Jeigu automobilis prastai reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, tai gali būti ne tik nemalonu, bet ir pavojinga. Ši problema dažnai signalizuoja apie rimtus techninius gedimus, todėl svarbu kuo greičiau išsiaiškinti priežastį ir ją pašalinti. Dažnam nenaujo dyzelinio (ypač 2.2DTI) automobilio vairuotojui yra pažįstama situacija - kol automobilis yra „šaltas“, tol kuriasi gerai, be jokių problemų. Tačiau užtenka truputį pasivažinėti, išjungti variklį ir bandant kurti po kokios valandos kitos, t.y., kol dar variklis šiltas, jis nenori kurtis visiškai arba reikia „brūžinti“ starterį kelias sekundes, kol pagaliau užsiveda. Nežiūrint į tai, kad tokia situacija nervina, bet prie viso to dar yra smarkiai trumpinamas starterio, akumuliatoriaus resursas bei teršiamas oras.
Dažniausios priežastys, kodėl automobilis „neima gazo“ pasilus
1. Problemos su akceleratoriaus pedalo jutikliu
Dabartiniuose automobiliuose dažnai naudojamas elektroninis akceleratorius („drive-by-wire“ sistema), kur nėra tiesioginės mechaninės jungties tarp pedalo ir variklio. Jeigu šis jutiklis sugenda arba netiksliai perduoda signalus, variklis gali nereaguoti į paspaudimą.
Sprendimas: Reikia diagnostikos - servise prijungus kompiuterį bus patikrinti jutiklio parodymai.
2. Purvini arba užsikimšę kuro purkštukai
Svarbiausia kuro purkštukų funkcija - tiekti varikliui degalus. Kai purkštukai nebefunkcionuoja tinkamai, variklis negauna reikiamo kiekio kuro - galia sumažėja, automobilis gali trūkčioti arba nereaguoti į akceleratoriaus paspaudimą. Užsikimšus arba sugedus purkštukams į variklio sistemą nebus įpurškiamas kuras arba jis bus įpurškiamas netinkamais intervalais. Dėl šių priežasčių gali išaugti kuro sąnaudos, taps sunku užvesti automobilį bei dings automobilio trauka.
Užsiteršusių purkštukų signalai:
- Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija;
- Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių;
- Galimas variklio „kalimas“ ar kiti neįprasti garsai.
Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.
Sprendimas: Purkštukų valymas arba keitimas.
3. Užsikimšęs kuro filtras
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Jei filtras seniai keistas, jis gali būti taip užsikimšęs, kad apriboja kuro tiekimą į variklį. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas;
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas;
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
Sprendimas: Pakeisti kuro filtrą. Kuro filtrą reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 50 tūkst. kilometrų.
4. Sugedusi kuro siurblio sistema
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jeigu kuro siurblys nesugeba sukurti tinkamo slėgio, degalai nepasiekia variklio pakankamai greitai. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai. Kai kuriuose automobiliuose gali sumirksėti įspėjamosios lemputės, pranešančios apie kuro sistemą ar net uždegimo problemas.
Sprendimas: Servise pamatuojamas kuro slėgis. Esant nepakankamam - tikėtinas siurblio arba jo valdymo įrangos gedimas.
5. Problemos su oro srauto matuokliu (MAF/MAP)
Oro srauto matuoklis - tai daviklis, automobilyje matuojantis oro kiekį, patenkantį į vidaus degimo variklį. Šis jutiklis matuoja, kiek oro patenka į variklį. Netikslūs jo duomenys gali lemti neteisingą kuro ir oro santykį, todėl automobilis netenka galios. Oro srauto matuokliui sugedus, automobilio kompiuteriui bus siunčiama neteisinga informacija, o vienas iš ryškiausių gedimo signalizatorių bus dingusi trauka. Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Vis dėlto, dėl retai keičiamo oro filtro ir kitų į šią sistemą patenkančių nešvarumų gali sumažėti automobilio galia, atsirasti vibracija ir netolygus variklio darbas. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Sprendimas: Patikrinti, ar oro srauto matuoklis veikia tinkamai. Jei ne - valyti arba keisti. Norint išvengti šių problemų, oro srauto matuoklį reikėtų keisti kas 3-5 metus arba nuvažiavus apie 150 tūkst. kilometrų.
6. EGR vožtuvo gedimas
EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Taigi jo pagrindinė funkcija yra sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant. Tačiau dėl nuolatinio EGR vožtuvo kontakto su aukštos temperatūros išmetamosiomis dujomis, jis yra gana dažnai gendanti sistemos dalis. Dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:
- Netolygus variklio darbas, nerišli trauka;
- „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai;
- Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
Sprendimas: EGR vožtuvo valymas arba keitimas.
