Ne vienas automobilio savininkas yra susidūręs su situacija, kai staiga užsidega ant prietaisų skydelio ženkliukas, simbolizuojantis automobilį su raktu arba varikliuko simbolį (CHECK ENGINE). Tokiu atveju automobilis dažnai pereina į avarinį / serviso režimą, dėl ko dingsta trauka, apribojamos apsukos ir automobilis vos juda. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų nuskaityti klaidų kodus, kad būtų galima sužinoti tikrąją gedimo priežastį.
Automobilių diagnostikos svarba ir klaidų kodų tipai
Visas diagnostikos procesas dažniausiai prasideda nuo OBD (On-Board Diagnostics) sistemos. Prijungus diagnostikos prietaisą prie automobilio, jis gali skaityti ir interpretuoti klaidų kodus, saugomus automobilio ECU (Electronic Control Unit) atmintyje. Kiekvienas kodas atspindi tam tikrą problemą - nuo variklio gedimų iki emisijos ar transmisijos klausimų. Diagnostika neapsiriboja vien tik klaidų kodų iššifravimu. Specialistai taip pat analizuoja įvairius duomenis, pavyzdžiui, variklio apsukas, temperatūrą ar slėgį. Ši informacija padeda geriau suprasti automobilio būklę ir nustatyti galimus gedimų šaltinius.
Klaidų kodų struktūra
Kiekvieną gedimo kodą sudaro penki simboliai, nurodantys tam tikrą informaciją. Pirmasis simbolis nurodo sistemos tipą:
- P - transmisija (powertrain).
- B - kėbulas (body).
- C - važiuoklė (chassis).
- U - tinklo ryšiai (network communications).
Antrasis simbolis nurodo kodo tipą:
- 0 - standartizuotas kodas (bendrasis, standartizuotas SAE - Society of Automotive Engineers).
- 1 - gamintojo kodas (šis kodas priklauso nuo transporto priemonės gamintojo).
Trečiasis simbolis taip pat yra skaitmuo, kuris svyruoja nuo 1 iki 8. Ketvirtasis ir penktasis simboliai identifikuoja tikslią transporto priemonės problemą.
Pavyzdžiui, kodas P0300 yra vadinamas atsitiktiniu uždegimo pertrūkių kodu. Tai reiškia, kad viename arba visuose cilindruose neužsidega degusis mišinys. O štai, kodas P0303 nurodo, jog problema yra trečiame cilindre.
Reguliarios kompiuterinės diagnostikos privalumai
Reguliari kompiuterinė diagnostika ne tik leidžia sutaupyti laiką ir pinigus, bet ir užtikrina, kad automobilis veiktų efektyviai ir saugiai. Tokie patikrinimai gali užkirsti kelią rimtesniems gedimams, kurie vėliau gali sukelti didelių remonto išlaidų ar net avarijų. Ankstyvas problemų nustatymas leidžia išvengti brangių remonto darbų. Tai itin svarbu tiems, kurie dažnai keliauja ilgais atstumais arba kasdien naudoja automobilį.
Klaidų kodų iššifravimas taip pat suteikia savininkams išsamią informaciją apie automobilio būklę. Sužinoti, kurie komponentai veikia puikiai, o kurie gali reikalauti dėmesio, padeda priimti protingus sprendimus dėl priežiūros ir remonto, o tai gali padėti planuoti būsimas investicijas į transporto priemonę. Svarbu nepamiršti, kad ne visi klaidų kodai signalizuoja apie rimtas problemas. Kai kurie gali būti susiję su laikinais nuokrypiais arba netinkamai veikiančiais jutikliais. Dėl šios priežasties svarbu pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu, kuris galėtų ne tik iššifruoti kodus, bet ir objektyviai įvertinti situaciją.
Dažniausios Opel Vectra B ir kitų Opel modelių gedimų kodų reikšmės ir problemos
Opel automobiliai Lietuvoje yra gana populiarūs - juos mėgsta ir dėl prieinamesnės kainos, ir dėl gana solidaus vokiško įvaizdžio. Tačiau, kaip ir bet kuris automobilis, Opel turi savo silpnąsias vietas. Per daugelį metų šie automobiliai spėjo užsitarnauti ir gerą, ir ne tokį gerą vardą. Kai kurios Opel klaidos kartojasi itin dažnai. Žinoma, daug priklauso nuo konkretaus modelio, gamybos metų ir to, kaip automobilis buvo prižiūrimas. Išskirtinių bėdų nepastebėta naujesniuose Opel modeliuose su šiais kompiuteriais, kurie stovi maždaug nuo 2009 metų.
