Patekus į eismo įvykį, svarbu žinoti, kaip elgtis, siekiant apsaugoti save, kitus eismo dalyvius ir teisingai užfiksuoti aplinkybes. Autoįvykiai yra neišvengiama šiuolaikinio eismo dalis, todėl kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus. Šiame straipsnyje aptariama, kaip elgtis iškart po įvykio, kokius dokumentus pildyti ir kokios pagalbos galima tikėtis.
Pirmieji veiksmai įvykus autoįvykiui
Įvertinkite situaciją ir užtikrinkite saugumą
Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį - blaiviai įvertinti situaciją ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams. Tiesa, ir šioje situacijoje kiekvienam žmogui pirmiausia reikia įvertinti savo būklę ir tik tada rūpintis kitais. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypatingai atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę.
Kartais tiek savo, tiek ir kitų šalia esančiųjų būklės įvertinimas gali būti netikslus, o taip, anot specialistų, atsitinka dėl adrenalino ir kortizolio antplūdžio. Šie hormonai išsiskiria daugelyje gyvybei pavojingų situacijų ir būtent dėl to žmonės gali kurį laiką jaustis gerai net ir patyrę sunkius sužeidimus. Dėl kortizolio poveikio organizme staiga padaugėja energijos, o adrenalinas padidina organizmo pasirengimą veiksmui. Dėl šių dviejų hormonų poveikio žmogus tampa maksimaliai stiprus ir koncentruotas į vieną tikslą - išgyventi. Adrenalinas organizme suskaidomas per dvi-tris minutes, bet jei dirgiklis tęsiasi, tai ir šių hormonų išskyrimas trunka tol, kol yra pavojus. Anot mediko, itin svarbu tai, kad adrenalinas skatina endorfinų išsiskyrimą, kuris slopina skausmą. Todėl net ir su lūžusia koja galima bandyti pabėgti nuo pavojaus. Veikiant stresui galima nepastebėti kai kurių traumų, jos išryškėja vėliau, kai stresas atslūgsta.
Nedelsiant sustokite ir pažymėkite eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Įjunkite avarinę šviesą ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Remiantis KET, ženklas statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės gyvenamajame punkte ir mažiausiai 30 metrų atstumu už gyvenvietės. Priešingu atveju gali įvykti dar viena avarija! Taip pat būtina užtikrinti, kad kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su į įvykį jau papuolusiomis transporto priemonėmis. Naktimis jos gali būti itin sunkiai matomos, o dienos metu matomumui gali trukdyti kalneliai ar posūkiai, todėl įspėjamieji ženklai būtini.
Psichologinis pasiruošimas ir nusiraminimas
Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje situacijoje yra neišvengiamas. Dėl jo poveikio gali būti priimami neteisingi sprendimai, galintys apsunkinti tolesnį situacijos valdymą. Autoįvykio situacijoje žmonės gali sureaguoti skirtingai - tai priklauso nuo avarijos sudėtingumo, tos avarijos dalyvių gebėjimo susidoroti su stresu ir kitų veiksnių. Kai kurie žmonės gali sustingti, kiti jaučiasi sulėtėję, tarsi „atitrūkę nuo realybės“, pasimetę, dar kiti ypatingai suaktyvėja, nenustygsta ar netgi tampa pikti.
Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas. Psichologė rekomenduoja šiuos pratimus:
- „Kvėpavimas kvadratu“: skaičiuojant iki keturių lėtai įkvėpti, keturias sekundes užlaikyti kvėpavimą, vėl skaičiuojant iki keturių lėtai iškvėpti ir dar kartą keturioms sekundėms užlaikyti kvėpavimą.
- Kitas kvėpavimo pratimas: įkvėpti skaičiuojant nuo penkių iki vieno, iškvėpti skaičiuojant nuo vieno iki aštuonių.
- Trečias pratimas: įkvepiant įsivaizduoti, kaip įtampa iš skirtingų kūno dalių atkeliauja į širdies sritį, o iškvepiant įsivaizduoti, kaip ta įtampa iš širdies srities palieka mūsų kūną.
Šie kvėpavimo pratimai pradeda aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą ir gali padėti nusiraminti bei įsižeminti. Nutikus bet kokiam sukrečiančiam įvykiui, pvz., rimtam autoįvykiui, kuomet kyla grėsmė vairuotojo ar kito žmogaus gyvybei, labai svarbi pagalba yra kito žmogaus apkabinimas, suteikiama šiluma - tai ramina nervų sistemą. Jeigu didelis stresas nepraeina, verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.
3. Streso valdymas. Relaksacinis kvėpavimas
Būtina veiksmų seka avarijos metu
Pagrindinės pareigos ir skambučių tvarka
Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų: nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviesti policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112. Kitos situacijos, kai būtina kviesti policiją:
- Eismo įvykio metu sužalotas žmogus.
- Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
- Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės valdyti transporto priemonę.
- Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės.
- Bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje.
Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite. Nepasiduokite grasinimams ir įtikinėjimams išsiaiškinti savarankiškai, būtinai skambinkite policijai, kad nustatytų avarijos faktą ir užfiksuotų žalą. Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio. Policijos atstovai pabrėžia, kad reaguojant į iškvietimus, kuriuose būtų pakakę eismo įvykio deklaracijų užpildymo, gaištami degalai ir laikas, o svarbiausia - atimami žmogiškieji resursai, kurie galėtų būti panaudoti rimtesniems įvykiams.
Autoįvykio dokumentavimas
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Šiuolaikinė alternatyva popierinei deklaracijai - elektroninis įrankis draudimoivykiai.lt. Viskas, ko reikia patekus į techninį autoįvykį, yra išmanusis telefonas. Norint pasinaudoti deklaracijų pildymo įrankiu, nereikia siųstis jokių programėlių - pakanka atsidaryti interneto svetainę draudimoivykiai.lt, kurioje užregistruoti įvykį nebus sunku net ir tiems, kurie nėra įgudę naudotis technologijomis. Deklaracijų pildymo įrankis pagal transporto registracijos numerį automatiškai pateikia automobilio savininko vardą bei pavardę, leidžia nurodyti apgadintas automobilio vietas ir nubraižyti įvykio schemą. Tokiu būdu pateiktas deklaracijas pripažįsta visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės. Be to, deklaracijos pateikimo įrankis padeda išvengti deklaravimo klaidų ir automatizuoja dalį proceso, tad stresinėje situacijoje vairuotojai galės jaustis labiau užtikrinti.
Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Nufotografuokite ar nufilmuokite eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi). Prieš atvykstant pareigūnams, užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkus jį pasirašyti. Vėliau jį galite pridėti prie protokolo. Taip pat užsirašykite avarijos liudytojų kontaktus, jei tokių yra.
Bendravimas su policija (jei kviesta)
Atvykus policijai, būkite aktyvūs ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku. Nedvejodami liepkite inspektoriui pasižiūrėti po kapotu ar po automobiliu, kad užfiksuotų padarytą žalą, tačiau elkitės kiek įmanoma mandagiau. Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsako į jūsų pastabas ir neužfiksavo ne visą žalą, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole. Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą.
Užsirašykite informaciją apie priešingą pusę (vardas, adresas, įmonės pavadinimas). Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą. Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Tolimesnius veiksmus, atsižvelgiant į jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą, jums nurodys jūsų draudimo kompanija. Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas, nes kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Draudimo aspektai po avarijos
Automobilio pašalinimas iš įvykio vietos
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Sužeisto vairuotojo atvejis
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Nedrausto automobilio situacija
Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančiu draudimu. „Regitros“ duomenimis pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Dalis vairuotojų gali pamiršti apie draudimą ir prisiminti tik nutikus eismo įvykiui. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama LR Transporto priemonių draudikų biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Žala atlyginama atsižvelgiant į kelis veiksnius:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
Be to, draudikai atlygina šias išlaidas:
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Techninė pagalba kelyje: svarbi paslauga
Nemokama pagalba su privalomuoju draudimu
Netikėti gedimai ar įvykiai kelyje gali nutikti bet kam. Kad kelionės būtų ramesnės, o problemos - išspręstos greitai ir be streso, kartu su privalomuoju draudimu daugeliu atveju klientams suteikiamas bazinis techninės pagalbos kelyje paketas. Jis padeda būtiniausiose situacijose ir užtikrina, kad niekada neliksite kelyje vieni. Jei norite daugiau ramybės ir pagalbos situacijose, kurios susijusios ne tik su eismo įvykiais, siūlomi ir išplėstiniai paketai. Nesvarbu, kurią draudimo bendrovę pasirinksite („Lietuvos draudimą“, „BTA“, „Compensa“, „Ergo“, „Gjensidige“, „Balcia“ ar „If“), perkant privalomąjį automobilio draudimą pas mus visais atvejais gausite nemokamą techninę pagalbą ir pakaitinį automobilį (tam tikromis sąlygomis).
Techninė pagalba Lietuvos keliuose teikiama visą parą, 7 dienas per savaitę. Ji priklauso visiems asmenims, kurie apsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Specialistai pastebi, kad šių metų vasarą turizmo sezonas atsigavo ir pamažu grįžta į ikipandeminį lygį. Esant intensyviam judėjimui, natūraliai išauga ir eismo įvykių bei automobilio gedimų kelyje rizika. Tokiu atveju techninė pagalba kelyje tampa ypač svarbi.
Pagrindinės techninės pagalbos paslaugos
Kvalifikuotas meistras įvykio vietoje apžiūrės automobilį bei, jei bus įmanoma, pašalins gedimą. Jei gedimo įvykio vietoje pašalinti nepavyksta, automobilis bus transportuojamas į servisą. Pagalba kelyje atvyks į vietą ir padarys viską, kad galėtumėte saugiai tęsti suplanuotą kelionę. Pagrindinės teikiamos paslaugos:
- Automobilio gabenimas į autoservisą: Paslauga teikiama įvykus eismo įvykiui, kai automobilis sugadinamas ir nebėra saugus kelionei tęsti, arba jeigu sumaišomi degalai. Nevažiuojantį automobilį nuveš į autoservisą. Jeigu remontuoti automobilį ekonomiškai netikslinga, padės rasti kitą transportą.
- Pavežimas iki Jūsų namų: Jeigu įvykus autoavarijai automobilis nebėra tinkamas tolesnei kelionei, suteikiamos taksi paslaugos į nurodytą vietą.
- Automobilio ištempimas užklimpus: Gana dažna situacija, kai neįvertinus rizikų, automobilis užklimpsta purve ar sniege. Jeigu atsidūrėte šioje situacijoje, tereikia susisiekti su specialistais, kurie nemokamai ištemps automobilį (kai užklimpstama ne didesniu kaip 5 metrų atstumu nuo kelio ribos).
- Pagalba išsikrovus automobilio akumuliatoriui: Dėl šalčio, netinkamos elektros instaliacijos, nusidėvėjimo ir daugybės kitų veiksnių akumuliatorius gali netikėtai išsikrauti.
- Avarinis automobilio atrakinimas: Užsikirtusios automobilio durelės arba salone palikti rakteliai yra dar viena dažna priežastis, dėl kurios vairuotojai kreipiasi į kelių pagalbą. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali būti suteikiamas naujas raktų komplektas arba avarinis durų atrakinimas. Tokiu atveju tereiks padengti išlaidas už naujų raktelių gamybą ar automobilio spynos programavimą.
- Pagalba pasibaigus degalams: Jeigu pritrūkote degalų, o iki artimiausios degalinės nemažai kelio.
- Rato keitimas: Jeigu kelionės metu prakiuro ar sprogo padanga, kartą per mėnesį gali būti atliekamas nemokamas rato keitimas.
- Pagalba elektromobiliams: Jei vairuojate elektromobilį ir netikėtai išsikrovė baterija, automobilis transportuojamas iki artimiausios veikiančios įkrovimo stotelės arba iki Jūsų nurodytos vietos.
- Pakaitinis automobilis: Jeigu po pirminės apžiūros akivaizdžiai nustatoma, kad automobilio nepavyks suremontuoti per 1 darbo dieną, suteikiamas pakaitinis automobilis.
- Nemokamos konsultacijos: Įvykus eismo įvykiui, sugedus transporto priemonei ar nutikus kitam įvykiui kelyje, vairuotojams priklauso nemokamos konsultacijos visą parą.
