Alfa Romeo 159 dažni gedimai ir eksploatavimo ypatumai

Alfa Romeo 159 yra stilingas ir sportiškas sedanas, gamintas nuo 2005 iki 2011 metų. Šis automobilis yra žinomas dėl savo itališko dizaino, puikių vairavimo savybių ir aukštos kokybės interjero. Nors tai yra patrauklus pasirinkimas ieškantiems stilingo automobilio, svarbu atsižvelgti į galimas problemas, susijusias su jo eksploatacija ir patikimumu.

Trumpai apie Alfa Romeo 159 modelį

Alfa Romeo 159 yra pasenusio Alfa Romeo 156 modelio pakeitimas. Jo gamyba prasidėjo 2005 metų pabaigoje, pirmiausiai pristatant sedaną, o vėliau, 2006 metais, pasirodė ir universalas, pavadintas Sportwagon. Automobilis gali būti varomas priekiniais ratais arba visais keturiais (Q4 versijos). Mechaniniu požiūriu jis identiškas Alfa Romeo Brera automobiliui.

Šio modelio gamyba buvo uždelsta nuo pat pradžių. Pirminis planas buvo gaminti šį modelį ant GM Epsilon platformos, tačiau dėl įvairių partnerystės su GM problemų, modelio projektavimo eigoje buvo nuspręsta naudoti jau sukurtą GM/Fiat Premium platformą, kuri teoriškai buvo skirta Alfa 166 įpėdiniui.

Lyginant su 156 modeliu, 159 yra žymiai didesnis, tačiau kartu išaugo ir jo svoris, kuris yra bene didžiausia šio modelio yda. Daug dėmesio buvo skirta pasyviam saugumui. Gaminant platformą buvo naudotos kokybiškos medžiagos ir pažangios technologijos: panaudoti daugiasluoksniai metalo lakštai, siūlės virintos lazeriais, siekiant didesnio tvirtumo avarijos atveju, nuspręsta naudoti daugiau ištisinių tvirtinimo elementų. Automobilio kėbulas buvo standžiausias savo klasėje gamybos laikotarpiu. Dėl pritaikytų saugumo technologijų, kurios ir padidino svorį, automobilis surinko visas 5 Euro NCAP saugumo žvaigždutes ir buvo pripažintas kaip saugiausias savo segmente.

Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir problemos

Varikliai ir susijusios sistemos

• Uždegimo žvakės ir degimo sistema: Kai kuriems modeliams, pavyzdžiui, 2.4 JTDm, buvo keičiamos uždegimo žvakės į dviejų elektrodų, siekiant pagerinti variklio darbą.
• Degalų tiekimo sistemos sutrikimai: Yra buvę atšaukimų dėl „rimtų“ degalų tiekimo sistemos gedimų, dėl kurių automobilis gali neužsivesti arba sugesti. Pavyzdžiui, gedimas gali būti susijęs su degalų siurblio jutiklio kalibravimu.
• EGR vožtuvas (pakartotinės išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas): Dyzeliniams varikliams, ypač 2.4 JTDm, EGR vožtuvas gali užsikišti nuo suodžių, dėl ko automobilis tampa bejėgis, sunkiai akseleruojasi arba trūkčioja. Tai yra dažnas gedimas, kurį galima išspręsti valant arba išprogramuojant vožtuvą.
• Dyzelino dalelių filtras (DPF): DPF sistemos gali sukelti problemų, ypač jei automobilis naudojamas trumpoms kelionėms, dėl kurių filtras nespėja regeneruotis. Tai gali pasireikšti kaip sudegusio gumos ar komposto kvapas. Atnaujinta programinė įranga padeda DPF tęsti regeneraciją, kai variklio temperatūra vėl pakyla. Netinkamai veikiant DPF, automobilis gali prarasti galią ir pereiti į avarinį režimą.
• Purkštukai: Kai kuriems modeliams buvo keičiami purkštukai dėl gamyklinių kampanijų arba problemų, susijusių su variklio paleidimu ar darbu. Pavyzdžiui, yra buvę atveju, kai purkštukai praleidžia per daug degalų, o degalų siurblys sukuria per mažą slėgį.
• Kuro siurblys: Yra pranešimų apie problemas su kuro siurbliu, dėl kurių automobilis neužsiveda, ypač šiltas.
• Vakuuminis stabdžių stiprintuvo siurblys: Dyzeliniuose automobiliuose dažniau pasitaiko problemų su vakuuminiu siurbliu, skirtu stabdžių stiprintuvui.
• Laiko grandinės tempimasis: Benzininiai varikliai, ypač 2.2 JTS ir 3.2 JTS, kenčia nuo laiko grandinės tempimosi. Tai dažnai siejama su per ilgais gamykliniais tepalo keitimo intervalais. Nors kai kurie galvoja, kad tai susiję tik su 2.2 JTS varikliais, yra pranešimų apie grandinės nutrūkimą ir kituose varikliuose, pavyzdžiui, 2.2 Opel Vectra (tas pats variklio blokas).
• Variklio alyvos temperatūra: Kai kuriuose 1.8 MPI modeliuose po variklio keitimo gali kilti problemų su alyvos temperatūra, kuri pasiekia iki 140 laipsnių Celsijaus, net ir pakeitus alyvos aušintuvą, alyvos karterį ir vandens pompą.
• Alyvos suvartojimas: Kai kurie 1.9 JTDm modeliai gali vartoti apie 300 ml alyvos 1000 km, net ir pakeitus purkštukus.
• Turbinos gedimai: Yra pranešimų apie turbinų gedimus, kai sparnuotės yra visiškai sudilusios. Nuo 2007 m. vidurio į 2.4 JTDm variklius pradėta montuoti pažangesnė turbina su adatiniais guoliais, kas sumažino turbo lagą ir padidino galią.
• Cilindrų galvutės gedimai: 2.4 JTDm varikliuose, dažniau nei 1.9 varikliuose, pasitaiko problemų su skylančiomis galvutėmis, tikriausiai dėl didesnės generuojamos šilumos. Taip pat yra pranešimų apie gamykloje nepriveržtą cilindrų galvutę, dėl ko po 1000 km gali ištekėti aušinimo skystis.
• Variklio ECU gedimas: Variklio ECU (elektroninis valdymo blokas) gali sugesti, ypač dyzeliniuose automobiliuose, dėl ko visiškai prarandama galia.

Transmisija

• Antroji pavara: Dažnas skundas yra sunkiai įsijungianti arba "grumčiojanti" antroji pavara, ypač kai pavarų dėžė yra šalta. Ši problema gali sumažėti po trumpo važiavimo. Tai pasitaiko tiek 159 JTDm, tiek kituose modeliuose.
• Automatinė pavarų dėžė Q-Tronic: Yra pranešimų apie neefektyvų automatinės pavarų dėžės veikimą (trūkčiojimas, barškėjimas) dėl valdymo klaidos. Svarbu reguliariai keisti alyvą, kad būtų išvengta problemų su alyvos filtru ar solenoidais. Po 2008 metų pavarų dėžė buvo patobulinta ir tapo atlaidesnė priežiūrai.
• M32 mechaninė pavarų dėžė: Naudota su 1.9 8v, 1.9 16V, 2.0 16V, 1.8, 1.9, 2.2, 1.75 TBi varikliais. Pasitaiko problemų su guoliais. Apie gedimą gali pranešti tylus ūžimas iš variklio skyriaus važiuojant 5-6 pavara, pavarų dėžės rankenos judėjimas pajudant iš vietos arba spaudžiant gazą ir atleidžiant.

Važiuoklė ir pakaba

• Vairo trauklė: Yra pranešimų apie laisvumą vairo trauklėje, kur vairo trauklės ir vairo traukės sujungimo įvorė yra laisva. Pirmosios (2006 m.) vairo kolonėlės turėjo detalės gamintojo (ZF) dizaino problemų, dėl ko pradėdavo leisti stiprintuvo skystį. Nuo 2007 m. pradėtos montuoti kolonėlės be šios problemos.
• Pakabos elementai: Priekinės apatinės svirtys gali būti linkusios į gedimus (pvz., pažeistas svirties gaubtas, dėl ko smėlis pažeidžia dalį). Originalios dalys gali atlaikyti iki 200 tūkst. km, tačiau kartais reikia keisti traukių antgalius ar traukes. Apatinės ir viršutinės svirtys yra restauruojamos (išskyrus 2006 m. gamybos apatines). Nuo 2007 m. buvo pakeistas apatinių svirčių dizainas, o "saldainių" tipo įvorės tapo keičiamos.
• Pakabos guminės įvorės: Pakabos laikiklių guminės įvorės gali susidėvėti, dėl ko išmetimo sistema trankosi į dugną.
• Ratų guoliai: Dėl ilgesnio stovėjimo, netinkamo ratų išnešimo arba natūralaus nusidėvėjimo pradeda ūžti ratų guoliai.
• Vairavimo kolizija: Vairas gali klaksėti sukiojant jį vietoje.

