba el. paštu. J. Liutkienė paminėjo, kad kreipiantis būtina nurodyti administracinio nusižengimo numerį ROIK ir savo asmens kodą. „Atkreipiame dėmesį į tai, kad toks pranešimas turi būti pateikiamas kiekvieną kartą gavus iš policijos administracinio nusižengimo protokolą iki tol, kol naujasis savininkas įregistruos transporto priemonę“, - pridūrė specialistė.
Baudos arba teismas
„Regitros“ atstovai įvardijo, kad, vienai pirkimo-pardavimo sutarties šaliai vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į:
- Policiją, kuri už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę. T. y. pažeidėjui skirti baudą nuo 150 iki 300 eurų, o šį pažeidimą padarius pakartotinai - nuo 440 iki 600 eurų.
- Teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal paskirtį.
Kelių policijos tarnybos atstovė papildė, kad neįregistruota transporto priemonė viešajame eisme dalyvauti negali, dėl to naujasis jos savininkas, neįregistravęs transporto priemonės savo vardu, gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju jam gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Policija aiškina, kaip išvengti nesusipratimų
Policijos atstovai patvirtina, kad tokių atvejų, kuomet administracinės baudos atkeliauja buvusiam transporto priemonės savininkui, pasitaiko, todėl itin svarbu tinkamai užpildyti visus būtinus dokumentus pardavimo metu. „Tokių atvejų pasitaiko, kai administracinis nusižengimas - Kelių eismo taisyklių pažeidimas - yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Dėl to, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nusižengimo protokolas surašomas transporto priemonės savininkui (valdytojui) pagal Kelių transporto priemonių registro duomenis. Transporto priemonę pardavęs arba ją nupirkęs asmuo turi tinkamai įforminti būtinus dokumentus - tada nekyla ir nekils jokių problemų“, - paaiškino policija.
Jeigu buvęs transporto priemonės savininkas visgi susidūrė su minėta problema ir su paskirta bauda nesutinka, jis turėtų kreiptis į policijos įstaigą. „Asmuo, gavęs pranešimą iš policijos dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo - Kelių eismo taisyklių pažeidimo, turėtų atidžiai susipažinti su visa informacija. Esant neatitikimų, būtina kreiptis į policijos įstaigą pranešime nurodytuoju el. paštu arba rašyti įstaigos adresu. Policijos pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo yra aiškiai nurodyta:
- Įstaiga, kurioje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
- Įstaigos, kuriai galima pateikti paaiškinimus, adresas.
- El. pašto, kuriuo galima pateikti paaiškinimus, adresas.
Vadinasi, visais atvejais asmuo gali kreiptis į tą policijos įstaigą, iš kurios gautas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo jame nurodytais būdais“, - aiškinama atsiųstame komentare. Buvusiam transporto priemonės valdytojui įrodžius, kad automobilio savininkas yra kitas asmuo ir būtent jis padarė nusižengimą, iškart anuliuojamas surašytas administracinis nusižengimo protokolas.
Kaip neapsigauti parduodant automobilį?
„Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė paaiškina, kad kiekvienas asmuo, nusprendęs parduoti transporto priemonę, privalo atkreipti dėmesį į tai, kokie dokumentai yra pasirašomi. „Visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Svarbu pastebėti, kad pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik ši sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui, pinigų perdavimo-priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai. Taigi, tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus“, - nurodė pašnekovė.
Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, kurios formą galima rasti „Regitros“ puslapyje, labai svarbu įsitikinti, ar asmuo nurodo savo tikrąjį vardą ir pavardę. „Būtina įsitikinti, ar sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu. Paprasčiau tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus ir kitus svarbius duomenis. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Tuomet jei už automobilį bus sumokama grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu, t. y. perdavimo-priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais“, - kalbėjo E. Bardauskienė.