7. Kompiuterio ar programinės įrangos klaidos
Modernūs automobiliai priklauso nuo variklio valdymo bloko (ECU). Netinkamas programinės įrangos darbas, klaidos ar net drėgmė gali išprovokuoti automobilio reakcijos sutrikimus. Tokio automobilio elgesio priežastis būna labai paprasta - senatvė. Su laiku išsitampo variklio grandinė, sudyla prispaudėjai, velenėlių žvaigždės, dyla kuro siurblio mechaninė dalis, keičiasi purkštukų parametrai ir pan., tad visoms šioms priežastim susidėjus į krūvą turime tai, ką turime, t.y., parametrai „išplaukia“ iš ribų, kuriose variklis turėtų kurtis taip, kaip jam priklauso, kadangi kuras paduodamas ne tuo momentu, kada reikia užsiliepsnojimo procesui.
Tokiu atveju, kaip aprašoma pavyzdyje su Opel Zafira 2003m, 2.0L, 74kw, kur šaltai variklis vedasi ir dirba gerai, tačiau užkaitus nepriima gazo, purtosi ir panašiai. Nors buvo pakeistas visas kuro siurblys su nauju PSG16, immo bei raktu (komplektas), problema išliko. Tai gali signalizuoti apie elektronikos ar programinės įrangos sutrikimus. Panašus variantas buvo ir su Scenic '98 1.9dTi: užsivesdavo normaliai, tačiau kol variklis šaltas, kompas mesdavo klaidą (užsidegdavo kardiograma), dingdavo trauka. Varikliui užkaitus viskas susitvarkydavo. Nuvažiavus pas elektriką paaiškėjo, kad subyrėjęs oro temperatūros daviklis ir kuro siurbliui nustatytas netinkamas degimo kampas. Su tuo Scenic'u dar toks fokusas buvo, kad važiuojant miestu meta tą klaidą, o nuvažiavus pas elektriką jokių klaidų nerodo.
Yra pastebėta, kad automobilis „ožiuojasi“ tada, kai neveikia pakaitinimo žvakės. Priverstinai jas įjungus (pvz., nuėmus jungtį nuo termostato esančio temperatūrinio daviklio), automobilis visada kuriasi gerai. Tokiu atveju išeitys yra kelios - pvz., galima bandyti kuro padavimo momentą („degimą“) koreguoti mechaniniu būdu, sukiojant siurblio ašį dantračio atžvilgiu. Nors toks variantas daugeliui variklių yra numatytas tik reguliuojant ant specialaus stendo, tačiau mūsų auksarankiai meistrai dažnai tai padaro ir garažų sąlygomis be jokios specialios įrangos. Priklausomai nuo įgūdžių, gaunamas didesnis ar mažesnis tokio koregavimo tikslumas. Ir nors toks būdas turi vietą po saule, tačiau nėra labai pigus, bet jeigu nėra kito pasirinkimo, tai tenka pasirinkti jį. Taip pat galima keisti visas sudilusias detales naujomis - ne paslaptis, kad tai gali kainuoti tiek, kiek kainavo visas automobilis. Dar galima įsidėti apgaviką ant temperatūrinio daviklio - bus nelabai gražu, pažeistas originalus automobilio laidynas - bet iš bėdos sistema veiks.
Tačiau jau yra subtilesnis, paprastesnis ir greitesnis, be jokių mechaninių intervencijų problemos šalinimo būdas - jo esmė yra pakoreguoti valdymo kompiuterio programą taip, kad žvakių kaitinimas įsijungtų prie aukštesnės variklio temperatūros. Tokiu atveju, nekorektišką kuro įpurškimo momentą kompensuoja pašildymo žvakės ir automobilis pamiršta šią labai populiarią tarp 2,2DTI variklių nesikūrimo ligą. Tiesa sakant, nelabai suprantu, kodėl GM konstruktoriai nusprendė padaryti žvakių kaitinimą prie tokios žemos temperatūros (kai kuriems modeliams žvakės įsijungia tik žemiau +5C), juk net daugumoje šiuolaikinių automobilių žvakės veikia net ir vasarą, o čia senasis DTI.
Nenoriu užgarantuoti, bet daug šansų, kad pasilus varikliui pradeda kvailiot arba išvis neveikti veleno padėties daviklis. Žiūrėkite realias reikšmes, velenas turi suktis 2x greičiau nei siurblys.
Ekonominė ir ekologinė nauda programiškai koreguojant žvakių kaitinimą:
Pavyzdžiui, po programavimo žvakės laikys ne 4-5, o kokius 3 metus (čia tik kaip pavyzdys, geros žvakės laiko ilgiau). Jeigu mes nedarome tokios žvakių pakaitinimo korekcijos, mes visą laiką kankiname starterį, akumuliatorių po kelias ar net keliasdešimt sekundžių vos ne kasdien. Tokiu būdu akumuliatorius būna pastoviai iškraunamas labiau nei esant greitam variklio užkūrimui. Natūralu, kad srovės sunaudojimas per 10-15 s. yra kelis kartus didesnis nei per 1-3 s. Dėl to kenčia ir generatorius, nes jam pastoviai reikia pakraudinėti nusilpusį akumuliatorių. O jeigu važinėjama trumpais atstumais, tai akumuliatorius net nespėja normaliai pasikrauti. Iš čia atsiranda dar viena grėsmė - kritus akumuliatoriaus įtampai, kūrimosi metu smarkiai išauga srovė per kuro siurblio elektroniką, dėl ko neatlaiko kuro siurblio elektroninė dalis. Ji paprasčiausiai sugenda. El. dalies remonto kainos prasideda nuo 100 EUR. Taigi jau turime pirmąsias išlaidas, kurios jau yra didesnės nei kartu sudėjus naujų žvakių ir programavimo kainas. O jeigu ta elektronika neatlaiko vieną, du, tris kartus ar daugiau, pasidauginame remonto kainas ir žinosime skaičius. Bet čia ne viskas: pastoviai zulinant starterį, jis, kaip taisyklė, irgi ilgai nelaiko, kadangi dirba padidintos apkrovos sąlygomis. Jo remonto kainos irgi viršija naujų žvakių kainą. Vadinasi, taupymas vėl ne vietoje. O dabar įsivaizduokime, kad variklis pats nepasitaiso. Tad mes toliau tuos 4-5 metus (betaupydami žvakes) kankiname visą elektros sistemą, ji toliau sėkmingai genda nuo padidintos apkrovos (o paskui jau ir nuo remonto) ir mes pastoviai remontuojame kuro siurblio elektroninę dalį, starterį, kartais generatorių. Kiekvienas neužvesto variklio apsisukimas - tai kuro padavimas į degimo kamerą. Kol variklis nedirba, kuras pastoviai yra pilamas į cilindrus. Užkūrus mašiną, visas nesudegęs kuras išspjaunamas lauk per išmetimo sistemą į orą. Turbūt pastebėjote, kad ilgiau pasukus starterį, variklis spjauna didoką baltų/pilkų dūmų kamuolį, kuris smirda nesudegusiu dyzelinu. O jeigu tai vyksta pastoviai kelis metus ir su šimtais/tūkstančiais automobilių, tai per visus susidaro keli šimtai ar tūkstančiai tonų išpilto į gamtą dyzelino. Taigi, kaip matome, be didelių pastangų galime gauti dvi naudas - sutaupyti savo piniginėje kelis šimtus eurų ir pasidaryti ekologiškesniais gamtai.
Sprendimas: Diagnostika, kartais padeda programinės įrangos atnaujinimas arba ECU perprogramavimas.
Kaip pakeisti tepalo filtras ir variklio alyva OPEL ZAFIRA-B 2 (A05) [AUTODOC PAMOKA]
8. Užsidegusi variklio klaidos lemputė
Jei tuo pačiu metu užsidegė „Check Engine“ - tikėtina, kad problema užregistruota automobilio kompiuteryje. Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės (pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija). Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą.
Sprendimas: Būtina prisijungti prie diagnostikos įrangos ir perskaityti klaidų kodus.
9. DPF filtro užsikimšimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:
- Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną;
- Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo;
- Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.
Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.
10. Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Sugedusi turbina neretai lemia traukos problemas, tačiau iš tiesų turbina savaime negenda. Todėl jos gedimus taip pat galime laikyti automobilyje esančios problemos rezultatu, o ne problemos sukėlėju.
Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka dyzelis ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau. Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis.
Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
11. Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.
Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
12. Variklio pagalvių gedimas
Variklio pagalvių paskirtis - laikyti pritvirtintą variklį po variklio dangčiu. Ši automobilio detalė dažniausiai genda dėl natūralaus automobilio susidėvėjimo, variklio mechaninių gedimų ar padidėjusios variklio vibracijos. Plyšus automobilio variklio pagalvei, susidursite su dar labiau padidėjusia variklio vibracija, sumažėjusia trauka.
13. Vakuumo siurblio gedimas
Vakuumo siurblys neturi galiojimo laiko, todėl jį keisti reikia atsižvelgiant į automobilio darbą.
14. Katalizatoriaus problemos
Katalizatorius skirtas apsaugoti mus ir aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų dujų. Užsikimšęs katalizatorius gali apriboti išmetamųjų dujų srautą, taip sumažindamas variklio galią. Šią automobilio dalį rekomenduojama keisti kas 150-180 tūkst. kilometrų.
Ką daryti vairuotojui, susidūrus su traukos problemomis?
- Nespausti „iki dugno“: Tai gali dar labiau pakenkti varikliui ar kitoms sistemoms.
- Saugiai sustoti: Jei automobilis tampa pavojingas valdyti, reikia kuo greičiau sustoti saugioje vietoje.
- Patikrinti, ar nėra aiškių fizinių priežasčių: Pavyzdžiui, nutrūkęs akceleratoriaus trosas (jei mechaninis), netinkamai veikiantis pedalas ir pan.
- Kreiptis į servisą: Profesionali diagnostika padės nustatyti tikrąją priežastį. Tik visapusiškai išsprendus šią problemą, ilgam neteks susidurti su tokio tipo gedimais.