Pastebėjote, jog padidėjo degalų sąnaudos su jūsų „Toyota Avensis“? Su pilnu kuro baku nuvažiuojate žymiai trumpesnius atstumus nei anksčiau? Tai signalas, kad metas atlikti automobilio diagnostiką.
Šiandien, brangstant kurui, vis daugiau vairuotojų susimąsto apie tai, kaip sutaupyti - ieško degalinių, kur pigesnis kuras, naudojasi momentinėmis nuolaidomis arba atsisako ne pirmo būtinumo kelionių. Vienas iš patikrintų būdų minimizuoti kuro sąnaudas yra pasirūpinti automobilio technine būkle.
„Toyota Avensis“ 2.2 D-4D 110 kW Variklio Specifikacijos ir Kuro Sąnaudos
„Toyota Avensis“ su 2.2 D-4D 110 kW (apie 150 AG) varikliu buvo pristatytas kaip galingesnė alternatyva populiariam 2.0 D4D. Šis variantas dažniausiai sutinkamas 2005-2008 metų Avensis II kartos modeliuose.
Skirtingai nei 85 kW versija, čia jaučiamas žymiai didesnis sukimo momentas, kuris siekia apie 340 Nm. Tai leidžia automobilį valdyti užtikrinčiau, ypač važiuojant greitkeliu. Gamintojas deklaruoja, kad „Toyota Avensis 2.2 110 kW“ vidutinės sąnaudos siekia apie 6,0 l/100 km.
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Variklis | 2.2 D-4D (150 AG) |
| Galia | 110 kW (~150 AG) |
| Sukimo momentas | apie 340 Nm |
| Kuro sistema | Common Rail, turbokompresorius |
| 0-100 km/h | apie 9,3 sek. |
| Maksimalus greitis | ~210 km/h |
| Vidutinės sąnaudos (gamintojo) | ~6,0 l/100 km |
| Pagaminimo metai | 2005-2008 m. |
„Toyota Avensis 2.2 110 kW“ yra šiek tiek „alkanesnis“ nei 2.0 versija, tačiau už tai atsilygina gerokai geresne dinamika. Jei daug važinėjama užmiestyje, kuro sąnaudos išlieka pakankamai nedidelės. Užmiestyje sąnaudos siekia apie 5,5-6,0 l/100 km, o mieste - 8-9,5 l/100 km. Mišriu režimu dauguma vairuotojų mini 6,5-7,0 l/100 km.
Pagrindinės Padidėjusių Kuro Sąnaudų Priežastys
Automobilių degalų sistemos yra gana sudėtingos ir naudoja oro paėmimo, išmetimo, akceleratoriaus pedalo, variklio temperatūros ir kitus duomenis. Pakanka vienos sistemos sustreikavimo, kad kuro sistemos darbas pasikeistų.

1. Variklio Komponentų Gedimai
Kaitinimo žvakės (dyzeliniams varikliams)
Dyzeliniame variklyje pakaitinimo žvakės atlieka itin svarbią užduotį - kaitina degalus ir taip sukuria sąlygas variklio užvedimui. Visgi, bėgant laikui žvakės pradeda kaisti silpniau. Atitinkamai, automobilis kuriasi prasčiau, o atėjus šalčiams transporto priemonė gali išvis nebeužsivesti. Norint išvengti šių problemų, būtina reguliariai tikrinti žvakes.
Skirtingo modelio automobilių gamintojai rekomenduoja skirtingus žvakių keitimo intervalus, kurie gali svyruoti nuo 10 000 iki 100 000 kilometrų. Jei jos veikia netinkamai, pasidaro sunkiau užvesti automobilį ir tam išeikvojama daugiau kuro.
Lambda zondas
Lambda zondas - tai deguonies kiekio išmetamosiose dujose daviklis, montuojamas katalizatoriaus korpuse. Jo užduotis - variklio kompiuteriui pateikti informaciją, padedančią užtikrinti reikiamą oro ir kuro santykį darbiniame mišinyje. Remiantis šiais duomenimis, valdymo bloke reguliuojamas į variklį paduodamo kuro ir oro santykis.
