Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo išjungimo, uždarymo arba išprogramavimo procedūra yra viena populiariausių, ir tai nestebina, kadangi šis elementas dyzeliniuose varikliuose genda dažniausiai, nepriklausomai nuo gamintojo ar variklio darbinio tūrio. EGR vožtuvai genda tiek senuose, tiek naujesniuose automobiliuose, ypač važinėjant trumpais atstumais ir nespėjusiu užšilti varikliu. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius metodus, naudojamus šiam vožtuvui eliminuoti, ir pateiksime informaciją, susietą su populiariausiais variklių valdymo kompiuteriais - EDC16 ir PSG16.
EGR vožtuvo eliminavimo metodai
Neteisingai pasirinktas programavimo metodas arba nekorektiškai atlikta procedūra gali sukelti daugiau problemų. Yra du pagrindiniai metodai EGR vožtuvui eliminuoti:
- Paprastas uždarymas, kad jis nesidarinėtų.
- Visiškas išprogramavimas, kad sistema jo nematytų ir nevaldytų.
Nors pirmas metodas dažnai būna pigesnis, jis nėra visada optimalus.
1. EGR uždarymas: sustabdytas veikimas
Tai dažniausiai sutinkamas metodas, kurio esmė yra sustabdytas EGR vožtuvo veikimas, užnulinant jo valdymo įtampą. Nėra valdymo įtampos - nėra kam darinėti EGR vožtuvo. Jis visą laiką būna užsidaręs, tad recirkuliacinės dujos nebegrįžta į įsiurbimo kolektorių. Šio metodo informacijos yra pilnas internetas, todėl jį naudoja daugelis. Jeigu turite EDC16 kompiuterį, galite EGR išjungti ir patys.
Tačiau šis metodas tinkamas tik tol, kol veikia elektrinė EGR vožtuvo valdymo dalis. Jeigu jau neveikia EGR elektrinė dalis arba ateityje ji sugenda, vis dėlto teks dar kartą kreiptis į programuotojus, kad EGR būtų išprogramuotas pilnai. To nepadarius, automobilis dažniausiai pereina į avarinį režimą: ribojamos apsukos, ribojama variklio galia, užsidega „Check Engine“ ženkliukas. Tokiu atveju už tą patį darbą teks mokėti antrą kartą.
Išvada: Tinkamas metodas, kai reikia tik uždaryti gerai veikiantį EGR vožtuvą. Tolimoje perspektyvoje gali tekti susimokėti antrą kartą už normalų EGR išprogramavimą.
Kaip patikrinti?
Užtenka atjungti jungtį nuo elektrinio EGR vožtuvo. Skydelyje turėtų užsidegti „Check Engine“ lemputė, ir mašina turi pereiti į avarinį režimą.
2. EGR uždarymas su klaidų indikacijos ištrynimu
Šio metodo principas yra pirmasis variantas (EGR uždarymas) plius ištrintas klaidų (DTC) indikacijos blokas. Geriausiu atveju uždaromas EGR pirmu metodu ir ištrinama su EGR susijusių klaidų indikacija, dažniausiai P0400 serija. Blogiausiu atveju (kas dažnai pasitaiko naudojant įvairias automatines koregavimo programas) yra ištrinama visų ar beveik visų klaidų indikacija.
Ištrynus klaidų indikaciją, nebegalėsite matyti klaidų kodų per diagnostinę įrangą. Jeigu bus nunulinta tik P0400 serija, nematysite klaidų, susijusių tik su EGR darbu. Jeigu bus nunulinti visų klaidų kodai, nematysite jokių klaidų per diagnostinę įrangą. Tai reiškia, kad mašina važiuos gerai tol, kol neatsitiks kažkoks gedimas. Sugedus elementui, mašina pereina į avarinį režimą, tačiau negausite jokios indikacijos, dėl ko tai įvyko, nes klaidų indikacija yra ištrinta.
Išvada: Visiškai nekorektiškas EGR uždarymo metodas, ateityje galintis sukelti daug problemų dėl gedimų paieškos.
Kaip patikrinti?
Atjunkite jungtį nuo EGR vožtuvo. Mašina nebetrauks arba ribosis apsukos, tačiau „Check Engine“ skydelyje neužsidegs. Jei ištrintos visos ar dauguma klaidų, atjungus bet kurį kitą elementą (pvz., oro srauto matuoklę), indikacija taip pat neatsiras.
3. EGR uždarymas su išjungtu avariniu režimu
Tai yra antras variantas plius programiškai atjungtas avarinis režimas. Variacijos taip pat dvi - su ištrintomis tik EGR indikacijos klaidomis arba su ištrintomis visomis klaidomis. Atjungus avarinį režimą, mašina niekada priverstinai nepraras traukos, net jei kažkas bus negerai, pvz., sugedęs alkūninio veleno padėties daviklis ar purkštukas.
Kaip patikrinti?
Atjunkite EGR ir dar kokį nors elektrinį elementą (pvz., MAP sensorių, oro srauto matuoklę, purkštuką, turbinos solenoidą). Automobilis neturėtų reaguoti avarinio režimo įjungimu.
