Idealiame pasaulyje automobiliai, sunkvežimiai ir kitos autotransporto priemonės turėtų būti neteršiančios gamtos. Tačiau realybė yra tokia, kad dažnai transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytas ribas. Transporto priemonės yra vienas iš labiausiai gamtą teršiančių dalykų, ypač važiuojant miesto keliais, jos išmeta didelį teršalų kiekį, kuris daro didelę žalą žmogaus sveikatai.
Ore esančios toksiškos dujų dalelės sukelia ne tik trumpalaikes pasekmes; nemažinant teršalų kiekio ir neįvedant priežiūros normų reguliavimui, ilgalaikės pasekmės žmonių sveikatai yra katastrofiškai didelės. Transporto priemonių išmesti teršalai sukelia tokias ligas kaip astma, vėžys, širdies ligos, aukštas kraujospūdis ir kt.
Daugiau išsivysčiusiose šalyse skiriamos didelės lėšos išmetamųjų dujų kiekiui mažinti. Kadangi Lietuva yra tarp išsivysčiusių valstybių, dalis biudžete esančių lėšų yra skirta susisiekimo ir aplinkos apsaugos ministerijoms. Šios ministerijos savo nuožiūra skiria ir investuoja lėšas į jų manymu labiausiai efektyvius projektus. Tačiau prieš imantis praktinių apribojimų ir baudų yra privaloma pateikti argumentuotus ir licencijuotus duomenis apie taršą.
Transporto priemonių taršos stebėsena ir vertinimas
Realiojo laiko matavimai Vilniuje
Licencijuotos įmonės, atliekančios matavimus, yra būtinos siekiant aukščiausių rezultatų, nes taip išvengiama klaidų tarptautiniuose projektuose. Iš praktikos žinoma, kad realus išmetamųjų teršalų kiekis gali labai skirtis nuo teorinio.
2021 metais Aplinkos ministerija paskelbė konkursą išmatuoti transporto priemonių realų išmetamąjį kiekį Vilniaus mieste. Įmonė UAB „FIMA“ laimėjo šį konkursą ir tų pačių metų liepos mėnesį atliko teršalų kiekio matavimus. Matavimams įmonė išsinuomojo Ispanijos kompanijos OPUS RSE įrangą. Kartu su įranga atvyko ir konsultantai, kurie padėjo atlikti matavimus. Matavimai buvo atliekami realiuoju laiku daugiau kaip dešimtyje skirtingų Vilniaus miesto vietų. Atlikus projektą, pagrindinė informacija buvo aprašyta darbe „Characterization of real-world motor emissions in Vilnius”.
Šie bandomieji matavimai, atlikti 2021 m. Vilniuje, parodė, kad didžiausi taršos šaltiniai yra senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės. Studijos išvada - naudoti tiek stacionarią, tiek mobilią įrangą, patikrinti apie 80 proc. viso automobilių parko. Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų.
Didžiausia transporto sukeliama tarša stebima ties labiausiai apkrautomis miesto gatvėmis, tokiomis kaip Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Kirtimų, ties Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, taip pat Konstitucijos prospekte. Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt.
Oro taršos matavimo metodai
- Filtravimo metodas dulkėms (kietosioms dalelėms): Šis metodas skirtas dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijai nustatyti į atmosferą išmetamosiose dujose bei aplinkos ore. Metodo santykinė paklaida neviršija ±25%. Dujų srauto dulkėtumas ortakiuose matuojamas išorinio filtravimo būdu. Dulkių bandinys paimamas siurbiant dujas iš ortakio per bandinių paėmimo vamzdelį ir sulaikant dulkes filtravimo patrone, esančiame ortakio išorėje. Dujų srauto dulkėtumas nustatomas pagal filtro masių skirtumą.
- Matematinis modeliavimas: Jo metu įvertinami oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų parametrai, vietovės foninio užterštumo duomenys, gretimybėse esantys ar planuojami kiti oro taršos šaltiniai. Teršalų sklaidos matematinis modeliavimas atliekamas kompiuterinių programų paketu „AERMOD View”, „AERMOD“ matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti. Norint įvertinti iš ūkinės veiklos sklindantį kvapą, atliekamas kvapo sklaidos modeliavimas. Jo metu įvertinama, koks kvapo stiprumas bus už ūkinės veiklos teritorijos.
Oro tarša kietosiomis dalelėmis
Pagrindiniai oro teršalai, susiję su transportu
Anglies monoksidas (CO)
Anglies monoksidas (CO) - tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos. Anglies monoksidas yra bespalvės, beveik bekvapės ir beskonės dujos. Jos atsiranda dėl nepilnos anglies oksidacijos degimo metu. CO dega violetine liepsna, šiek tiek tirpsta vandenyje, tirpsta alkoholyje ir benzene. Virimo temperatūra -191,5°C, kietėjimo temperatūra -207°C, savaiminė užsidegimo temperatūra (skystis) 1128°F. Klasifikuojamas kaip neorganinis junginys.
CO susidarymas daugiausia priklauso nuo oro/kuro stechiometrijos (kiekybinių santykių tarp reaguojančių medžiagų). Tinkamai veikiančio automobilio variklyje esančių elementų degimo formulė nurodo, kad atmetus vandenį, 14% visų dujų tūrio sudaro CO2, o likusį tūrį - azotas. Šiuolaikiniai automobiliai turi kompiuterinę sistemą su cirkonio pagrindu pagamintu elektrocheminiu deguonies jutikliu, kuris, esant aukštai temperatūrai, kruopščiai išmatuoja nedidelį deguonies perteklių išmetamosiose dujose ir matuoja degalų kiekį grįžtamojo ryšio sistemoje. Tai daroma, kad būtų išlaikyta tiksli reakcijos stechiometrija. Tobulai veikianti transporto priemonė 1 kg degalų sudeginti sunaudoja 14,8 kg oro. Jei automobilio kompiuteris ir deguonies jutiklio grįžtamojo ryšio kilpos sistema neveikia, gali būti per daug oro (degimo proceso metu degalų trūkumas) arba per mažai oro (per didelis degalų padavimas).
Azoto dioksidas (NO2)
Azoto dioksidas (NO2) - tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos. Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų.
Sieros dioksidas (SO2)
Sieros dioksidas (SO2) - tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo produktas. Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas.
Kietosios dalelės (KD)
Kietosios dalelės (KD) - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita. KD klasifikuojamos pagal dydį:
- KD10 - dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų. Pagal Lietuvos teisės aktų ir Europos Sąjungos kriterijus KD10 paros koncentracija ore neturi viršyti 50 µg/m³.
- KD2,5 - dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 2,5 mikrometro. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, juose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.
„Primary“ KD išmetamos tiesiogiai kaip dalelės (pvz., suodžiai ar dulkės), o „secondary“ KD susidaro atmosferoje dėl reakcijų tarp kitų teršalų (pvz., amoniako ar NMVOC). Tiek KD, tiek teršalai, kurie gali jas sudaryti, gali keliauti didelius atstumus atmosferoje. Apie pusę KD koncentracijos, kurią patiria žmonės, yra iš natūraliai atsirandančių šaltinių, tokių kaip žiedadulkės ir jūros purslai, arba yra pernešamos iš tarptautinės laivybos ir kitų šalių. Likusi pusė KD koncentracijos atsiranda dėl žmogaus veiklos, tokios kaip medienos deginimas, įvairūs pramoniniai procesai, padangų ir stabdžių dilimas iš transporto priemonių.
Padidinta kietųjų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai arba ne laiku (per vėlai) prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos nespėjamos operatyviai išvalyti, iššluoti po žiemos metu intensyvių kelių priežiūros darbų ir neplaunamos ar nelaistomos drėgnuoju būdu. Visos šios laiku nesurinktos sąnašos yra išpustomos pavasarinių vėjų ir sukelia padidintą oro užterštumą.
Oro užterštumo normos ir poveikis sveikatai
Teisinė bazė ir rekomendacijos
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ nustato ribines teršalų koncentracijas. Kiti svarbūs teisės aktai apima 2000 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ bei 2006 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. D1-153/V-246 „Dėl aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“. Kvapo kontrolei nustatyta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore. Tai numato paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės (2021 m.), paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8-9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų.
PSO nustatyta vidutinė kietųjų dalelių (KD10) metų vidutinė koncentracija - 20 µg/m³. Manoma, kad toks kietųjų dalelių koncentracijos lygmuo dar nedaro neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Vidutinė KD10 paros koncentracija neturi viršyti 50 µg/m³.
Poveikis sveikatai
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai - peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas, ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.
Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt.
KTU atlikti tyrimai parodė, kad net iki 40 proc. oro taršos gali patekti į vidines patalpas, nepaisant to, kad gyventojai nebuvo išėję į lauką. Kietosios dalelės gali prasiskverbti pro mažiausius plyšelius. Kuo sandaresnis pastatas, tuo mažesnė tikimybė, kad užterštas oras pateks į vidų.
Veiksniai, įtakojantys oro užterštumą
Meteorologinės sąlygos ir geografija
Oro tarša susidaro dviem būdais: dėl natūralios kilmės priežasčių ir antropogeninės žmonių veiklos. Natūralios kilmės pavyzdys gali būti pavasarinis žiedadulkių kiekio padidėjimas ar dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, dirvos erozijos. Tačiau vis dėlto didžiąją dalimi aplinkos oro taršą (tiesiogine ir netiesiogine įtaka) sukelia antropogeninė žmonių veikla (transportas, kieto kuro kūrenimas, netinkama kelių ir statybviečių priežiūra ar net per mažas žmonių sąmoningumas ir netinkamas elgesys).
Oro temperatūra nėra tiesioginis oro taršą įtakojantis veiksnys, tačiau esant žemai oro temperatūrai ir nepučiant vėjui, nevyksta nei horizontalus, nei vertikalus oro maišymasis. Šie procesai paprastai padeda teršalams išsisklaidyti. Vyraujant aukštam atmosferos slėgiui, oras nekyla aukštyn ir laikosi pažemiui, todėl teršalai kaupiasi pažemio sluoksnyje. Atšiauresnio klimato zonose esančių valstybių gyventojai, krintant oro temperatūrai, ima aktyviau šildyti savo būstus, o tai didina taršą. Žiemos metu automobiliai dažnai važiuoja šaltais varikliais. Kol šie įkaista, automobilių skleidžiama tarša būna iki penkių kartų didesnė nei šiltuoju sezonu, keliaujant neįšalusiais varikliais.
Aplinkos oro taršą įtakoja ir priežastys, priklausančios nuo aplinkos reljefo. Vilniaus miestas yra išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje.
Žiemos smogo tikimybė yra didelė miestuose, kur yra intensyvi pramonė, kūrenama daug akmens anglies ir yra didelės sieros oksidų emisijos į aplinką. Šio tipo smogo pavyzdys yra 1952 metų Londono smogas. Lietuvoje akmens anglies deginama palyginti mažai, tačiau intensyvesnio šildymo laiku, tam tikruose regionuose esant didesnei SO2 emisijai, šaltam orui ir didesnei drėgmei, gali imti formuotis antrinės dalelės. Lietuvoje kiek pavojingesnis fotocheminis smogas, kuris atsiranda šiltuoju metų laikotarpiu.
Kiti taršos šaltiniai
Prieš prasidedant šildymo sezonui bei per šalčius didmiesčiuose ypatingai padidėja kietųjų dalelių oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas. Ši tarša ypač jaučiasi, kuomet yra deginamas kietasis kuras individualiuose senuose ir neefektyviuose kuro katiluose. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai vietoje ekologiškesnio ir švaresnio biokuro, deginimui naudoja taršesnį kietąjį kurą - anglis ir/ar durpes, o neretais atvejais ir buitines atliekas. Palankiausias vietinio oro kokybei šildymo būdas yra toks, kurio metu nevyksta degimas, taigi - geoterminis ar elektrinis šildymas. Naudojant šias šildymo sistemas, teršalai susidaro toje vietoje, kur gaminama elektra, reikalinga įrenginiams eksploatuoti, t. y., elektrinėse. Kietasis kuras, lyginant su gamtinėmis dujomis ar elektriniu šildymu, yra taršesnis. Tuo tarpu naudojant biokurą, kuris yra vienas iš atsinaujinančios energijos šaltinių, degimo metu išsiskiria daugiau teršalų, kurie įtakoja mūsų sveikatą, lyginant su, pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis.
Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje ir dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti. Šio tipo gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt.
Sprendimo būdai ir rekomendacijos
Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda sudarytų beveik 600 mln. eurų. Dėl oro taršos Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių. Siekiant pažaboti taršą, visoje Europoje jau daug metų taikoma priemonė - mažos (ir nulinės) taršos zonos.
Šaltuoju periodu užterštumas didžiausias rajonuose (tiek miesto centro rajonuose, tiek toliau nutolusiuose priemiesčiuose), kurie išskirtinai šildosi tik biokuru ar kitu kietuoju kuru, o dar blogiau - degina anglį ar kitą nereglamentuotą kurą. Šiuos klausimus reikia spręsti kompleksiškai kartu su savivaldybės administracija, bendruomene.
Padidėjus oro užterštumui patartina būsto šildymui nenaudoti prastos kokybės kuro, netinkamų deginti atliekų, rūpestingai prižiūrėti deginimo įrenginius ir išmetamųjų dujų sistemas, diegti technologiškai pažangius katilus.
tags: #oro #uzterstumo #ivertinimas #pagal #transporto #priemoniu