Tai sudėtingas, reiklus ir gana aukšta kaina pasižymintis įrenginys, kurį, norint išvengti gedimų, reikėtų reguliariai tikrinti. Visgi, dėl netinkamos automobilio eksploatacijos arba išorinių laidų pažeidimų, šis daviklis gali sugesti kiek greičiau. Jei lambda zondas sugedęs, automobilio variklio valdymo blokas gauna netikslią informaciją, o tai gali iki 50 % padidinti degalų sąnaudas, jei automobilis nuolat važiuoja naudodamas sodrintą degalų mišinį.
Filtrų gedimai
Bene dažniausia priežastis, lemianti automobilio kuro sąnaudų augimą, yra automobilyje esančių filtrų gedimai. Padidėjęs kuro sunaudojimas gali pranešti tiek apie užsikimšusius alyvos, kuro, tiek apie oro filtrus.
- Užsikimšęs kuro filtras apsunkina kuro siurblio ir variklio darbą, sumažėja trauka.
- Nešvarus oro filtras apsunkina oro patekimą į variklį, sumažėjus oro kiekiui, paduodamas riebesnis mišinys.
- Tepalo, arba alyvos filtras, užtikrina, kad variklį sutepanti alyva būtų švari, be teršalų ir degimo produktų liekanų. Užsiteršus filtrui, sutrinka tepalo patekimas į variklį, apsunkinamas variklio darbas ir didėja trintis.
Užsikimšus filtrams, į variklį nebepatenka pakankamai oro bei kuro, todėl jam tenka sunkiau dirbti ir taip jis sunaudoja daugiau išteklių.

Kuro purkštukai
Kuro purkštukai yra be galo svarbi kuro įpurškimo sistemos dalis, kuri atsakinga už reikiamą kuro kiekio patekimą į variklį reikiamu momentu. Dėl susidėvėjusių tiesioginio įpurškimo purkštukų susidaro degalų perteklius ir sunaudojama per daug degalų. 110 kW „Avensis“ versija yra jautri kuro kokybei. Purkštukai gali pradėti leisti ar netolygiai dirbti, o jų remontas kainuoja nemažai.
Turbina ir EGR vožtuvas
Turbina yra neatsiejama šiuolaikinio dyzelinio automobilio dalis, kuri padeda padidinti automobilio galią ir jo eksploatacines savybes. Visgi, dėl nepakankamos ir netinkamos automobilio priežiūros turbina, kaip ir kiekviena kita automobilio dalis, gali pradėti gesti. Tiesa, būtina žinoti, jog turbina pati savaime negenda - tai tik kitos automobilyje esančios problemos padarinys. 110 kW variklis turi galingesnę turbiną, kuri laikoma gana patikima.
EGR arba išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas atsakingas už išmetamųjų dujų grąžinimą į įsiurbimo kolektorių. Kaip ir daugelyje dyzelinių variklių, „Toyota Avensis“ su 2.2 D-4D varikliu dažnai kemšasi EGR vožtuvas. Užsiteršus suodžiais, automobilis pradeda prarasti galią, didėja dūmingumas. Įsiurbimo kolektoriaus užsikimšimas, pvz., dyzeliniame variklyje, taip pat gali būti problema.
Termostatas ir aušinimo skysčio temperatūros jutiklis
Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio padavimą, priklausomai nuo variklio temperatūros. Jei termostato sklendė užstringa atviroje padėtyje, į variklį paduodamas aušinimo skystis, variklis nepasiekia darbinės temperatūros. Esant žemesnei temperatūrai, paduodamas riebesnis mišinys. Dėl užsikimšusio termostato arba elektroniniu būdu valdomo termostato gedimo taip pat padidėja degalų sąnaudos.
Aušinimo skysčio temperatūros jutiklis ir oro srauto matuoklis perduoda valdymo blokui duomenis apie variklio temperatūrą ir oro srautą. Šių jutiklių veikimo sutrikimai turi tiesioginės įtakos degalų sąnaudoms.
Kitos techninės problemos
- Galvutės tarpinės problemos: Didžiausia 2.2 D-4D 110 kW variklio „liga“ - galvutės tarpinės problemos. Dažniausiai pasireiškia didesnėje ridoje: aušinimo skysčio nuotėkiai, balti dūmai, perkaitimas. Jei šią problemą ignoruosite, remontas gali būti labai brangus.
- Dvigubos masės smagratis ir sankaba: Kaip ir 2.0 D4D atveju, čia montuojamas dvigubos masės smagratis. Didelė rida dažnai reiškia, kad teks investuoti į smagračio ir sankabos keitimą. Tai viena iš brangiausių problemų šiame variklyje.
- Stabdžių sistemos problemos: Mažai pastebima, bet dažna problema - stabdžių apkaba arba rankinio stabdžio trosas, kuris „laiko“ vieną iš ratų. Jei aprūdijęs suporto stūmoklis negrįžta į pradinę padėtį, važiuojant trinkelės trinasi į disko paviršių ir sukelia stiprų pasipriešinimą, didinantį kuro sąnaudas.
- Pažeisti ratų guoliai: Užsikimšę ratų guoliai, kurie užstringa (pasitaiko automobiliuose, kurių rida didesnė), skleidžia daug triukšmo ir sukelia papildomą pasipriešinimą.
2. Eksploatacinių Skysčių Būklė
Laiku nekeičiami ir nepapildomi eksploataciniai skysčiai didina pasipriešinimą ir apsunkina automobilio darbą. Kadangi automobiliui techniniai skysčiai yra kaip mums kraujas, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į jų kokybę.
- Variklio alyva: Laikui bėgant, variklio alyvoje kaupiasi vanduo ir teršalai, variklis nesutepamas taip, kaip anksčiau, didėja trintis. Tas pats atsitinka, kai alyvos lygis yra žemiau numatyto. Taip pat labai svarbu žinoti, kiek tepalo pilasi į variklį bei kas kiek kilometrų reikia keisti tepalus.
- Stabdžių skystis: Stabdžių skystyje kaupiasi vanduo, skystis praranda antikorozines savybes.
- Pavarų dėžės alyva: Netinkama arba pasenusi alyva pavarų dėžėje taip pat didina pasipriešinimą.
Jei naudosite prastos kokybės kurą ar tepalus, variklis veiks ne taip efektyviai, kaip galėtų.
3. Padangų ir Ratų Geometrija
Netinkama ratų geometrija ir pernelyg mažas padangų slėgis didina pasipriešinimą, o tai, kas didina pasipriešinimą, didina ir kuro sąnaudas. Patikrinkite padangų slėgius - pakanka, kad šiek tiek suminkštėtų viena padanga, kad degalų sąnaudos šoktelėtų 20-30 %. Ratų geometriją rekomenduojama koreguoti bent kartą per metus, kaskart keičiant padangas. Verta paminėti ekologiškas padangas, kurios buvo sukurtos siekiant sumažinti degalų sąnaudas.
4. Vairavimo Įpročiai ir Aplinkos Veiksniai
Svarbu pažymėti, kad kuro sąnaudų padidėjimą gali lemti ir galybė kitų, su gedimais nesusijusių priežasčių. Dažnai kuro sunaudojama daugiau dėl vairavimo ypatumų. Tai gali būti ir pasikeitęs kelių reljefas, vairavimo įpročiai ar net padangų permontavimas. Tačiau, jei ilgesnį laiko tarpą pastebite akivaizdų degalų sąnaudų pokytį, didelė tikimybė, jog automobilis susiduria su gedimu.
Agresyvus vairavimas
Agresyvus vairavimas yra blogas įprotis, kuris ne tik didina degalų sąnaudas, bet ilgainiui trumpina ir automobilio dalių, pvz., stabdžių, tarnavimo laiką. Kai nuolat viršijate greitį, staigiai greitėjate ir staigiai stabdote, automobilis sunaudoja daugiau degalų, nei reikia. Iš viso toks agresyvus vairavimas gali padidinti degalų sąnaudas iki 40 %.
Netinkama pavarų dėžės eksploatacija
Jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, atkreipkite dėmesį ir į tai, kada bei kokią pavarą įjungiame. Netinkamai parinkta pavara taip pat gali padidinti kuro sąnaudas. Jei važiuodami į kalną pasirinksite aukštą pavarą, bus sunkiau išlaikyti greitį ir tai be reikalo apkraus variklį. O bet kokia variklio apkrova reikalauja ir daugiau degalų. Panašiai nutinka ir bandant važiuoti dideliu greičiu su žema pavara.
Oro ir kelių sąlygos
Tiek kelių, tiek oro sąlygos taip pat gali turėti įtakos sunaudojamam kuro kiekiui. Važiuojant kalvotu keliu, automobilis sunaudos daugiau degalų nei važiuojant lygiu keliu, nes kalvoms įveikti reikia daugiau pajėgumų. Daugiau kuro sąnaudų pareikalauja ir ekstremalios oro sąlygos.
Oro kondicionieriaus naudojimas
Oro kondicionierius yra nepamainomas vasarą, tačiau kaip energijos šaltinį jis taip pat naudoja automobilio kurą. Tad kuo ilgiau paliekate kondicionierių įjungtą, tuo daugiau degalų jis sunaudoja. Įjungtas automobilio oro kondicionierius paprastai padidina degalų sąnaudas 1-1,5 l/100 km, priklausomai nuo nustatymų. Kad to išvengtumėte, kol automobilio salonas nėra per daug įkaitęs, verčiau pradarykite langus.

Papildomas svoris
Kuo sunkesnis daiktas, tuo daugiau jėgų reikia jam pakelti. Taip pat ir su automobiliu. Kuo daugiau jame papildomo svorio, tuo daugiau kuro jis sunaudos, kad tą svorį pervežtų. Todėl verta gerai apgalvoti, ar būtina visąlaik vežiotis visus bagažinėje sudėtus daiktus.
Variklio darbas tuščiąja eiga
Retas vairuotojas susimąsto, kad palikti įjungtą variklį, kai automobiliu nevažiuojama, yra blogas įprotis. Stovėjimo metu palikus variklį įjungtą ilgiau nei minutę ar dvi, be reikalo eikvojamas kuras. Net ir žiemą nebebūtina ilgai šildyti šiuolaikinių automobilių.
Ką daryti, jei padidėjo kuro sąnaudos?
Daugumą priežasčių, kodėl automobilis naudoja daug kuro, galima išspręsti ir be papildomų investicijų. Tačiau jei už to slypi automobilio detalės gedimas, nepavyks išsiversti be jos keitimo.
Pirmiausiai pradėti reikia nuo paprasčiausių dalykų. Lietuvoje daug vairuotojų turi blogą įprotį - automobiliu jie susirūpina tik susidūrus su problemomis. Tačiau, beveik visų problemų galima išvengti tinkamai ir reguliariai atliekant tam tikrus priežiūros darbus.
- Pakeiskite žvakes - galioja benzininiams varikliams.
- Patikrinkite padangų slėgius - pakanka, kad šiek tiek suminkštėtų viena padanga, kad degalų sąnaudos šoktelėtų 20-30 %.
- Galiausiai, visada pravartu nuvykti į artimiausią autoservisą autodiagnostikai.
Kada reikalingas autoservisas?
Jei dažniausiai važiuojate gerais keliais, palankiomis oro sąlygomis ir vengiate agresyvaus vairavimo, tačiau vis tiek pastebite, kad kuro sąnaudos didelės, to priežastis gali slypėti automobilio viduje. Staigus kuro sąnaudų padidėjimas - rimtas signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Net jei automobilis važiuoja be ryškių trikdžių, paslėpta problema gali sukelti rimtus gedimus ateityje.
Didelę įtaką degalų sąnaudoms daro įvairūs jutikliai, kaip lambda zondas, oro srauto matuoklė ir t. t. Modernūs automobiliai turi dešimtis jutiklių, kurie reguliuoja degalų padavimą. Pakanka vienos sistemos sustreikavimo, kad kuro sistemos darbas pasikeistų.
Kai prietaisų skydelyje užsidega „check engine“ variklio lemputė, variklis perjungiamas į avarinį režimą. Dėl ko gali įsijungti avarinis režimas ir užsidegti variklio patikros lemputė? Lambda zondo gedimas, kurio nors jutiklio gedimas, problemos dėl užsikimšusio trijų krypčių katalizatoriaus arba net „Adblue“ skysčio trūkumas rezervuare, jei tai dyzelinis automobilis.
Jei padidėjo degalų sąnaudos ir sukate galvą, kodėl automobilis pradėjo naudoti daugiau degalų, nieko nelaukite ir susisiekite su profesionalia automobilių serviso komanda. Specialistai pakonsultuos, užregistruos kompiuterinei diagnostikai ir atliks aukščiausios kokybės remontą.