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojęs savininko deklaravimo kodas (SDK) taip pat įnešė tam tikrų permainų parduodant transporto priemonę, todėl patariama neužmiršti šio kodo privalumų. „Prieš perkant transporto priemonę, klientams visada patariame įsitikinti, ar perkama transporto priemonė turi SDK. Šį kodą taip pat patariama nurodyti ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Tokiu būdu pirkėjas žinos, kad transporto priemonę perka iš tikrojo savininko ir, jei po įvykusio sandorio paaiškėtų, pavyzdžiui, kad automobilis turi tam tikrų defektų, klientas galės susisiekti su tikruoju buvusiu savininku bei pareikalauti iš jo atsakomybės“ - sakė „Regitros“ atstovė.
Deklaracija ir registracija - du skirtingi dalykai
E. Bardauskienė perspėja, kad jeigu anksčiau pirmasis į „Regitrą“ turėjo kreiptis pardavėjas, kuris praneštų apie parduotą automobilį, o pirkėjas nuosavybę patvirtindavo registruodamas automobilį savo vardu, tai dabar esama tvarka skiriasi. „Nuo gegužės 1 d. transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo deklaravimas ir jos registracija yra du visiškai atskiri procesai. Kitaip tariant, iš pradžių sistemoje turi būti užfiksuojamas naujasis savininkas ir tik tada jis gali kreiptis dėl transporto priemonės registracijos. Nuo šiol pirmasis į „Regitrą“ kreipiasi pirkėjas ir pateikia įgijimo deklaraciją, o tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis. Tik pirkėjui pateikus, o pardavėjui patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas kitas SDK ir sistemoje jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku bei jau gali kreiptis dėl jos registracijos. Abi pusės šiuos veiksmus turi atlikti per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo“, - teigė pašnekovė. „Regitra“ dar kartą primena, kad jei tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su teisingai nurodytais duomenimis, automobilio pardavėjas turi teisinį dokumentą, kuris įrodo, kad jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone, todėl jeigu buvo atsiųsta administracinė nuobauda, reikia kreiptis į policiją ir pateikti pirkimo-pardavimo sutartį. Ar transporto priemonės SDK kodas yra galiojantis, galima pasitikrinti „Regitros“ interneto svetainėje.
Transporto priemonės konfiskavimas
Už tam tikrus KET pažeidimus automobilis gali būti konfiskuotas. Teismai ypač atidžiai ir įvairiapusiškai išnagrinėja automobilio, priklausančio kitam asmeniui, atsiradimo aplinkybes pas pažeidėją. Pavyzdžiui, vienoje byloje pažeidėjas vairavo močiutei priklausančią transporto priemonę. Močiutė sakė, kad automobilio raktelių anūkui pažeidimo dieną nedavė, anūkas automobilį pasiėmė savavališkai be močiutės leidimo. Kitoje byloje, automobilio savininkė prieš išvykdama į užsienį, automobilį paliko aptvertoje namo valdos teritorijoje, automobilio akumuliatorių atjungė, raktus ir dokumentus paslėpė. O namų valdą paliko saugoti pažįstamam, kuriuo pasitikėjo.
Konfiskuotos transporto priemonės savininkas bei pažeidėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydami panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Prašyme transporto priemonės savininkas nurodė, kad jis žinojo, kad pažeidėjas turi teisę vairuoti automobilius, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, kad jis turi galiojančią nuobaudą už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kad jis vairuos automobilį pavartojęs alkoholio.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o vairuodamas žemesnių grandžių konfiskuotą transporto priemonę, buvo baustas šešis kartus, tarp kurių ir už vairavimą neblaiviam. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog transporto priemonės savininkas būtų neveiksnus arba ribotai veiksnus ir galėtų netinkamai suvokti jį supančią aplinką bei įvertinti tam tikras aplinkybes. Todėl būdamas pakankamai nuovokus ir perduodamas savo transporto priemonę naudoti pažeidėjui transporto priemonės savininkas neabejotinai suprato, jog naudodamasis ja pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus, tačiau ir nusikalstamas veikas.
ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Jeigu nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje reikalaujamos sąlygos transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.
Priverstinai nuvežtą automobilį savininkas gali atgauti ir nesumokėjęs paskirtosios baudos ar atlikus bausmę už padarytą nusižengimą. Taip penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT sprendimu, Konstitucijai prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostata, skelbianti, kad „nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“. Tačiau priverstinis automobilio nugabenimas gali būti taikomas, jei siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti.