Padangų gaisras Alytuje: chronologija, pasekmės ir atsakomybė

2019 m. spalio 16 d. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kuris niokojo gamyklą 10 dienų. Ši ekologinė nelaimė atskleidė dideles spragas Lietuvos gebėjime tinkamai įvertinti situaciją, informuoti visuomenę ir sutelkti reikiamas priemones likvidavimui. Vėliau, 2022 m. sausio mėnesį, tame pačiame Pramonės rajone vėl kilo gaisras, tačiau mažesnio masto.

Gaisro eiga ir lokalizacija

Antradienio naktį, 2019 m. spalio 16 d., Alytaus Pramonės rajone užsidegė naudotų padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė teigė, kad gaisrą užgesinti labai sunku, degė per 2000 kv. m. teritorija. Gaisras buvo lokalizuotas po pusantros valandos nuo pranešimo apie jį. Apie 16 val. buvo pranešta, kad gaisras pristabdytas. Gaisrą lokalizavo apie 50 ugniagesių iš Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Kauno, Marijampolės ir net Šiaulių. Gaisras realiai buvo užgesintas per 10 dienų, nors ministerijų kabinetuose Vilniuje buvo „užgesintas“ per 6 dienas. Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad įmonė gaisro dieną patalpose buvo sukaupusi daugiau nei du kartus daugiau naudotų padangų, nei leidžiama pagal taršos leidimą, t. y. virš 5000 tonų, nors leidžiama buvo ne daugiau kaip 1920 tonų. Per gaisrą sudegė virš 2000 tonų padangų.

Pasekmės aplinkai ir gyventojų sveikatai

Dėl didžiulės gaisro keliamos taršos vyko dalinė alytiškių evakuacija, policijai gelbėti žmones padėjo net kariuomenė. Evakuacijai buvo naudojamas miesto viešasis transportas, todėl trečiadienį mieste jis buvo sustabdytas. Kartu daliai Putinų mikrorajono daugiabučių buvo laikinai atjungtas šalto vandens tiekimas, o dalis Pramonės mikrorajone esančių įmonių nutraukė darbą. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ties Alytumi pūtė pietų krypties vėjas, tad dūmai buvo nešami Prienų ir Birštono savivaldybių link, o apylinkėse jau buvo juntamas degėsių kvapas. Gaisravietėje dirbo Aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojai, kurie nustatinėjo aplinkos užterštumą. Kelias dienas po gaisro buvo fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, o Alytaus mieste ir rajone buvo paskelbtos ekstremalios situacijos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėjo gyventojus apie itin didelį degančių padangų taršos pavojingumą. Deginamos padangos išskiria visą puokštę cheminių medžiagų, iš kurių kenksmingiausios yra benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas. Šias medžiagas žmonės gali ne tik įkvėpti, bet jos gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą, nusėsti ant dar nenuimto derliaus. Smilkstančios padangos į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų lyginant su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega. Nuo smilkstančių padangų į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų cheminių medžiagų lyginant su degančiomis, nes smilkstant yra žemesnė temperatūra ir teršalai nesudega.

Rekomendacijos gyventojams gaisro metu

Esant tokio pobūdžio taršai, aplinkiniams gyventojams primygtinai rekomenduojama laikytis šių patarimų:

• Tie, kurie jaučia tiesioginį poveikį ar diskomfortą (mato juodus dūmus, uodžia specifinį kvapą), evakuotis į priešvėjinę gaisrui vietą. Ypač rekomenduojama pasišalinti iš gaisro dūmų paveiktų teritorijų besilaukiančioms, maitinančioms motinoms kartu su kūdikiais.
• Visiems būti gerai izoliuotuose uždarose patalpose, užsidarius langus.
• Jei patalpose yra mechaninė oro vėdinimo sistema, kondicionavimas ar rekuperacija, išjungti šių sistemų įrenginius.
• Nevartoti maistui lauke augančių vaisių, daržovių, javų.
• Visus lauke esančius daiktus, su kuriais kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) gerai nuplauti.
• Miesto ir aplinkinių vietovių mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką.
• Apsaugoti nuo taršos vandens šaltinius: sandariai uždengti šulinius ir nenaudoti jų vandens maistui.

Tyrimas dėl gaisro poveikio sveikatai

Alytaus gaisro padarinių vertinimas tęsėsi ir po nelaimės. Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai teigė, kad „nustatyti tiriamųjų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos nėra sietinos su gaisru padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ ir to padariniais“. Taip pat buvo skelbiama, kad gaisro metu „nenukentėjo“ nei Alytaus, nei vadinamosios vėjų rožės epicentre atsidūrusių Miklusėnų bei aplinkinių gyventojų, sugėrusių tonas nuodingų dūmų, sveikata. „Potencialios taršos zonoje atsidūrusių žmonių tyrimų duomenys - cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose, sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos - nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių, o gauti cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose rodikliai buvo labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių-gelbėtojų analogiškais rodikliais“, - teigiama ataskaitoje.

Atliktas tyrimas yra pirmas epidemiologinis tyrimas Lietuvoje, kurį atliekant nustatytos ir palygintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime). Biologinės stebėsenos duomenys tiesiogiai atspindi cheminių medžiagų patekimą iš įvairių taršos šaltinių ir sukeliamą biologinę naštą žmogaus organizmui. Tyrimą 2020-2023 m. atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, bendradarbiaudami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tyrimo metu buvo tiriami Alytaus miesto ir rajono gyventojai bei gaisrą gesinę ugniagesiai-gelbėtojai, o rezultatai palyginti su kitų miestų ir rajonų gyventojų bei gaisro negesinusių ugniagesių rezultatais. Iš viso tyrime dalyvavo 341 žmogus. Gauti rezultatai parodė, kad 94-100 proc. tiriamųjų organizmuose visų analizuotų cheminių medžiagų koncentracijos buvo žemiau nustatymo ribos, o tai liudija apie mažą aplinkos taršą šiomis medžiagomis. Metalų ir metaloidų koncentracijos reikšmingai nesiskyrė ir nėra susijusios su gaisro padariniais.

Teisminiai procesai ir atsakomybė

Abiem įmonėms - „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ - skirta baudų po pusę milijono eurų. Teismas „Ekologistikos“ vadovą Juozą Cicėną ir abi minėtas įmones pripažino kaltais dėl neatsargumo sunaikinus turtą ir padarius didelės turtinės žalos. J. Cicėnas nuteistas lygtine bausme - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teismas nustatė, kad J. Cicėnas, asmeniškai ir veikdamas įmonių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ vardu, padarė sistemingą aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimą. Pasak teismo, J. Cicėnas vienintelis priiminėjo sprendimus, o dar 2018 metais jis buvo nurodęs padangas sandėliuoti patalpose D ir C, kurios nuosavybės teise priklausė bendrovei „Vivatrans“ ir kurios tik prasidėjus tyrimui buvo išnuomotos bendrovei „Ekologistika“.

„Būdamas atsakingas už įmonių veiklą, žinojo ir suprato, kad įmonės veikloje, gamybos procese besikartojantys gaisrai kelia grėsmę. Teismas padarė išvadą, kad J. Cicėnas elgėsi nerūpestingai, nes žinodamas, kad įmonės veikloje nustatomi aplinkosauginiai pažeidimai ir įmonė, ir jos darbuotojai už tai yra baudžiami, galėjo ir turėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) t. y. tinkamos priešgaisrinės sistemos neįrengimo, padangų ir kitų gamybos procese susidarančių atliekų kaupimosi, gali kilti gaisras, kuris gali padaryti žalos“, - rašoma teisėjos Živilės Janavičienės paskelbtame nuosprendyje.

Ieškiniai ir priteistos sumos

Byloje iš dalies tenkintas Aplinkos apsaugos departamento ieškinys dėl žalos atlyginimo, ir solidariai iš J. Cicėno, bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ priteista Aplinkos apsaugos departamentui 1 mln. 385 tūkst. 385 eurai turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino pilnai, ir solidariai iš J. Cicėno, bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ bendrovei „Gamybos parkas“ priteisė 1 mln. 597 tūkst. 240 eurų turtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos prokuratūros ieškinys tenkintas iš dalies, ir solidariai iš J. Cicėno bei bendrovių „Ekologistika“ ir „Vivatrans“ priteista valstybės naudai 4 mln. 262 tūkst. 503 eurai. Bendra civilinių ieškinių suma šioje byloje siekė daugiau kaip 12 mln. eurų. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Teismas taip pat nustatė, kad bendrovė „Vivatrans“ 2019 m. spalio 16 d. pastate, esančiame Pramonės gatvėje Alytuje, patalpose D ir C, laikė naudoti nebetinkamas padangų atliekas be Taršos leidimo. Būtent dėl šiose patalpose neteisėtai laikyto naudoti nebetinkamų padangų atliekų kiekio 2019 m. spalio 16-25 dienomis vyko dar didesnio masto gaisro gesinimo darbai, dėl ko į aplinką išsiskyrė kenksmingos medžiagos, jos užteršė orą, buvo padaryta didelė žala orui, ji vertinama 2 mln. 770 tūkst. 427 eurais. Žala gyvuliams bei gyvūnams vertinama 64 tūkst. 957 eurais.