EGR sistemos gedimai
P0400 - be abejonės, tai pati populiariausia klaida tarp senesnių Opelių variklių. Klaida susijusi su EGR sistemos sutrikimais. Meistrai, pamatę šią klaidą, dažniausiai puola keisti patį EGR vožtuvą, tačiau, kaip rodo praktika, jis dažniausiai būna geras. Pakeitus gerą daiktą nauju, ši klaida niekur nedingsta. Dažniausios bėdos būna susijusios su vakuumo sistemos nesandarumu, todėl pirmiausia reikėtų patikrinti vakuumo sistemą. Antroje vietoje būna EGR solenoido gedimas - užstrigęs, susidėvėjęs ir pan. Šiuo atveju, įsitikinus, kad tikrai jis blogas, teks keisti visą solenoidą, kurį rekomenduojama dėti tik naują, kadangi su naudotais yra didelė loterija, jog jis laikys ilgiau nei buvęs senasis. Na ir galiausiai, gana retais atvejais, pasitaiko, kad būna kaltas ir pats EGR vožtuvas. Tokiu atveju teks keisti patį EGR vožtuvą - vėl gi, rekomenduojama dėti tik naują.
P0400 (naujesniems varikliams) - EGR sistemos klaida. Kaip ir visuose dyzeliuose, taip ir šituose varikliuose EGR vožtuvas turi savybę kada nors nustoti veikti. Radus šią klaidą, dažniausiai būna kaltas jau pats EGR vožtuvas, kadangi, kaip ir visuose naujesniuose varikliuose, jis yra elektrinis ir jam sugedus, valdymo kompiuteris gana tiksliai diagnozuoja gedimo priežastį. Šiuo atveju pasirinkimai yra standartiniai - keisti nauju, bandyti valyti senąjį arba išprogramuoti.
Turbinos slėgio daviklio ir oro srauto matuoklės problemos
P0105 ir P1105 - šias abi klaidas vienu metu dažniausiai kompiuteris išduoda, kai turbinos slėgio daviklis (MAP sensor) būna apsinešęs apnašomis arba sugedęs. Šiuo atveju pradžiai reikėtų išplauti minėtą daviklį, o gedimui nedingus, bandyti ieškoti problemos laiduose arba keisti daviklį nauju. Taip pat labai retais atvejais gali būti kaltas ir barometrinio slėgio daviklis.
P0100 - labai dažnai pasitaikanti ir labai apgaulinga klaida, susijusi su oro srauto matuoklės parodymais. Paprastai, radus šią klaidą, iš karto keičiama visa matuoklė.
P0234 - gedimai susiję su turbinos valdymo solenoidu arba turbinos perpūtimu ar nepripūtimu.
Droselinės ir sukūrinių sklendžių gedimai
P0638 - droselinės sklendės, dar žinomos kaip ELOBAU daviklio klaida. Dažniausiai ją meta dėl sutrikusio droselinės sklendės daviklio (ELBOAU firmos, iš kur ir kilęs daviklio pavadinimas) mechaninio susidėvėjimo ar elektrinio gedimo.
P1125 - droselinės, kitaip dar vadinamos gesinimo sklendės, sistemos klaida. Ji dažniausiai išlenda, kai pradeda strigti ar dėl išsidėvėjimo pasikeičia šios sklendės valdymo parametrai.
P1109-P1110 - 16 vožtuvų varikliuose dažniausiai pasitaikanti klaida dėl sukūrinių sklendžių sistemos sutrikimų. Dažniausiai pasitaikanti bėda - išsidėvėjusi traukių valdymo sistema arba joje atsiradęs nesandarumas. Paprastai gedimai, susiję su sukūrinėmis sklendėmis, yra matomi plika akimi - nukritusi traukių valdymo svirtelė, sudrėkusios nuo tepalo sklendžių valdymo kojelės.
DPF sistemos ir oro srauto nutekėjimo problemos
P1901-P1903, P0425, P2452 - DPF sistemos klaidos, pasitaikančios dėl įvairių kietųjų dalelių sistemos sutrikimų.
P2279 - viena iš labai nekonkrečių klaidų, ji diagnozuoja oro srauto nutekėjimą. Radus šią klaidą gali būti nesandarumas įsiurbimo sistemoje - šlangose, sujungimuose, interkuleryje. Gali būti sutrikęs ar stringantis EGR vožtuvo darbas, nors paties EGR vožtuvo klaidos kompiuteris ir nerodo. Gali būti pažeista turbinos sparnuotė, dėl ko ji pučia silpniau nei turėtų būti. Gali būti nesandarumas DPF sistemoje, šiuo atveju gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais, sklindančiais iš po automobilio pro nesandarią vietą.
Dažnos bendros Opel automobilių problemos
Opel automobiliai, nors ir populiarūs, turi savo silpnąsias vietas. Kai vokiečių inžinerija susiduria su realybe, kai kurie modeliai ir varikliai garsėja specifinėmis problemomis, kurios gali nemažai pakenkti piniginei. Pažvelgus į autoservisų statistiką ir automobilininkų forumus, galima pastebėti, kad kai kurios Opel klaidos kartojasi itin dažnai.
Variklio problemos
Opel yra naudojęs įvairius variklius, tačiau kai kurie iš jų tapo tikrais galvos skausmo šaltiniais. Ypač daug problemų kelia 1.6 ir 1.8 litro benzininiai varikliai, kurie buvo montuojami į Astra, Zafira ir Vectra modelius. Šie varikliai garsėja alyvos nuotėkiais, dažnai dėl blogai suprojektuotų sandariklių.
Viena dažniausių problemų - variklio galvutės tarpinės gedimas. Tai ypač būdinga senesniems modeliams, pagamintiems iki 2010 metų. Simptomas paprastas - automobilis pradeda perkaisti, atsiranda baltų dūmų iš išmetimo sistemos, alyva maišosi su aušinimo skysčiu. 1.7 CDTI variklis, kuris buvo labai populiarus, kenčia nuo EGR vožtuvo užsikimšimo. Tai veda prie variklio galios praradimo, padidėjusio degalų suvartojimo ir galiausiai - brangaus remonto. Daugelis automobilininkų rekomenduoja reguliariai valyti EGR vožtuvą arba net jį programiškai išjungti, nors pastarasis variantas nėra visiškai legalus.
Pavarų dėžės gedimai
Automatinės pavarų dėžės Opel automobiliuose - tai atskira istorija. Ypač daug problemų kelia AF40 tipo automatinė dėžė, kuri buvo montuojama į įvairius modelius nuo 2000 iki 2010 metų. Ši dėžė garsėja staigiais trūkčiojimais, sunkiu pavarų įsijungimu ir galiausiai - visiška gedimo. Problema dažnai slypi hidrotransformatoriuje ir valdymo bloke. Simptomas būna toks - automobilis važiuojant staiga praranda pavarą, atsiranda keisti garsai, pavarų dėžė nebeįsijungia į tam tikras pavaras. Remontas gali kainuoti nuo 1000 iki 2500 eurų, priklausomai nuo gedimo masto.
F40 tipo dėžė, naudojama naujesnėse Astrose ir Zafiroje, kartais kenčia nuo sinchronizatorių susidėvėjimo. Tai reiškia, kad pavarų įjungimas tampa sunkus, girdisi girgždėjimas. Laimei, tai ne toks brangus remontas kaip automatinės dėžės atveju.
Elektronikos ir elektros sistemos kaprizai
Šiuolaikiniai Opel automobiliai prigrūsti elektronikos, o tai reiškia - daugiau dalykų, kurie gali sugedti. Viena dažniausių problemų - variklio valdymo bloko klaidos. Ypač tai būdinga modeliams po 2010 metų. Automobilis staiga gali įjungti „Check Engine” lemputę, sumažinti galią arba net visai neužsivesti. Dažnai problema slypi ne pačiame valdymo bloke, o jutikliuose. Deguonies jutikliai, oro srauto matuokliai, padėties jutikliai - visa tai gali generuoti klaidas. Diagnostika čia būtina, nes spėlioti, kuris jutiklis sugedo, galima labai ilgai ir brangiai. Daugelį jutiklių galima pakeisti santykinai nebrangiai - nuo 50 iki 200 eurų.
Kita dažna elektronikos problema - langų pakėlimo mechanizmai. Daugelis Opel savininkų susiduria su tuo, kad langai tiesiog nustoja veikti. Problema dažniausiai slypi varikliukuose arba jungikliuose. Remontas paprastai nėra brangus, bet erzinantis, ypač žiemą.
