Padangos pripildytos azotu: privalumai ir trūkumai

Pripūsti padangas azotu - tai naujovė, kuri Europoje pastaruoju metu įgijo populiarumą. Didesnėse automobilių servisų stotyse ši paslauga dažnai siūloma kaip „modernus sprendimas“. Padangų keitimas po žiemos yra savaime suprantama procedūra, kuri nebestebina nė vieno automobilio savininko. Atrodo, lyg ir viskas žinoma, ir savaime suprantama - užsukus į servisą ar pas meistrą garaže, pasikeitus padangas, išvažiuojama. Vis tik yra dar vienas aspektas, kuris akcentuojamas ne taip dažnai - tai dujos, kuriomis pripildomos padangos.

Teminė nuotrauka su automobilio padanga ir azoto balionu

Azoto populiarumas ir suvokimas

Vis daugiau vairuotojų atranda galimybę padangas pildyti ne oru, o azoto dujomis. Pirmaisiais metais azoto naudą vairuotojams buvo sudėtinga įrodyti, tačiau ilgainiui žinia apie jo naudą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas - patenkinti vairuotojai teigiamą savo patirtį perduodavo savo pažįstamiems. Šiandien neretai naujas klientas paklausia, kuo pildysime padangas - azotu ar oru. Lietuvoje vis dažniau galima pastebėti automobilius su žaliais dangteliais ant padangų vožtuvų. Nors tai gali pasirodyti kaip dizaino detalė, iš tiesų šis ženklas reiškia, kad padangos pripūstos ne oru, o azotu. Žali dangteliai - tai vizualinis ženklas, rodantis, kad padangoje yra azotas.

Azotas ore: mitai ir tikrovė

Svarbu prisiminti, kad įprastas oras, kuriuo kvėpuojame, sudaro net 78 % azoto. Ore, kuriuo žmonės kasdien kvėpuoja ir kuriuo daugelyje servisų pildomi automobilių ratai, jau yra beveik 80 proc. azoto. Tad klausimai, kodėl reikėtų pildyti ratus 99,9 proc. grynumo azotu, skamba logiškai - jo ore ir taip pakankamai daug. Tiksliau būtų sakyti, kad degalų sąnaudas veikia pats teisingas padangų slėgis, nepriklausomai nuo to, ar jos pripūstos oru, ar azotu. Jei padangos per mažai pripūstos, riedėjimo pasipriešinimas didėja ir sąnaudos gali augti; jei slėgis tinkamas, automobilis važiuoja efektyviau. Iš tikrųjų žmogui skirtas grynas azotas būtų mirtinas - nuo antros sekundės pradėtų trūkti deguonies.

Kas yra oras? | Ką sudaro oras? | Mokslas vaikams | 2 klasė | Liveriukas

Azoto privalumai padangose

1. Mažesnis pralaidumas ir stabilesnis slėgis

Bene pagrindinis azoto privalumas - cheminė šių dujų savybė, skvarba. Dėl stambesnės molekulinės struktūros azoto skvarba yra gerokai mažesnė nei oro, todėl azoto dujomis pripildyta padanga lėčiau praranda slėgį. Azoto molekulės yra didesnės nei deguonies, todėl dujos pro mikroįtrūkimus pasišalina lėčiau. Azotas teka lėčiau per smulkias plyšelius, todėl padangų slėgis išlieka stabilesnis. Paprastu oru pripūstų padangų slėgį tikrinti reikėtų kas dvi-tris savaites, o azotu - du-tris kartus per sezoną. O jeigu automobilyje įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. TPMS), tuomet slėgio tikrinti ir padangų pūsti greičiausiai išvis neteks. Kai kurie teigia, kad taip pripūstos padangos gali tarnauti iki maždaug 40% ilgiau arba bent jau oro nuotėkis sumažėja maždaug trečdaliu. Pasak SlashGear, metams bėgant padangos, pripūstos azotu, netenka apie 1,3 atmosferos mažiau slėgio nei įprastai pripūstos oru.

2. Temperatūrinis stabilumas

Kitas didelis azoto privalumas eismo saugumui - jo temperatūrinis stabilumas. Ši savybė turi didelę įtaką padangų slėgio stabilumui, ypatingai važiuojant dideliu greičiu ar staiga stabdant. Azotu pripildytų padangų slėgis nekinta net ir gerokai pakitus oro temperatūrai. Azotas ne taip traukia drėgmę, todėl jo išsiplėtimą su temperatūrų pokyčiais lengviau prognozuoti. Lėktuvų padangos dėl temperatūros stabilumo yra pildomos tik azotu - 10 km aukštyje jos būna dideliame šaltyje, o lėktuvui nusileidus, stipriai įkaista stabdymo metu. Aukščiausio lygio lenktynių komandos nori kontroliuoti visus kintamuosius. Kai oras padangose yra prisotintas nežinomu drėgmės kiekiu, sunku nuspėti, kaip keisis padangų slėgis lenktynių eigoje.

Infografika, lyginanti azoto ir oro elgseną esant skirtingoms temperatūroms

3. Poveikis padangų dėvėjimuisi

Slėgis turi didelę įtaką padangų protektoriaus dėvėjimuisi. Kai slėgis per mažas (taip gali nutikti žemėjant oro temperatūrai ar su laiku orui pasišalinant per ventilį bei kitas vietas), smarkiai dėvisi padangos šonai, ji kelyje atliekant staigesnį manevrą gali net nusimontuoti. Jei slėgis yra per didelis, tuomet dėvisi vidinė padangos dalis. Kuo labiau padangos bus susidėvėjusios, tuo daugiau šansų, jog greitai teks jas keisti.

4. Švarumas

Azotas servisuose laikomas specialiose sandariose talpose - tik taip įmanoma išlaikyti 99,9 proc. siekiantį jo grynumą. Tuo tarpu į padangas pučiamas oras imamas iš aplinkos, kartu su drėgme, dulkėmis ir kitomis plika akimi nepastebimomis dalelėmis. Oro pripūstos padangos dažnai įgauna drėgmės, kuri gali pažeisti plieninius ratlankius ir padangų vidų. Važinėjant trasa padangos greitai šyla, o drėgnas oras plečiasi labiau nei sausas.

Azoto trūkumai ir abejotina nauda kasdieniam vairuotojui

Nekintantis padangų slėgis yra svarbus eismo saugumo elementas. Automobiliai, kurių padangų slėgis per didelis ar per mažas, yra mažiau stabilūs kelyje ir juos suvaldyti sunkiau. Tai turi įtakos ir degalų sąnaudoms, nes automobilis su per mažai pripūstomis padangomis sunaudoja daugiau degalų. Nors teigiama, kad azotas padaro padangą lengvesnę, tai teisinga tik sportinių automobilių atveju, kur kiekvienas gramas ratlankio masės svarbus.

Tačiau, „Continental“ specialistų teigimu, įprastų lengvųjų automobilių padangas pūsti azoto dujomis nėra tikslinga ir tai gali būti pinigų švaistymas. Azotas neturės jokios įtakos, jei slėgis padangose bus prarandamas dėl pradūrimo, nesandaraus padangos krašto ar vožtuvo, taip pat dėl kitų mechaninių pažeidimų. Azotas suteikia minimalų pranašumą ekstremaliose situacijose - padanga gali išlaikyti slėgį kelias sekundes ilgiau.

Kaina ir praktiškumas

Praktinis klausimas greitai atsiremia į kainą. Įprastas oras daugelyje vietų kainuoja simboliškai, o azoto pripūtimas kai kur gali siekti apie 28 € už vieną padangą. Slėgio papildymas dažnai pigesnis - maždaug 5-7 € už padangą, tačiau ilgainiui suma susidaro nemenka. Be to, pasitaiko atvejų, kai azotas pateikiamas kaip „būtinas privalumas“, nors realiai tai gali būti papildomas mokestis, kuriuo bandoma padidinti galutinę paslaugų ar automobilio kainą. Padangas pildyti oru gali būti kiek pigiau, taip pat ši paslauga yra lengviau pasiekiama.

Išvados

Bendra išvada tokia: dalis pasakojimų apie azotą yra perdėta, bet kai kuriuose specifiniuose scenarijuose jis iš tiesų gali būti naudingas. Didesnėse automobilių servisų stotyse ši paslauga dažnai siūloma kaip „modernus sprendimas“, tačiau ar iš tiesų ji būtina? Daugumai vairuotojų, važinėjančių mieste ar magistralėse, papildoma nauda iš azoto yra minimali. Ši taisyklė taikoma daugiausia profesionaliam transportui ar aviacijai. Jei nesate sportinio automobilio savininkas ar nenorite papildomai investuoti į abejotinos naudos sprendimus - azotas tikėtina, kad jums neatsipirks. Kiekvieno vairuotojo pasirinkimas, kaip rūpintis savo automobiliu bei padangomis, kol jis nepažeidžia įstatymų.

tags: #padangos #pripildytos #azotu