Aplinkosaugos pažeidimai ir reguliavimas

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad „Ekologistika“, vykdydama ūkinę veiklą, t. y. netinkamų naudoti padangų atliekų apdorojimą (surinkimą, laikymą ir tvarkymą), 2014-2019 metais aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė daugiau nei tris kartus, todėl teismas padarė išvadą, kad ūkinės veiklos metu aplinkosauginiai pažeidimai buvo daromi sistemingai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prakalbo apie padegimą ir kreipėsi į prokuratūrą dėl tyrimo, teigdamas, kad žala gamtai gali siekti 5 mln. eurų. „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas padegimo versiją atmeta, bet tikslios priežasties pasakyti taip pat negali. Be to, teismas nustatė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo tinkamai reglamentuotos tvarkos, pagal kurią būtų galimybė aplinkos apsaugos pareigūnams preliminariai nustatyti padangų atliekų kiekį, duoti nurodymus šalinti atliekas bei nebuvo nustatyta teisės aktais, kada produkcija tampa atlieka.

Padangų atliekų tvarkymas Lietuvoje

Lietuvoje veikia kelios padangų atliekų perdirbimo (naudojimo) gamyklos. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2017-2019 m. veiklą vykdė 10 įmonių, įsikūrusių Zarasų ir Jonavos rajonuose, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Elektrėnuose, Alytuje, Gargžduose ir Kaune bei Kauno rajone.

Pavyzdžiui, UAB „Torgita“ Zarasuose buvo tikrinta 13 kartų ir 10 kartų buvo nustatyti pažeidimai, susiję su padangų laikymu ant žalios vejos ir vandeniui nelaidžios dangos nebuvimu. AB „Akmenės cementas“ Naujojoje Akmenėje naudotas padangas degina kaip alternatyvų kurą ir buvo tikrinta 6 kartus, 2 kartus nustatyti pažeidimai. UAB „Ekobazė“ Elektrėnuose, turinti padangų perdirbimo cechą, patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. UAB „Metaloidas“ Šiauliuose, gaminanti gumos granules ir kitus gaminius, buvo tikrinta 18 kartų, 12 iš jų nustatyti pažeidimai, o įmonėje du kartus kilo gaisrai.

Taršos leidimai ir priežiūra

Leidimai verstis atliekų perdirbimo veikla yra išduodami po to, kai įmonė su paraiška kreipiasi į AAA. Paraiškoje nurodoma informacija apie veiklą, įrenginius, numatomą laikyti atliekų kiekį, jų apdorojimą ir kt. Aplinkosaugos leidimai būna dviejų tipų: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK leidimai) ir Taršos leidimai. TIPK leidimai yra integruoti ir apima viso įrenginio poveikį, o Taršos leidimai išduodami tam tikrai specialiajai daliai ar dalims. Įmonė, atliekanti padangų perdirbimą, privalo turėti Taršos leidimą, kuris išduodamas neterminuotai, tačiau jo sąlygos gali būti peržiūrimos ar leidimas panaikinamas, esant pažeidimams.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prižiūri, kaip laikomasi leidimų sąlygų, atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų, vertina atliekų tvarkymo apskaitos ir ataskaitų duomenis. Dažniausiai užfiksuojami pažeidimai yra leidimo sąlygų bei apskaitos reikalavimų nesilaikymai, už kuriuos taikomos baudos nuo 300 iki 1700 Eur. Valstybinė priešgaisrinė priežiūra objektuose vykdoma pagal metinius objektų patikrinimo planus. Patiems pavojingiausiems objektams, tokiems kaip dideli gamybos ir pramonės pastatai, priskiriamiems I rizikos grupei, patikrinimai atliekami kartą per metus. Naudotas padangas laikant atvirose teritorijose, taip pat turi būti laikomasi specialių reikalavimų: padangos turi būti laikomos rietuvėse, kurių ilgis ir plotis neturi viršyti 10 m, aukštis - 3 m, o tarpai tarp rietuvių - ne siauresni kaip 10 m, nuo rietuvės iki sklypo ribos - ne mažiau kaip 5 m. Šie reikalavimai skirti apriboti galimą gaisro plitimą.

tags: #padangu #gaisra #alytuje