Pakabos sistemos silpnosios vietos
Opel pakaba nėra pati ilgiausiai gyvenanti. Ypač tai būdinga modeliams, kurie važinėja mūsų keliais. Priekinės pakabos stabilizatoriaus įvorės dyla labai greitai - kartais jau po 30-40 tūkstančių kilometrų. Tai girdėsite kaip beldimą važiuojant per duobę. Amortizatoriai taip pat nėra amžini. Daugelis savininkų pastebi, kad po 80-100 tūkstančių kilometrų automobilis pradeda „šokinėti” ant bangų, blogai laikosi kelio. Amortizatorių komplekto keitimas kainuoja nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo modelio ir pasirinktos dalių kokybės. Vairo trauklės taip pat priklauso prie dažnai keičiamų dalių. Jos guminis dangtelis praranda sandarumą, į vidų patenka dulkės ir purvas, ir trauklė pradeda „žaisti”. Tai jaučiama kaip neaiškus vairo judėjimas, automobilis blogiau reaguoja į vairo sukimus. Vienos trauklės keitimas kainuoja apie 80-150 eurų, bet dažnai reikia keisti abi.
Šildymo ir vėsinimo sistemos iššūkiai
Klimato kontrolės sistemos gali sukelti nemažai galvos skausmo. Viena dažniausių problemų - kondicionieriaus kompresorius. Jis tiesiog nustoja veikti, dažnai dėl sandariklių susidėvėjimo arba vidinio gedimo. Kompresoriaus keitimas - tai brangu. Kai kurie renkasi atnaujintus kompresorius, kurie kainuoja šiek tiek pigiau, bet garantija paprastai trumpesnė.
Šildymo sistema taip pat turi savo problemų. Salono šildytuvo radiatorius gali pradėti tekėti, ir tai - tikras košmaras. Daugelyje Opel modelių, kad pasiektumėte šį radiatorių, reikia išmontuoti beveik visą prietaisų skydelį. Darbo valandų skaičius gali siekti 6-8, o tai reiškia nemažą sąskaitą už darbą, net jei pati detalė kainuoja tik apie 50-80 eurų.
Kuro sistemos ir įpurškimo problemos
Dyzeliniai Opel varikliai turi specifinių problemų su kuro sistema. Ypač tai būdinga Common Rail tipo įpurškimo sistemoms. Purkštukai užsikemša, pradeda blogai įpurkšti kurą, o tai veda prie variklio galios praradimo, padidėjusio dūmingumo ir netolygaus darbo. Vieno purkštuko valymas ar keitimas gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų, o jei reikia keisti visus keturis - suma tampa įspūdinga. Problema ta, kad dažnai purkštukų valymas duoda tik laikinį efektą, ir po kelių tūkstančių kilometrų problema grįžta.
Aukšto slėgio siurblys - dar viena silpna vieta dyzeliniuose varikliuose. Kai jis pradeda gesti, automobilis gali visai neužsivesti arba užsivesti ir iškart užgesti. Naujas siurblys kainuoja nuo 500 iki 1500 eurų, priklausomai nuo modelio. Yra galimybė remontuoti, bet ne visi servisai tai daro.
Benzininiuose varikliuose dažniau problemų kyla su kuro siurbliu, kuris yra bake. Jis tiesiog nustoja tiekti kurą reikiamu slėgiu, ir automobilis pradeda „spjaudytis”, praranda galią arba visai neužsiveda. Kuro siurblio keitimas nėra toks brangus - apie 150-300 eurų su darbu.
"Nėra klaidos, nėra problemos" - variklio valdymo programos problemos
Su kai kuriais kompiuteriais rinkoje vyksta įdomūs dalykai - viena iš didžiausių šių kompiuterių bėdų yra jokių klaidų nebuvimas. Ypač reikėtų sunerimti tais atvejais, kai mašina nevažiuoja ar šiaip kažkas darosi negerai, tačiau pajungus diagnostinę įrangą jokių klaidų nerodoma. Ir tokie dalykai paprastai išlenda tik po DPF ar kitų variklio sistemų "išprogramavimo". Taip gaunasi dėl to, kad vietoj to, kad programuotojas išjungtų reikalingą dalyką - EGR, DPF, sklendę ar kitą sugedusį dalyką, jis ištrina (ar dėl nežinojimo, ar specialiai) iš variklio valdymo kompiuterio programos visą diagnostinių klaidų sritį. T.y. gaunasi toks principas - nėra klaidos, nėra problemos. Tokiu atveju, kad ir kas benutiktų su mašina, diagnozuoti jos nebus įmanoma, nes kompiuteris paprasčiausiai nerodys jokio gedimo klaidos. Tai tas pats, kas žmogui nupjauti liežuvį - jam skaudės, bet jis negalės apie tai pasakyti... Ir kas blogiausia - tokių mašinų pastoviai daugėja. Todėl paskutiniu metu labai dažnai tenka pradėti diagnostiką nuo variklio valdymo programos nuskaitymo.
Kaip išvengti brangių remontų ateityje
Turėdami Opel automobilį, galite nemažai padaryti, kad išvengtumėte brangių remontų. Svarbiausia - reguliarus techninis aptarnavimas. Alyva turi būti keičiama laiku, geriau net dažniau nei rekomenduoja gamintojas. Ypač tai aktualu dyzeliniams varikliams - vietoj rekomenduojamų 30 tūkstančių kilometrų, keiskite kas 15-20 tūkstančių. Tai pratęs variklio gyvavimą ir sumažins problemų tikimybę.
Filtrai - tai dar viena svarbi dalis. Oro filtras, kuro filtras, alyvos filtras - visi jie turi būti keičiami reguliariai. Užsikimšęs oro filtras gali padidinti degalų suvartojimą ir sumažinti variklio galią. Užsikimšęs kuro filtras gali sugadinti brangius kuro sistemos komponentus. Aušinimo skysčio būklė taip pat svarbi. Jį reikia keisti kas 2-3 metus, nes senesnis skystis praranda savo savybes ir gali sukelti koroziją. Tai ypač svarbu, jei norite išvengti galvutės tarpinės problemų.
Jei turite dyzelinį variklį, verta periodiškai važiuoti greitkeliais didesniu greičiu. Tai padeda išvalyti DPF filtrą ir EGR vožtuvą. Nuolatinis važinėjimas mieste mažu greičiu - tai greičiausias kelias į brangius remontus.
Ir dar vienas svarbus dalykas - neignoruokite mažų problemų. Jei pastebėjote keistą garsą, vibraciją ar bet kokį kitą neįprastą automobilio elgesį - nedelsdami važiuokite į servisą. Maža problema, kurią ignoruojate, gali virsti didele ir brangia problema. Pavyzdžiui, laiku nepakeista stabilizatoriaus įvorė gali sugadinti stabilizatoriaus svirtelę, o tai jau brangiau. Arba ignoruojamas variklio perkaitimas gali vesti prie galvutės tarpinės gedimo.
Opel automobiliai nėra nei geriausi, nei blogiausi rinkoje. Jie turi savo problemų, bet žinant, ko tikėtis ir tinkamai prižiūrint automobilį, galima išvengti daugelio nemalonumų. Svarbiausia - būti budriems, neignoruoti įspėjamųjų ženklų ir reguliariai atlikti techninį aptarnavimą.
Ką daryti prieš perkant naudotą Opel
Jei planuojate pirkti naudotą Opel automobilį, yra keletas dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Variklio būklė. Būtinai patikrinkite, ar nėra alyvos nuotėkių, ar variklis dirba tolygiai, ar nėra keistų garsų. Jei įmanoma, padarykite kompresijos matavimą - tai daug pasako apie variklio būklę.
- Pavarų dėžė. Jei tai automatinė dėžė, atkreipkite dėmesį, ar pavarų perjungimas yra sklandus, ar nėra trūkčiojimų, ar neužsidega jokie perspėjimo ženklai. Mechaninėje dėžėje pavarų įjungimas turėtų būti lengvas ir tylus.
- Kompiuterinė diagnostika. Net jei „Check Engine” lemputė nedega, sistemoje gali būti išsaugotų klaidų, kurios daug pasako apie automobilio būklę ir galimas problemas. Gera diagnostika kainuoja apie 20-30 eurų, bet gali sutaupyti tūkstančius.
- Pakaba. Važiuodami bandomuoju važiavimu, atkreipkite dėmesį į bet kokius beldimus, girgždėjimus ar neįprastus garsus. Pasukite vairą iki galo į abi puses ir pasiklausykite - ar nėra cypimo ar kitų garsų. Tai gali reikšti susidėvėjusias vairo traukles ar kitus pakabos elementus.
- Kondicionierius ir šildymas. Įjunkite kondicionierių ir pasižiūrėkite, ar iš ventiliacijos grotų eina šaltas oras. Jei ne - tai gali reikšti brangų remontą. Taip pat patikrinkite, ar šildymas veikia tinkamai - užveskite variklį, palaukite, kol jis įšils, ir įjunkite šildymą. Turėtų eiti karštas oras.
- Automobilio istorija. Nebijokite paprašyti automobilio istorijos. Ar buvo reguliariai keičiama alyva? Ar buvo daromi kiti techniniai aptarnavimai? Automobilis su pilna aptarnavimo istorija visada yra geresnis pasirinkimas nei tas, kurio praeitis neaiški. Taip pat verta patikrinti, ar automobilis nebuvo daužtas - tai galima padaryti per įvairias internetines duomenų bazes.