Susisiekimo sektoriaus pasiruošimas geopolitiniams iššūkiams ir krizių valdymas

Atsižvelgiant į tebesitęsiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, ypač prie Hormuzo sąsiaurio, ir jo poveikį energetinių išteklių kainoms, Susisiekimo ministerija pavaldžioms įmonėms nurodė parengti veiksmų planus įvairiems scenarijams ir pasiruošti galimiems iššūkiams. Ministras Susisiekimo ministerijai pavaldžioms bendrovėms nurodė numatyti veiksmus įvairiems scenarijams ir pasiruošti galimiems iššūkiams, toliau tęsiantis konfliktui Irane.

Luko Paškevičiaus, ministro patarėjo, teigimu, ministerijai pavaldžios įmonės jau atliko pirmuosius namų darbus ir toliau intensyviai ruošiasi, o visų bendras tikslas - užtikrinti sklandžią sektoriaus veiklą, strateginių projektų tęstinumą ir patikimą kasdienių paslaugų teikimą gyventojams. Susisiekimo ministerija planuoja toliau reguliariai susitikinėti su sektoriaus įmonėmis, siekiant stiprinti koordinavimą ir pasirengimą galimiems iššūkiams visame susisiekimo sektoriuje.

Kelių sektorius ir energetinių išteklių brangimas

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose brangstantys energetiniai ištekliai didžiausią įtaką daro kelių sektoriui. Gali padidėti asfalto gamybos ir statybos sąnaudos, todėl dalį projektų gali tekti atidėti arba įgyvendinti mažesne apimtimi. Nepaisant to, ministro atstovas tikina, kad bendrovės yra pasiruošusios galimiems iššūkiais.

„Kelių priežiūros“ atsako priemonės

Bendrovė Kelių priežiūra atliko vidinius veiksmus ir parengė krizių valdymo planą. Pagrindinės šio plano priemonės - kuro talpyklų išplėtimas, atsargų planavimas ir bendradarbiavimas su kitomis sektoriaus įmonėmis, siekiant užtikrinti darbų tęstinumą ir valstybės poreikių patenkinimą.

Audriaus Vaitkaus, Kelių priežiūros generalinio direktoriaus, teigimu, įmonė rizikas, susijusias su dabartine geopolitine situacija, pradėjo vertinti dar iki ministro J. Taminsko pavedimo. Įsivertinome galimus kuro, energijos, žaliavų, tokių kaip druskos, ir kitų kelių priežiūros veiklai reikalingų išteklių kainų svyravimus bei tiekimo sutrikimus, - sakė A. Vaitkus. Šios rizikos tiesiogiai siejasi su bendrovės veiklos sąnaudomis, finansiniu tvarumu ir gebėjimu užtikrinti nepertraukiamą kelių priežiūrą visoje šalyje.

Situacija šalia Hormuzo sąsiaurio privertė bendrovę dar kartą įsivertinti rizikas, susijusias su kuro, energijos ir kitų išteklių kainomis bei tiekimo grandinėmis. Šiuo metu ši rizika yra nuolat stebima, o jos vertinimas atliekamas reguliariai - ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Įmonė jau sukaupė daugiau kaip 50 tūkst. tonų žiemos kelių priežiūros medžiagų ir planuoja didinti jų sandėliavimo pajėgumus. Taip pat plečia degalinių tinklą ir analizuoja energijos vartojimo optimizavimo galimybes. Tarp svarstomų priemonių - ir elektros kaupimo sprendimai bei galimi šildymo ribojimai kritinėse situacijose. Atsakingi Kelių priežiūros vadovai su komandomis sistemingai peržiūri taikomų priemonių efektyvumą, analizuoja situacijos pokyčius ir vertina, ar esamos priemonės yra pakankamos, ar būtina inicijuoti papildomus veiksmus.

„Via Lietuva“ ir sutarčių peržiūra

Valstybinių kelių valdytoja Via Lietuva teigia, jog situacija šiuo metu yra stabili, sutrikus medžiagų tiekimui nėra prašoma peržiūrėti su bendrove sudarytų sutarčių. Kaip komentavo bendrovės atstovas Vytenis Radžiūnas: Kol kas nesame gavę rangovų prašymų peržiūrėti sutartis. Indikacijų, kad darbai būtų stabdomi taip pat kol kas nėra. Šiandien reikšmingesnio padidėjimo pirkimo pasiūlymų kainose nematome, tačiau stebime situaciją ir analizuojame galimas rizikas. Jei bus poreikis, imsimės priemonių situacijai valdyti.

Anot susisiekimo ministro patarėjo L. Paškevičiaus, Via Lietuvai keliami lūkesčiai, kad rangovų darbai nebūtų stabdomi dėl kainų indeksavimo ir rizikos būtų valdomos per sudarytus grafikus, tarpinio darbo stebėjimą bei savalaikį sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į situaciją.

V. Radžiūnas savo ruožtu sakė, jog bendrovė aktyviai stebi rinką ir palaiko ryšius su partneriais. Nuolat stebime kainas rinkoje, pirkimo pasiūlymus, taip pat bendraujame su asociacija Lietuvos keliai, kitomis kaimyninėmis valstybėmis, dalijamės patirtimis.

Uosto ir geležinkelių lankstumas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pradėjo rengti atnaujintą planą, kuriame vertinamas geopolitinių įtampų poveikis krovinių srautams ir rinkai. Generalinis direktorius Algis Latakas teigė: Rengiant šį planą yra vertinamos įvairios rizikos, geopolitinių įtampų poveikis krovinių srautams, energetinių išteklių kainoms, šalies pramonei ir to pasekmės, analizuojami galimi skirtingi Klaipėdos uosto veiklos scenarijai, ieškoma efektyviausių sprendimų prisitaikant prie rinkos pokyčių. Jis taip pat tikino, kad patirtis rodo, kad Klaipėdos uostas yra lankstus ir geba prisitaikyti prie staigių sektoriaus permainų. Uostas šiuo metu dirba įprastai, o direkcijos vykdomi investiciniai projektai tęsiami laikantis planų.

Lietuvos geležinkelių grupė (LTG) pabrėžia jau turinti veikiančią sistemą ir pasirengimą įvairiems scenarijams. Laikinasis grupės vadovas Arūnas Rumskas teigė, kad kiekvienai identifikuotai rizikai yra parengti konkretūs priemonių planai. Bendrovė taip pat yra sukaupusi kuro atsargų beveik pusmečiui, todėl trumpalaikiai kainų svyravimai neturėtų reikšmingos įtakos veiklai.

Pašto ir oro uostų veiklos tęstinumas

Lietuvos paštas nurodė nuolat atnaujinantis krizių valdymo planus ir vertinantis įvairius scenarijus. Bendrovės atstovas Lukas Simonas Zadarackas komentavo: Didelį dėmesį skiriame operacinio lankstumo stiprinimui, infrastruktūros atsparumui bei alternatyvių logistikos sprendimų užtikrinimui.

Lietuvos oro uostai (LTOU) pažymėjo, kad nepaisant geopolitinės situacijos, keleivių srautai auga. Pirmąjį šių metų ketvirtį visi trys Lietuvos oro uostai sulaukė rekordinių keleivių srautų, keleivių skaičius augo apie 9 proc. Nepaisant to, LTOU veikia padidintos rizikos - aviacijos - industrijoje, o rizikų valdymas yra vienas iš kritinės infrastruktūros tęstinės veiklos kertinių principų. Todėl bendrovė turi sudarytus rizikų valdymo planus, kurie atspindi galimus pasikeitimus rinkoje.

Martynas Jaugelavičius, LTOU atstovas, pridūrė: Lietuvos oro uostai savo veikloje kasdien seka daugybę rodiklių, pagal kuriuos priima su veikla susijusius sprendimus. Šiuo metu stebimi veiklos rodikliai leidžia laikytis ilgalaikių įsipareigojimų ir toliau pagal sudarytą strateginį veiklos planą investuoti į infrastruktūrą, procesus, junglumo skatinimą bei keleivių patirtį.

„Oro navigacijos“ prioritetai

Aviacijos eismo valdymo bendrovė Oro navigacija akcentuoja, kad pagrindinis prioritetas išlieka skrydžių sauga ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas. Įmonės vadovas Saulius Batavičius teigė: Operacinis tęstinumas, skrydžių sauga ir saugumas išlieka mūsų pagrindiniai prioritetai.

Bendras susisiekimo sektoriaus pasirengimas

Susisiekimo ministerijos reguliavimo srityje iš viso yra 17 subjektų - 2 institucinės įstaigos, 12 akcinių bendrovių ir 3 viešosios įstaigos. Šios įmonės koordinuotai ruošiasi galimiems iššūkiams. Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių krizei spręsti: laikinai sumažintas dyzelino akcizas, skubos tvarka parlamente svarstomas prezidento siūlymas įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien. Nuo balandžio 8 d. taip pat galioja energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno įsakymas, pagal kurį degalinės kasdien informaciją apie kuro pardavimo kainas turi pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). Taip siekiama padėti vartotojams priimti geriausius sprendimus bei skaidrinti degalinių tinklų veiklą. Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio pabaigoje paskelbė, jog Lietuva gavo pasiūlymą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje.

tags: #oro #navigacija #aplinkos #vertinimas