Padangų perdirbimas ir jo svarba

Padangų perdirbimas yra itin svarbus procesas, padedantis spręsti globalią atliekų problemą ir prisidedantis prie tvarios ekonomikos kūrimo. Lankantis vienoje didžiausių perdirbimo gamyklų Lietuvoje „Ekobazė“, jos vadovė Marina Curko - Notkuvienė patikino, kad praktiškai nėra padangų, netinkamų perdirbimui, todėl gyventojų sąmoningumas perdirbimo klausimu yra gyvybiškai svarbus.

Teminė nuotrauka, vaizduojanti padangas perdirbimo gamykloje

Padangų perdirbimo procesas

Iki perdirbimo padanga praeina keletą etapų: iš jos pašalinamas metalas, atskiriama tekstilė. Net ir labai užterštos padangos, pavyzdžiui, ištrauktos iš upių ir užsiteršusios dumblu, gali būti perdirbamos. Jeigu padanga buvo dažyta, ji sunkiau panaudojama antrą kartą, tačiau vis tiek gali tapti žaliava, pavyzdžiui, cemento gamyklose.

Pirminis apdorojimas ir atskyrimas

  • Metalinių dalių pašalinimas: Pirmiausia iš padangų pašalinama plieno viela. Metalas išvalomas ir parduodamas antriniam naudojimui.
  • Tekstilės atskyrimas: Tekstilės valymo procesai gamykloje jau vyksta, tačiau vis dar ieškoma būdų juos optimizuoti. Dėl to diskutuojama su Lietuvos mokslininkais.
  • Smulkinimas: Pirmasis žingsnis - padangų smulkintuvas, naudojamas susmulkinti visą padangą į TDF gumos lustus (50x50 mm). Didelės padangos, kurių išorinis skersmuo iki 4000 mm, taip pat gali būti smulkinamos.

Granuliavimas ir miltelių gamyba

Antrasis žingsnis yra padangų granuliatorius, naudojamas trupinių gumos arba gumos granulių be vielos ir nailono gamybai. Galiausiai, frezavimo mašina naudojama gumos milteliams malti. Tai yra galutinis žingsnis visoje atliekų padangų perdirbimo gamybos linijoje.

Schema, vaizduojanti padangų perdirbimo etapus

Gamybos linijos ypatybės

Padangų perdirbimo gamyklos yra visiškai automatinės linijos, gebančios atskirti plieną ir pluoštą, bei gaminti švarius gumos trupinius ir itin smulkius gumos miltelius. Šis procesas vyksta normalioje temperatūroje, be taršos, ir yra valdomas automatizuota elektrine mygtukų sistema, kuri gali būti valdoma ir PLC sistema, siekiant užtikrinti aukštą efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai.

Standartiniai gamybos pajėgumai gali siekti nuo 500 kg/val. iki 5000 kg/val. (arba daugiau), priklausomai nuo kliento reikalavimų. Gaminamų gumos trupinių dydis gali būti nuo 0,5 iki 4 mm, o gumos miltelių - nuo 20 iki 100 mikronų.

Padangų perdirbimas praktikoje | Atliekų tvarkymo iniciatyvos Smulkintuvas ir granuliatorius kuria tvarius rezultatus

Naujas padangų gyvenimas: produktai iš perdirbtų padangų

Panaudotos padangos yra 100 proc. perdirbamos ir prikeliamos naujam gyvenimui. Iš perdirbtų padangų gaunamos gumos granulės naudojamos įvairiems produktams gaminti:

  • Kilimėliai sporto ir žaidimų aikštelėms, gamybinėms patalpoms.
  • Garso izoliacinės plokštės.
  • Borteliai automobilių parkavimo aikštelėms.
  • Gumuotas asfaltas, pasižymintis didesniu atsparumu slydimui.

2024 metais iš perdirbtų padangų išgauta apie 10 000 tonų gumos granulių. Lietuvoje gaminiai iš perdirbtų padangų sulaukė gerokai daugiau užsakovų dėl kokybės ir tvarumo - jų pardavimai 2024 metais augo 113 proc., o nuo 2020 m. gamybos ir pardavimo apimtys augo 10 kartų.

Inovacijos ir tyrimai

Nuolat tobulinami perdirbimo procesai lemia, kad gaminiai yra inovatyvūs, patvarūs ir ekonomiški. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Technologijos universiteto (RTU) eksperimentai parodė, kad naujas modifikatorius ir modifikavimo technologija gali žymiai pagerinti asfaltbetonio savybes per trumpą gamybos laiką (iki 1 minutės), naudojant sausąjį metodą. Ši technologija testuojama realiomis sąlygomis Viļani rajone, kur eksperimentiniu ruožu visą parą važinėja sunkvežimiai. UAB Polylema, tarptautinės inovacinės Rubinntec grupės narė, yra užpatentavusi unikalią padangų perdirbimo technologiją Jungtinėse Amerikos Valstijose, leidžiančią pilnai atgauti gumą iš padangų ir ją panaudoti praktiškai bet kokių guminių gaminių gamybai. Tai sprendžia globalią padangų utilizavimo problemą.

Nuotrauka, vaizduojanti produktus, pagamintus iš perdirbtų padangų

Netinkamas padangų tvarkymas ir jo pasekmės

Teisingas dėvėtų padangų tvarkymas tampa vis labiau suvokiamas, tačiau, pasak Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovų, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet padangomis atsikratoma miškuose ar upėse.

Baudos ir žala aplinkai

Už netinkamą padangų išmetimą gresia baudos fiziniams asmenims nuo įspėjimo iki 4300 eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio. Taip pat gali būti skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai. AAD specialistai skatina gyventojus pranešti apie pastebėtą taršą interaktyviame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt.

Iššūkiai perdirbimo gamykloms

Būtent netinkamai išmestos padangos sukelia daugiausia trikdžių perdirbimo gamyklų darbe. Vienas didžiausių iššūkių - užtikrinti stabilią ir kokybišką žaliavų tiekimo grandinę, nes ne visos padangos tinkamos perdirbimui. Miške pabuvusios padangos jau būna užterštos ir sunkiau perdirbamos, kokybiškų žaliavų išeiga yra mažesnė, o užterštos padangos dažnai yra įrangos gedimo priežastis.

Dalis padangų (mažiau nei 5 proc.), kurios dėl sudėties ar būklės negali būti perdirbtos mechaniniu būdu, nukeliauja į cemento pramonės fabrikus, kur naudojamos kaip alternatyvus kuras. Tai efektyvus ir aplinkai draugiškas sprendimas, leidžiantis išvengti atliekų šalinimo sąvartynuose.

Padangų perdirbimas praktikoje | Atliekų tvarkymo iniciatyvos Smulkintuvas ir granuliatorius kuria tvarius rezultatus

Padangų perdirbimo privalumai aplinkai

Padangų perdirbimas yra naudingas aplinkai daugiau nei vienu būdu.

Sąvartyno vietos tausojimas

Dėl savo apvalios ir tuščiavidurės formos padangos gali užimti daug vietos sąvartynuose. Apie 11 procentų senų padangų išmetama į sąvartynus, kur gumai suirti prireiktų šimtų metų. Perdirbant padangas galima sutaupyti vietos sąvartynuose ir išvengti vandens taršos. Padangos sąvartynuose gali užimti iki 75 procentų oro erdvės, o tuščioje erdvėje jose susikaupia daug metano dujų, dėl kurių guma burbuliuoja į paviršių.

Kova su kenkėjais ir ligomis

Išmestos senos padangos, likusios kiemuose, tuščiose aikštelėse ir upių vagose, ne tik bjaurus vaizdas, bet ir puiki prieglauda graužikams bei vabzdžiams, galintiems pernešti ligas. Padangos šildo žiurkėms ir pelėms, o graužikai perneša ligas, tokias kaip leptospirozė ar salmoneliozė. Uodai taip pat veisiasi senose padangose, nes jose lengvai kaupiasi vanduo, lapai, kuriais jie maitinasi, o padangos izoliuoja ir apsaugo uodų kiaušinius. Uodai perneša daugybę ligų.

Padangų gaisrų prevencija

Senos padangos, sėdinčios tuščiose aikštelėse, taip pat gali užsidegti dėl nelaimingų atsitikimų, padegimo ar žaibo. Padangų gaisrai būna dviejų tipų: lėtai deganti ugnis (pirolizė) sukelia dūmus, pernešančius toksiškas medžiagas; greitai deganti ugnis išskiria kenksmingų elementų, tokių kaip sieros dioksidas ir anglies dioksidas. Užgesinti padangų gaisrą yra sunku, o leidus joms perdegti, į aplinką patenka didelis kiekis dūmų, suodžių ir nuodingų dujų. Gaisrai užgesinami nešvarumais, tačiau padangos gali rusenti po žeme daugelį metų.

Padangų perdirbimas pasaulyje

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau nei milijardas keleivinių transporto priemonių, o vien Jungtinėse Valstijose kasmet išmetama apie 300 mln. padangų. Per pastaruosius kelerius metus padangų perdirbimas iš esmės pagerėjo dėl naujoviškų technologijų.

Europos patirtis

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijos (ETRMA) duomenimis, Europos šalys surenka ir perdirba 94 % naudotų automobilių padangų. 2018 m. ES šalyse, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje susidarė 3,5 mln. tonų atliekų. Lietuvos teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 % viso Lietuvos rinkai patiekto padangų kiekio. 2016 m. registruoti padangų importuotojai įvežė 25,3 tūkst. tonų padangų, o tinkamai sutvarkė 76,3 %.

Kitos šalys

  • Čekija: Senas padangas galima palikti bet kuriame autoservise arba padangų pardavimo vietoje. Nevyriausybinė organizacija ELTMA perima darbus ir grąžina antriniam naudojimui 89 % padangų.
  • Ispanija: Šalyje sukurta centralizuota padangų perdirbimo sistema SIGNUS. 2022 metais Ispanijoje sutvarkyta 200 614 tonų eksploatuoti netinkamų padangų, iš kurių 11,9 % buvo pakartotinai panaudotos kaip naudotos ir restauruotos, 48,3 % paverstos antrinėmis žaliavomis, o 39,8 % panaudotos kaip energijos šaltinis (alternatyvusis kuras). Ispanijoje padangos virsta teniso kortais, vaikų žaidimo aikštelėmis, o Baskų regione testuojama galimybė iš senų padangų kurti batus. Avalynės prekės ženklas „Basq“ gamina sportinius batelius iš perdirbtų medžiagų, daugiausia iš pakartotinai panaudotų padangų.

Pirolizės gamyklos: alternatyvus perdirbimo kelias

Be mechaninio perdirbimo, egzistuoja ir pirolizės gamyklos, kurios siūlo alternatyvų būdą perdirbti padangas. Pirolizė - tai cheminė reakcija, kurios metu didesnės molekulės aukštoje temperatūroje suskaidomos į mažesnes. Šis procesas, žinomas ir kaip terminis skilimas, leidžia gauti naftos produktus ir anglies juodį.

Pirolizės procesas leidžia gauti šiuos produktus:

  • Kuras (45 %-50 %): Gali būti tiesiogiai parduodamas katilų, cemento, stiklo gamykloms arba perdirbamas į dyzeliną distiliavimo mašina.
  • Anglies juodis (30 %-35 %): Aukštos kokybės anglies juodis gali būti naudojamas gumos gaminiuose (padangos, guminiai kilimėliai), plastiko gamyboje ( PVC kabeliai), pigmentuose, dažuose ir kosmetikoje.
  • Plieninė viela (10 %-15 %): Plieninę vielą galima perdirbti arba panaudoti antrinei plieno gamybai.
  • Dujos (5 %-8 %): Šios dujos gali būti naudojamos energijai gaminti pirolizės gamykloje, taip sumažinant energijos sąnaudas.

Kompanija „Realtop“, turinti 37 inžinierius, sėkmingai vykdo padangų atliekų perdirbimo pirolizės projektus daugiau nei 50 pasaulio šalių, o metinės eksporto pajamos viršija 100 milijonų juanių. Įmonė yra pirmaujanti alyvos atliekų distiliavimo valymo ir padangų atliekų, plastiko atliekų bei alyvos įrangos gamintoja.

Nuotrauka, vaizduojanti pirolizės gamyklą

tags: #padangu #perdirbimo #gamykloje