Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta baudžiamoji, administracinė ir civilinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų bei darbo įstatymų pažeidimus.
Bendrieji darbų saugos principai ir prevencija
Darbų saugos tvarkas privalo turėti visos įmonės, tačiau svarbu užtikrinti, kad šios tvarkos būtų ne tik parengtos, bet ir efektyviai veiktų, o darbuotojai žinotų, kaip taisykles taikyti praktikoje ir tai darytų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, apie 60 proc. nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl to, kad darbdavys nesiima priemonių, užtikrinančių saugų darbą, o darbuotojai nesilaiko nustatytų taisyklių. Tai reiškia, kad kai kurie darbdaviai mano, jog užtenka turėti instrukcijas, kai iš tiesų reikia pasirūpinti ne tik tvarkų parengimu, bet ir realiu jų veikimu bei laikymosi kontrole.
Tam turėtų būti pasitelkiamos kompleksinės priemonės - techninės, medicininės, organizacinės, socialinės, atliekami jų efektyvumo patikrinimai. Nelaimingų atsitikimų prevencijai labai svarbi ir naudojamų įrenginių techninės būklės priežiūra. Darbdavys turėtų stebėti, ar nepraleidžiamos privalomos įrenginių patikros, sistemingai atlikti profesinės rizikos identifikavimus ir vertinimus, kurie padeda išsiaiškinti, ar nėra esamų ar galimų nelaimingų atsitikimų rizikų, susijusių su įrenginiais, ir laiku jas sumažinti arba pašalinti. Ypatingas dėmesys reikalingas potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai.
Darbuotojų vaidmuo ir mokymai
Darbuotojai yra vieni svarbiausių darbų saugos garantų - jei jie žinos tvarkas, mokės jas taikyti praktikoje, elgsis atsakingai, nelaimingų atsitikimų darbe rizika bus mažesnė. Efektyvus darbų saugos užtikrinimo būdas - reguliarus darbuotojų mokymas, atestavimas dėl saugos darbe, praktiniai užsiėmimai, padedantys lengviau įsisavinti visus reikalavimus. Ne mažiau svarbu yra ir įsitikinti, kad darbuotojai tikrai žino, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad būtų išvengta galimų pavojų ir nelaimingų atsitikimų. Vien tik duoti darbuotojui perskaityti darbų saugos taisykles nepakanka. Labai svarbus aspektas yra darbuotojų sąmoningumas.
Darbdavio atsakomybės rūšys
Atsakomybė kaip teisinių pasekmių porūšis atsiranda tik esant kaltai veikai (psichiniam asmens santykiui su veika) ir taikoma kaltiems asmenims. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus pagrindai, numatantys, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys baudžiami nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (ANK 96 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPĮK) penktasis skirsnis numato įvairius administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje:
- 41 straipsnis. Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas:
- Darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims - bauda nuo 144 iki 1448 eurų.
- Pareigūnams - bauda nuo 86 iki 868 eurų, kitiems darbuotojams - nuo 5 iki 28 eurų.
- Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas atliekant pavojingus darbus - bauda darbuotojui nuo 28 iki 86 eurų.
- Pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus ar apsvaigęs darbuotojas, arba vengimas pasitikrinti - bauda darbuotojui nuo 86 iki 289 eurų.
- 411 straipsnis. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas:
- Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas - bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 289 iki 1448 eurų, pareigūnams - nuo 144 iki 724 eurų.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas - bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo 86 iki 579 eurų, kitiems darbuotojams - nuo 5 iki 14 eurų.
- 412 straipsnis. Kliudymas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymas:
- Neįleidimas tikrinti ar teisėtų reikalavimų nevykdymas - bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 28 iki 376 eurų, pareigūnams bei kitiems asmenims - nuo 8 iki 260 eurų.
- Tie patys veiksmai, padaryti pakartotinai - bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 289 iki 868 eurų, pareigūnams bei kitiems asmenims - nuo 260 iki 579 eurų.
Baudžiamoji atsakomybė
Kai įmonėje pažeidžiamos darbo organizavimo ar saugos procedūros, atsakingam asmeniui gali kilti baudžiamoji atsakomybė, jei yra sunkių kūno sužalojimų ar mirčių.
Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, lygiagrečiai su Valstybinės darbo inspekcijos atliekamu tyrimu pradedamas ir ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 176 straipsnį („Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas“), siekiant nustatyti, ar darbdavio ar jo įgalioto asmens veiksmai, sąlygoję įvykį darbe, neturi nusikalstamos veikos požymių.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjui nustačius, kad mirtiną ar sunkų nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo nusikalstama veika, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 176 straipsnis). Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXVII skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms.
176 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas (redakcija nuo 2016-04-01)
- Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
- Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Jei vadovas užtikrina tinkamą procedūrą, pavyzdžiui, tinkamai įrengia elektros instaliaciją, palaiko veikiančią priešgaisrinę sistemą ir nuolat ją tikrina, asmeninė atsakomybė jam nekyla, net jei įvyksta nelaimingas atsitikimas. Tačiau, jei šios pareigos nevykdomos, atsakomybė yra neišvengiama.
Civilinė atsakomybė
Įmonės vadovui, kaip asmeniui, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Paprastai, kol įmonė veikia be nelaimingų atsitikimų darbe, vadovo civilinės atsakomybės klausimas dėl galbūt netinkamų darbų saugos normų nekeliamas. Tačiau nustačius darbų saugos pažeidimus, darbdaviui tenka ir atsakomybė už žalos atlyginimą. Nukentėję asmenys ar jų šeimos nariai gali kreiptis į teismą, prašydami priteisti iš kaltų asmenų atlyginti patirtą turtinę (vaistai, reabilitacijos išlaidos ir pan.) ir neturtinę žalą.
Draudimo apsauga nuo civilinės atsakomybės galioja visiems įdarbintiems darbuotojams, įskaitant laikinuosius darbuotojus ir praktikantus. Apsauga galioja ir komandiruočių metu užsienyje (ES teritorijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje) dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio būnant komandiruotėje, dalyvaujant parodose, mugėse ar kitais darbo tikslais darbdavio pavedimu.
Įmonės perkėlimas į aukštesnę socialinio draudimo įmokų grupę
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-387, reglamentuota, kad draudėjai priskiriami atitinkamoms nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodiklių dydžius.
Įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, jei įvykį sąlygojo darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto asmens neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai, įmonė perkeliama į aukštesnę (II arba III) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupę ir moka 2,5 - 5 kartus didesnes aptariamo draudimo įmokas, skaičiuojant jas nuo įmonėje apskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio.