Nuo nebeveikiančio kondicionieriaus karštą vasaros dieną iki aprasojusių langų šaltuoju metų laiku - automobilio klimato kontrolės sistemos gedimai gali sukelti daug nepatogumų. Nors automobilio oro kondicionavimo sistema yra sudėtinga, susidedanti iš trijų pagrindinių dalių (kompresoriaus, kondensatoriaus ir garintuvo), jos veikimo sutrikimai dažnai turi aiškias priežastis. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius „Opel Zafira“ (ir susijusių modelių, tokių kaip „Astra G“, „C5“, „SAAB 9-3“) kondicionavimo bei ventiliacijos sistemų gedimus, jų diagnostiką ir galimus sprendimo būdus.
Pagrindiniai oro kondicionavimo sistemos veikimo principai ir komponentai
Oro kondicionavimo sistema veikia uždarojo ciklo principu, pernešdama šaltnešį (freoną) per aukšto slėgio / žemo slėgio sistemą. Kompresorius, varomas variklio diržu, suspaudžia žemo slėgio šaltnešio dujas į aukšto slėgio aukštos temperatūros dujas, kurios pumpuojamos į kondensatorių. Iš aukšto slėgio skysčio pašalinamas vanduo naudojant imtuvą-džiovyklę, po to jis patenka į šiluminio plėtimosi vožtuvą. Šiame etape žemo slėgio aušinimo skystis vėl virsta dujomis ir pasišalina iš garintuvo, perimdamas šilumą iš transporto priemonės vidaus.
Dažniausios kondicionieriaus gedimų priežastys
Kondicionieriaus sistemos gedimai gali pasireikšti palaipsniui ir turi skirtingus simptomus.
Nepakankamas šaltas oras arba šiltas oro srautas
- Nepakankamas freono kiekis: Dažniausiai tokia problema atsiranda tuomet, kai kondicionieriaus sistemoje sumažėja šaldančios medžiagos - freono - kiekis. Freonas yra laki medžiaga, todėl laikui bėgant nedidelė jo dalis gali pasišalinti per sandarinimo vietas ar mikroskopinius sistemos nesandarumus. Kai freono kiekis sistemoje tampa per mažas, kompresorius vis dar gali veikti, tačiau šaldymo procesas vyksta gerokai silpniau.
- Oro kondicionavimo sistemos nuotėkis: Rimtesnė priežastis gali būti oro kondicionavimo sistemos nuotėkis. Pagrindinės oro kondicionieriaus nuotėkio priežastys yra drėgmė ir amžius. Drėgmei susimaišius su šaltnešiu, susidaro ėsdinanti rūgštis, kuri gali pažeisti visą oro kondicionavimo sistemą. Tokį nuotėkį rasti sunku - sistemoje reikia sukelti slėgį, tam puikiai tinka azoto dujos.
- Prakiuręs kondensatorius: Prakiuręs kondensatorius tikrai neretai pasitaikanti problema, mat dažnai jie stovi automobilio priekyje ir jiems tenka didelė dalis atmosferos poveikio, tokie veiksniai kaip drėgmė, druskos žiemą, kurie priverčia aliuminį oksiduotis, o finale pamažu atsiranda mikroįtrūkimai, kurie ir leidžia freoną iš kondicionieriaus sistemos.
- Kompresoriaus sankabos problema: Kompresoriaus sankabos gedimas gali lemti tai, kad kompresorius nepalaiko reikiamo slėgio, todėl per sistemą teka karštas oras.
Kondicionierius neįsijungia
- Kompresoriaus sankabos gedimas: Viena dažnesnių priežasčių, kai kondicionierius apskritai neįsijungia, yra kompresoriaus sankabos gedimas. Sugedus sankabai, ji tiesiog nesudirba arba sudirba prastai ir siurblio niekas nesuka - tokiu atveju nėra slėgio ir kondicionierius neveikia.
- Nepakankamas freono kiekis: Kai kuriuose automobiliuose kondicionierius gali automatiškai neįsijungti, jei sistemoje nustatomas per mažas šaldančios medžiagos slėgis.