Stabdžių sistema

• Stabdžių problemos: Yra pranešimų apie stabdžių problemas, kurios reikalauja detalių keitimo. Vibracijos, atsirandančios stabdant, gali būti susijusios su kreivais stabdžių diskais arba stebulėmis.

Kėbulas ir salonas

• Kėbulo girgždėjimas: Gali atsirasti girgždesys iš priekinio stiklo/prietaisų skydelio, kai automobilio kėbulas šiek tiek iškreipiamas arba važiuojant per nelygumus. Taip pat yra pranešimų apie girgždėjimą bagažinės zonoje.
• Durų apdaila: Durų apdailos klijavimas gali atsiskirti. Gali trūkinėti užpakalinių durų apmušalai.
• Vairuotojo sėdynės defektai: Kai kuriems automobiliams gali atsirasti aštrių metalinių dalių, prasiskverbiančių pro sėdynės audinį.
• Grindų apmušalai: Vairuotojo pusės grindų apmušalai, einantys į centrinę konsolę, gali atsiskirti nuo savo vietos. Tai dažnai yra dėl to, kad apmušalai buvo išpjauti per trumpai.
• Durų stoperiai: Atidarant duris gali girdėtis traškesys. Tai galima pašalinti pakeičiant durų stoperius.
• Kėbulo korozija: Daugiau druskingų kelių mačiusioms mašinoms (ypač eksploatuotoms Lietuvoje) gali atsirasti rūdelių ant bagažinės arba variklio gaubto ir ant slenksčių. Priekyje prie slenksčio ir sparno nuo amžiaus atsilupa dažai, bet dėl to nerūdija.

Elektronika ir elektros sistemos

• Alyvos lygio indikatorius: Alyvos temperatūros matuoklyje esantis alyvos kanistros paveikslėlis gali mirksėti paleidus šaltą variklį. Tai gali būti susiję su jutikliais arba reikalauti programinės įrangos atnaujinimo.
• Automatinė klimato kontrolė: Kai kuriuose modeliuose automatinė klimato kontrolė veikia nepatenkinamai, nustatytos temperatūros neatitinka faktinės išpučiamos temperatūros.
• Kruizo kontrolė: Gali sutrikti kruizo kontrolės veikimas, ji gali staiga pati padidinti greitį.
• Lietaus jutiklis: Yra nusiskundimų dėl lietaus jutiklio netinkamo veikimo.
• Variklio paleidimas: Variklis kartais gali sunkiai užsivesti.
• Akumuliatoriaus įtampa: Prietaisų skydelyje gali pasirodyti įspėjimo simbolis apie žemą akumuliatoriaus įtampą.
• Klaidų pranešimai: Skydelyje užsidegus įspėjamajam ženklui, jis dažniausiai susijęs su konkrečia problema, pavyzdžiui, nutrūkusiu laidu ar užsiteršusiu davikliu.
• Radijo antena: Facelift modelių radijo antenos stiprintuvo mikroschema, gavusi drėgmės per nesandarumus, nustoja veikti.
• Žibintų reguliavimas: Versijose be ksenoninių žibintų gali neveikti lempų reguliavimas, dėl ko automobilis nepraeina techninės apžiūros.
• Elektronikos gedimai: Gali atsirasti elektroninių gedimų, pavyzdžiui, neveikianti kruizo kontrolė ar valytuvai.
• Langų valdymas: Nuo amžiaus gali sugesti langų valdymo trosai (ypač gale) arba patys langų varikliukai.

Atnaujinimai ir patobulinimai per gamybos metus

Per visus šio modelio gamybos metus automobilis buvo atnaujintas 3 kartus:

2005-2008 m. - klaidų ištaisymas, palaipsninis atnaujinimas:

• Pirmasis atnaujinimas įvykdytas 2007 m. pradžioje, nes pirmieji modeliai turėjo problemų; buvo pakeisti gendantys mazgai (pradėti montuoti kitų gamintojų agregatai), ir modeliai tapo patikimesni (pvz., pakeistos leidžiančios vairo kolonėlės, pakeistas apatinių svirčių dizainas, „saldainių“ tipo įvorės tapo keičiamos ir kt.).
• Nuo 2007 m. vidurio į 2.4 JTDm variklius pradėta montuoti pažangesnė turbina. Esminis skirtumas - vietoj paprastų sparnuotės guolių pradėta naudoti naujos kartos adatinius guolius. Su šia turbina automobiliai kur kas greičiau pasiekdavo traukos piką (sumažėjo turbo lagas) ir kartu automobilis priaugo kelis papildomus kilovatus (154 kW vietoje buvusių 147 kW). Modeliams su automatinėmis dėžėmis ir toliau buvo naudojamos senesnio tipo turbinos iki 2.4 variklių gamybos pabaigos.

2008-2009 m. - didysis atnaujinimas (FaceLift):

• Nuo 2007 m. pabaigos buvo šiek tiek atnaujinta modelio gamyba. Vizualiniai pataisymai buvo pritaikyti ant pirmųjų TI versijų, kituose modeliuose jie neatsispindėjo.
• Pagrindinis atnaujinimas patobulinant pirmuosius modelius įvyko 2008 m. sausį, dar kitaip vadinamas FL (facelift). FaceLift modeliais galima laikyti tik tuos, kurie buvo pagaminti po 2008 m. sausio, o ne registruoti.
• Atnaujinimai daugiausia tik viduje: skydelio baltas apšvietimas (vietoj raudono); automobilio bendras svoris sumažintas 45 kg (daugiau aliuminio detalių vietoj plieninių, atsisakyta atsarginio rato standartinėje komplektacijoje); instrumentų panelis kitokio dizaino; elektroninis LSD (eQ2), iš esmės tai tas pats ASR (buvo ir prieš FL), tik pervadintas marketingo tikslais; bagažinė atsidaro paspaudus logotipą, nebėra atskiro mygtuko salone; 1.9 16V standarte gavo 305 mm Brembo stabdžius priekyje; atnaujintas sėdynių priekyje ir gale dizainas; nebeliko galimybės uždaryti langus laikant atrakinimo mygtuką rakte (pre FL iki tam tikrų metų galima buvo uždaryti ir atidaryti, dabar su FL tik atidaryti); kitokia radijo antena (o taip pat BT/Navi); pagerinta garso izoliacija; pasikeitė variklio įjungimo mygtuko veikimas, dabar valdomas kompiuterio, nebereikia laikyti nuspaudus; patobulintos lubos, daugiau vietos; daugiau vietos gale, dėl pasikeitusio sėdynių dizaino; sėdynės gale tapo plokščios, patogesnės vaikiškoms kėdutėms tvirtinti; Sportwagon sėdynės tapo patogiau lankstomos, galima patalpinti ilgesnius daiktus; atnaujinta ratlankių gama.
• Nuo 2009 m. gamoje atsirado 1.75 TBi benzininis variklis.
• Nuo 2009 m. atnaujinta navigacija (ekranas).
• Nuo 2009 m. gamoje atsirado 2.0 JTDm variklis, kuris naudojamas ir Giulietta modelyje.
• Nuo 2009 m. vasario mėn. modifikacijos priekinėje važiuoklėje, priekinių šakių viršutiniai šarnyrai tapo plonesni.

2010-2011 m. - paskutinis atnaujinimas:

• Nebuvo pagaminta daug modelių, gamyba ėjo į pabaigą, dalis įrangos tapo standartine (pvz., visose versijose pradėtas naudoti TI vairas, išskyrus skurdžiausias versijas), tačiau kita anksčiau buvusi įranga tapo „mokama“ (pvz., priešrūkiniai žibintai).
• Atsiskirti galima pagal juodą skydelio apdailą vietoje aliuminio spalvos.

Variklių charakteristikos ir problemos

Dyzeliniai varikliai

Dyzeliniai varikliai iš esmės visi patikimi ir per daug problemų nekeliantys, išskyrus bendras problemas, būdingas visiems dyzeliniams varikliams (EGR, DPF).

• 1.9 JTDm 8V 85-88 kW: Per silpnas tokiam svoriui, nereikėtų tikėtis nei dinamikos, nei ekonomijos.
• 1.9 JTDm 16V 100-110 kW: Ekonomiškas, neturi didelių problemų (100 kW skiriasi tik programa, automobiliai Belgijos rinkai).
• 2.0 JTDm 16V 125 kW / 120 kW: Ekonomiškas, galingesnis nei 1.9, tačiau retesnis, nes pradėtas naudoti nuo 2009 m. Būtina pasikeisti žiedą (tarpinę) tarp tepalo siurblio ir karterio, kuri su amžiumi sukietėja ir pradeda traukti orą, nes gali pasireikšti tepimo trūkumo problemos.
• 2.4 JTDm 20V 147-154 kW: Galingas, malonus vairuoti, dažniau nei 1.9 varikliams pasitaiko bėdų su skylančiomis galvomis (ko gero dėl didesnio generuojamo karščio). Išlaikymo kaštai didesni nei 16V variklių (kuro sąnaudos, smagratis, sankaba brangesni).

Visi dyzeliniai varikliai turi didelį neišnaudotos galios rezervą, todėl lengvai programuojami nesusiduriant su dūmingumo problemomis. Šių variklių programavimą rekomenduojama atlikti pas specialistus, kurie žino šio modelio silpnąsias vietas. Galima turėti 20 proc. galios priaugį. JTDm varikliai praktiškai iš pagrindų perkurti iš naujo ir panašumų su senesnės kartos varikliais (montuotais į 156/147/GT/166 JTD) nelabai turi.

Benzininiai varikliai

Benzininiai varikliai, deja, yra nepatikimi. Rekomenduojami realiai tik 1.75 (1750 TBi) arba 1.8 MPI varikliai (reiktų daugiau informacijos apie pastarąjį). 1.9, 2.2, 3.2 JTS neturi nieko bendro su senuoju Alfos V6 Busso, tai yra GM varikliai su minimaliomis Alfos modifikacijomis. JTS pasižymi brangia eksploatacija, dideliu kuro suvartojimu ir dažnomis problemomis su išsitampančiomis grandinėmis.

Su dujomis draugauja tik 1.75 ir 1.8 varikliai. 3.2 V6 JTS varikliai turi problemų su išsitampančiomis grandinėmis ir variklio defektais dėl per reto gamykliškai nustatyto tepalo keitimo resurso.

Važiuoklė ir stabdžiai

Priekyje Alfa Romeo vis dar naudoja tą pačią daugiasvirtę važiuoklę, tačiau lyginant patikimumą su 156-tos važiuokle, realiai net nėra ką lyginti - ji tikrai patvaresnė. Daug stipresnė nei buvo 156 modelyje. Būna, kad originalios dalys atlaiko ir 200 tūkst. km. Kartais, kaip ir visuose automobiliuose, reikia pakeisti traukių antgalius ar traukes. Apatinės ir viršutinės svirtys (tiek gumos, tiek šarnyrai) yra restauruojamos (išskyrus apatines 2006 m. gamybos). Galinė važiuoklė gana paprasta ir nekelianti daug galvos skausmo, kartais reikia pakeisti traukes dėl bildėjimo.

Dėl didesnių Brembo suportų (standartas visiems TI versijų varikliams), kartais kiti ratlankiai tiesiog neužsideda. Alternatyva yra naudoti adapterius (rastafkes), tačiau jie draudžiami techninės apžiūros metu.

Ratlankiai

Skylių išmatavimai 5x110. Originalūs dydžiai R16 (tik 1.9 iki facelift), R17, R18 ir R19 (šis tik TI versijoms). FaceLift modeliams, visiems modeliams su 2.4 varikliu ir visoms TI versijoms reikalingi arba originalūs ratai, arba neoriginalūs, pritaikyti su papildomu išnešimu.

tags: #alfa #romeo #159 #gedimai