4. Visiškas EGR išprogramavimas
Visiškas EGR išprogramavimas, nepakeičiant jokių kitų nesusijusių variklio sistemų darbo parametrų, yra pats nepopuliariausias metodas. Taip yra todėl, kad tai pats sunkiausias, reikalaujantis žinių ir laiko sąnaudų metodas. Teisingai išprogramavus EGR, nepasikeičia jokie kiti nesusiję su EGR darbu parametrai.
Išvada: Geriausias ir teisingiausias metodas, užtikrinantis ilgalaikį ir patikimą automobilio veikimą.
Kaip patikrinti?
Atjunkite jungtį nuo EGR vožtuvo - neturite pastebėti jokių pokyčių variklio darbe. Tačiau, jeigu atjungsite bet kurį kitą elektrinį variklio elementą, iš karto turi atsirasti indikacija skydelyje (veržliaraktis ar „Check Engine“ lemputė) ir, priklausomai nuo atjungto elemento svarbumo, mašina turi pereiti į avarinį režimą. Prijungus diagnostinę įrangą, turite rasti atjungto elemento klaidą (pvz., oro srauto matuoklės atvira grandinė, jei atjungėte oro srauto matuoklę).
DPF (kietųjų dalelių filtras) sistemos programavimas OPEL automobiliuose
DPF sistema OPEL automobiliuose programiškai sukonstruota sudėtingiau nei daugelyje kitų gamintojų automobilių. Dažnai programuotojai su OPEL automobiliais „paslysta“, nes neturi gero varianto DPF regeneracijos proceso išjungti. Paprastai einama lengviausiu keliu - variklio valdymo programos kodas perleidžiamas per kokią nors automatinę koregavimo programą ir, per daug nesigilinant į padarytus pokyčius, pakoreguotas kodas užkraunamas atgal.
Po tokių programų panaudojimo, kol viskas gerai, mašina važiuoja gerai. Tačiau užtenka tik sugesti rimtesniam elementui, ir prasideda problemos - mašina netraukia, trūkčioja, blogai dirba, tačiau pajungus diagnostinę įrangą jokių klaidų nerandama. Taip atsitinka dėl to, kad DPF programavimo metu „išpjaunama“ diagnostinių klaidų kodo sritis, kuri atsakinga už klaidų indikaciją. Kompiuteris generuoja klaidas, tačiau „vartai“, per kuriuos klaidos kodas turėtų pasiekti diagnostinę įrangą, yra uždaryti. Blogiausia, kad ištrinami ne tik su DPF susiję klaidos kodai, bet ir apie 2/3 visų klaidų kodų, prarandant didesnę dalį mašinos gedimų nustatymo galimybės.
Vienintelis kelias sužinoti tikrąją mašinos gedimo priežastį yra atstatyti kompiuterio programos klaidų sritį į pradinę būseną.
Kaip atpažinti nekorektišką DPF programavimą?
Užtenka numauti jungtį nuo droselinės gesinimo sklendės (jeigu ji nebuvo išprogramuota) ir pažiūrėti, ar mašinos kompiuteris reaguoja į tai - turi užsidegti įspėjimo ženklas prietaisų skydelyje ir per diagnostiką matytis klaidos kodas P1125.
Kitos DPF programavimo variacijos
- Variantas Nr. 1 + bereikalingi patobulinimai: Programuotojas nustato išmetimo sistemos abiejų temperatūrinių daviklių reikšmes į vieną pastovią reikšmę (pvz., 0°C, 100°C, 300°C). Tai dar labiau sugadina programavimo variantą, nes kompiuteris nemato teisingos išmetimo temperatūros, kuri reikalinga variklio kompiuteriui teisingam kuro mišiniui apskaičiuoti ir koreguoti.
- Atstatytas DTC klaidų blokas po automatinės korekcijos: Tai sąlyginai neblogas variantas, kadangi automobilis bent jau gali „keiktis“ viešai, t.y., atsiradus gedimui, jį galima diagnozuoti. Tačiau toks metodas turi trūkumų: normaliam automobilio darbui yra būtini visi veikiantys elektriniai davikliai, net ir tie, kurie reikalingi tik DPF, pvz., diferencinio slėgio daviklis. Logiškai mąstant, kam reikalingi tie elementai, kurie, išjungus regeneracijas, yra nenaudojami, tačiau už jų veikimą reikia mokėti pinigus, kai jie sugenda?
Teisingi DPF išjungimo metodai
Yra du teisingiausi, bet gana retokai sutinkami metodai:
- Programinės versijos keitimas: Vietoje versijos su DPF įrašoma versija be DPF. Šis metodas turi tam tikrų niuansų, todėl jam naudoti reikalingos specifinės žinios bei specializuota įranga.
- Regeneracijos išjungimas su visų susijusių elektrinių elementų išprogramavimu: Po teisingo regeneracijų išjungimo kompiuteryje turi likti visas DTC klaidų blokas. Atjungus bet kurį su DPF nesusijusį elementą, automobilis turi į tai reaguoti ir rodyti atitinkamus klaidos kodus per diagnostinę įrangą. Tokiam metodui taikyti OPEL automobiliuose reikalingos specifinės žinios, ir jokia automatinė koregavimo programa nesugeba šiai dienai padaryti viso darbo korektiškai, todėl tenka programos kodą koreguoti rankiniu būdu. Darbą apsunkina begalybė skirtingų valdymo programų versijų.