- Elektros sistemos sutrikimai: Perdegę saugikliai ar relės, atsakingos už kondicionieriaus įjungimą, gali sugesti, todėl sistema neįsijungia.
- Kondicionieriaus siurblio gedimas: Neveikiantis kondicionieriaus siurblys yra sudėtingiausia ir brangiausia kondicionavimo sistemos vieta. Ūžiantis ar stringantis kondicionieriaus guolis yra dažniausiai pasitaikantis gedimas, kalbant apie kondicionieriaus siurblį.
Silpnas oro srautas arba jo nebuvimas
- Užsikimšęs salono filtras: Dažniausiai tokį sutrikimą sukelia užsikimšęs salono filtras. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų kondicionieriaus gedimuose, kai oro cirkuliacija automobilio salone yra prasta.
- Salono ventiliatoriaus gedimas: Rečiau pasitaikanti priežastis - salono ventiliatoriaus gedimas. Tai gali būti sugedusios žarnos, iki sugedusio garintuve esančio ventiliatoriaus.
- Kondicionieriaus sistemos kamštis: Dėl įvairių faktorių sistemoje gali atsirasti kamščių, ko pasekoje atrodo, kad sistemoje yra freono, siurblys pasileidinėja - o sistema nešaldo.
Nemalonus kvapas salone
Nemalonus kvapas, kuris atsiranda įjungus kondicionierių, dažniausiai susijęs su bakterijų ir grybelių kaupimusi garintuve. Laikui bėgant šie mikroorganizmai pradeda skleisti nemalonų kvapą, kuris per ventiliacijos sistemą patenka į automobilio saloną.
Neįprasti garsai
Kartais kondicionierius vis dar šaldo orą, tačiau įjungus sistemą pradeda girdėtis neįprasti garsai. Tokie garsai dažniausiai susiję su kompresoriaus arba jo sankabos darbu. Kartais triukšmas atsiranda ir tuomet, kai sistemoje yra per mažai šaldančios medžiagos.
Rasojantys automobilio langai
Apie ventiliacijos arba kondicionavimo sistemos problemas gali signalizuoti ir dažnai rasojantys automobilio langai. Tinkamai veikiantis kondicionierius padeda pašalinti drėgmę iš automobilio salono, nes veikdamas jis sausina orą. Jei kondicionierius neveikia arba veikia silpnai, drėgmė salone gali kauptis greičiau, o langai gali rasoti dažniau.
Ventiliatoriaus gedimai „Opel Zafira“ ir kituose modeliuose
Salono apipūtimo ventiliatorius yra svarbi automobilio komforto sistemos dalis. Kai šis ventiliatorius nustoja veikti, tai gali sukelti rimtų nepatogumų.
Dažniausios ventiliatoriaus gedimų priežastys
- Sugedęs ventiliatoriaus įtampos reguliatorius („ežiukas“): Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, kai salono ventiliatorius neveikia visomis padėtimis (nuo 1 iki 4), yra sugedęs ventiliatoriaus įtampos reguliatorius, dar vadinamas „ežiuku“. Šis komponentas atsakingas už skirtingų ventiliatoriaus greičių valdymą.
- Sugedęs saugiklis: Taip pat galimos problemos su saugikliu, kuris gali būti sugedęs arba blogai kontaktuoti.
- Ventiliatoriaus varikliuko gedimas: Kitas galimas gedimo šaltinis yra pats ventiliatoriaus varikliukas. Laikui bėgant, jis gali užsikimšti dulkėmis, šiukšlėmis ar net pušies spygliais, o tai trukdo jo veikimui. Kartais gali atsirasti problemų su angliukais.
- Daviklio (rezistorių bloko) gedimas: Kai kuriais atvejais, ypač „Opel Astra G“, gali pasitaikyti gedimų su „davikliu“, kuris iš tikrųjų yra rezistorių blokas, atsakingas už greičio reguliavimą.
- Elektros grandinės ir jungčių problemos: Laisvi kontaktai, nutrūkę laidai arba korozija dažnai trukdo sistemai tinkamai veikti. Dažnai susidėvėję ar apdegę kontaktai „ežiuko“ fiskių jungtyse gali sukelti ventiliatoriaus gedimus.
