AB „Orlen Lietuva“ - vienintelė naftą perdirbanti bendrovė Baltijos šalyse, Lietuvoje valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, joje dirba virš 1,5 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius metus bendrovė susidūrė su įvairiomis baudomis ir teisiniais ginčais, susijusiais tiek su konkurencijos, tiek su aplinkosaugos pažeidimais.
Konkurencijos tarybos skiriamos baudos už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi
Pradinis tyrimas ir 2005 m. bauda
2005 m. Konkurencijos taryba skyrė tuometinei „Mažeikių naftai“ (dabar - „Orlen Lietuva“) 9,268 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2002-2004 metais. Tyrimas nustatė, kad bendrovė, taikydama atitinkamą kainodarą bei įpareigojimus nupirkti iš jos nustatytus degalų kiekius, siekė „pririšti“ savo pirkėjus ir taip apriboti benzino ir dyzelino importą į Lietuvos teritoriją. Konkurencijos tarybos nutarimu įmonė buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymą bei Europos Bendrijos steigimo sutarties konkurencijos taisykles.
Teisminiai ginčai ir pakartotiniai tyrimai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2008 m. iš dalies patenkino apeliacinį skundą ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai, nurodydamas atlikti papildomą tyrimą. Atnaujinusi tyrimą, 2010 m. Konkurencijos taryba pripažino, jog „Orlen Lietuva“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi degalų (benzino ir dyzelino) pardavimo Lietuvos Respublikos rinkose ir pažeidė Konkurencijos įstatymą bei Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Už šį pažeidimą bendrovei buvo skirta daugiau nei 2 mln. Eur bauda (pradinis dydis buvo 8,231 mln. litų).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 metų balandį taip pat nutarė, kad įmonė už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi didmeninėje kuro prekybos rinkoje nubausta teisingai. LVAT 2013-ųjų sausį galutinai nutarė, kad bauda skirta pagrįstai, tačiau jos dydis per septynerius bylinėjimosi metus ir po papildomo tyrimo buvo sumažintas iki 2,265 mln. eurų (7,819 mln. litų).
Senaties termino klausimas ir EŽTT sprendimas
Ginčydama jai skirtą baudą, „Orlen Lietuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) 2013 m. sausio 21 d. Įmonės teigimu, pažeidimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi buvo nustatytas 2005 m., todėl jai turėjo būti pritaikytas trejų metų patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimą senaties terminas. „Orlen Lietuva“ teigė, kad Lietuvos teismai, nepritaikydami patraukimo atsakomybėn senaties termino, pažeidė bendrovės teises pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. EŽTT 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė AB „Orlen Lietuva“ skundą prieš Lietuvą. Teismas nutarė, kad LVAT sprendimo argumentas dėl atnaujinto tyrimo, o ne naujo, nebuvo akivaizdžiai neprotingas ar savavališkas ir savaime nepažeidė konvencijos nuostatų.
Aplinkosauginiai pažeidimai Būtingės naftos terminale
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) atliko neplaninį AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalo patikrinimą. Surašius patikrinimo aktą, nustatyta aplinkai padaryta 151 875,45 eurų žala. Skelbiama, jog su patikrinimo aktu ūkio subjektas susipažino ir geranoriškai atlygino padarytus nuostolius. Pranešama, jog Baltijos jūra buvo užteršta 2,8 t žaliavinės naftos. Visa medžiaga perduota Klaipėdos apygardos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas. Pranešimas apie naftos produktų išsiliejimą į jūrą buvo gautas 2020 m. gruodžio 28 d. ryte, ir tą pačią dieną buvo organizuoti gelbėjimo darbai, pasiųsti laivai teršalų surinkti.
Vyriausybės ir „Orlen Lietuva“ bendradarbiavimas energetinio saugumo klausimais
Naftos pramonės atsargų mažinimas
Energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo AB „ORLEN Lietuva“ įpareigota sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasaulinės naftos rinkos trikdžius bei tiekimo rizikas ir remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) kolektyvinių veiksmų planu. Šios aplinkybės buvo aptartos Energetikos ministerijoje surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos energetikos agentūra, atsakinga už valstybės atsargų administravimą, taip pat AB „ORLEN Lietuva“ atstovai, kaip įpareigotosios įmonės, turinčios didžiausią dalį pramonės naftos atsargų. Sprendimas priimtas laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinių teisės aktų.
Šie veiksmai yra dalis platesnio koordinuoto tarptautinio atsako, kuriuo siekiama užtikrinti naftos ir jos produktų tiekimo stabilumą, grąžinti pasiūlos ir paklausos balansą bei stabilizuoti pasaulines naftos ir jos produktų kainas, taip pat grąžinti jas iki krizinio lygio. Degalų kainų augimas Lietuvoje, Europoje ir viso pasaulio rinkose yra tiesiogiai susijęs su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, Irano konfliktu, kuris kelia naftos tiekimo rizikas pasaulinėje rinkoje. Energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski pabrėžė, kad atstatant panaudotas atsargas finansinė našta nebus perkelta vartotojams, t. y. rezervo atstatymas vyks, kai kainos rinkoje nusistovės.
Galimas papildomas apmokestinimas ir kainų stebėjimas
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas svarsto galimybę papildomai apmokestinti „Orlen Lietuvą“ panašiu principu, kaip laikinuoju solidarumo įnašu anksčiau buvo apmokestinti bankai. Anot jo, toks mokestis didmeninės degalų rinkos įmonėms, dėl aukštų naftos kainų galimai uždirbančioms papildomų pajamų, svarstomas visoje Europoje. Ministras nurodė, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangus degalams, institucijoms nurodyta pasidomėti, kaip „Orlen Lietuva“ nustato didmenines naftos produktų kainas. Lietuvos energetikos agentūros analitikas Vytenis Gudelis teigė, kad prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose naftos produktų didmenininkų, įskaitant ir gamintojo „Orlen Lietuvos“, pelno marža išaugo, ypač dyzelino atveju. Taip pat siekiant suvaldyti kuro kainas, numatoma keisti biodegalų įsigijimo tvarką ir sukurti kainų stebėjimo įrankį.
Mažeikių naftos gamyklos modernizavimas ir „Petrofac“ projekto nutraukimas
Modernizacijos projektas ir Vyriausybės parama
Lietuva projektui suteikė 54 mln. eurų vertės paramą. Pagal kovą „Orlen Lietuva“ sudarytą susitarimą su tuometine Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybe, Lietuva 970 mln. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projektui įsipareigojo skirti kiek daugiau nei 8 proc. bendrų projekto kaštų vertės paramą - ji sudaro apie 54 mln. eurų. Ši parama suderinta su Europos Komisija (EK). Mažeikių naftos perdirbimo įrenginio projektas taip pat pripažintas kaip strateginės svarbos - jam galioja įvairios valstybės finansinės paramos priemonės: pelno mokesčio lengvatos, kompensacijos už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijų į infrastruktūrą kompensavimas. Skelbta, kad šis naftos perdirbimo efektyvumą didinantis projektas padės stiprinti Lietuvos konkurencingumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, atvers naujas investicijų kryptis.
„Petrofac International LLC“ sutarties nutraukimas ir pasekmės
„Dėl nuolatinio vėlavimo atliekant darbus bei Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos projekto vykdymo sutartyse nustatytų terminų nesilaikymo, „Orlen Lietuva“ nusprendė nutraukti sutartis su „Petrofac International LLC“. Šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti „Orlen Lietuva“ interesus po to, kai atlikta išsami finansinės ir veiklos rizikos analizė patvirtino, jog neįmanoma užbaigti projekto per numatytą laiką. Tuo pačiu metu pradėtas naujo generalinio rangovo atrankos procesas, kuris leis užtikrinti projekto tęstinumą ir sėkmingą jo įgyvendinimą. „Orlen Lietuva“ duomenimis, Mažeikių naftos gamyklos žaliavos perdirbimo įrenginio projektas šiuo metu yra baigtas apie 80 proc.
Subrangovų laiške Vyriausybei pabrėžiama, kad dėl „Petrofac“ skolų jiems kyla nemokumo rizika. Subrangovai pabrėžia, kad „Orlen Lietuva“ turėtų nuolat informuoti tiek juos, tiek valstybės institucijas dėl tolesnių sprendimų. Tuo metu „Orlen Lietuva“ teigė svarstanti galimybę pati sumokėti skolas projekte dirbančioms Lietuvos įmonėms. Kaip spalio pabaigoje skelbė „The Guardian“, viena didžiausių Šiaurės jūroje veikiančių naftos ir dujų rangovių „Petrofac“ pateikė prašymą paskirti jai bankroto administratorių, dėl to Škotijoje pavojuje atsidūrė daugiau nei 2 tūkst. darbo vietų. Bendrovės „Petrofac“ bankroto administravimo procesą lėmė ilgus metus besitęsiančios problemos, susijusios su jos pasauline veikla, įskaitant daugiau nei 100 mln. JAV dolerių baudą už nesugebėjimą užkirsti kelio kyšininkavimui.