Diagnostika ir remontas
Nėra oro srauto / ventiliatorius neveikia
Jei pastebėjote, kad „Opel Zafira“ kondicionieriaus radiatoriaus ventiliatorius nesijungia, pirmiausia reikėtų patikrinti patį ventiliatoriaus variklį. Pajunkite jį tiesiai prie 12V akumuliatoriaus. Jei ventiliatorius neveikia, greičiausiai sudegęs jo variklis. Jei variklis veikia, tuomet reikia tikrinti saugiklius, reles ir jungtis.
Problemą gali sukelti ir tai, kad variklio vandens temperatūra nepasiekia aušinimo ventiliatoriaus įsijungimo ribos. Autoservisas gali naudoti variklio diagnostikos prietaisą aušinimo ventiliatoriui aptikti. Jei jo veikimas yra normalus, tada reikia patikrinti, ar nėra termostato sutrikimo.
Jei ventiliatorius neveikia, kai pavarų dėžės padėtis yra aukšta, automobilio meistras pirmiausia turėtų patikrinti, ar ventiliatoriaus jungtis blogai sujungta, o tada patikrinti ventiliatoriaus maitinimo šaltinį, ar neužstrigęs ventiliatorius ir pan.
Nenormalus triukšmas
Jei normaliai dirbant ventiliatorius skleidžia nenormalų triukšmą, gali būti kelios situacijos:
- Ventiliatorius liečia korpusą.
- Ventiliatoriaus guoliai gali būti pažeisti.
- Ventiliatoriaus mentės yra deformuotos.
- Į ventiliatorių pateko pašalinių daiktų.
Pirmai trims atvejais būtina pakeisti atitinkamas dalis, o ketvirtuoju - tiesiog išvalyti pašalinius daiktus iš korpuso.
Aušinimo ventiliatorius dažnai įsijungia išjungus automobilį
Daugeliu atvejų šis reiškinys yra normalus elgesys. Išjungus automobilį aušinimo sistema nustos veikti, tačiau variklio temperatūra neatvėsta, todėl aušinimo ventiliatorius kurį laiką veiks toliau. Kai temperatūra nukris, ventiliatorius nustos veikti.
Ventiliatoriaus įtampos reguliatoriaus („ežiuko“) problemos
Jei įtariamas gedimas „ežiuke“ (įtampos reguliatoriuje), jį galima išimti ir apžiūrėti. Jei matyti sudegę elementai ar blogi kontaktai, gali tekti jį taisyti arba pakeisti. Kartais remontas sėkmingai atliekamas perlituojant sugedusį tranzistorių arba pakeičiant jį nauju. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą tranzistorių ir naudoti termo pastą.
Verta atkreipti dėmesį, kad kartais naudotos dalys, net ir iš patikimų šaltinių, gali greitai sugesti. Pavyzdžiui, jei įsigijote naudotą „ežiuką“, kuris greitai sugedo, gali tekti ieškoti kito arba originalios dalies. Svarbu patikrinti „ežiuko“ fiskių jungtis. Dažnai jos gali būti susvilusios kartu su pačiu „ežiuku“, todėl net pakeitus jį nauju, problema gali išlikti.
Bendros rekomendacijos
Skirtingų markių automobiliams ar tos pačios markės automobiliams, pagamintiems skirtingais metais, elektrinių aušinimo ventiliatorių valdymo grandinės nėra visiškai vienodos. Todėl, atliekant rimtesnius remonto darbus, rekomenduojama vadovautis konkretaus modelio techninės priežiūros vadovu.
Bendrai, elektrinio aušinimo ventiliatoriaus valdymo grandinės principas apima aušinimo skysčio temperatūros jungiklį ir automobilio oro kondicionieriaus jungiklį, sumontuotą ant variklio vandens kanalo arba radiatoriaus. Šie jungikliai kartu valdo aušinimo ventiliatoriaus variklį per relę.
Jei kyla abejonių dėl sistemos sandarumo ar kitų sudėtingų gedimų, geriausia kreiptis į profesionalus. Autoservisuose atliekama išsami kondicionieriaus sistemos diagnostika, kuri leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastį.