Opel Mokka: Išsami apžvalga

„Opel Mokka“ - tai subkompaktinės klasės (B segmentas) krosoveris, kuris tvirtai įsitaisė gamintojo gamoje ir pavergė europiečių širdis kompaktišku dydžiu, gera įranga bei dizainu.

Pirmoji karta: „Opel Mokka“ (2012-2020)

2012-ųjų pabaigoje pasirodęs „Opel Mokka“ buvo pavadintas pagal mažą, apvalią arabiškos kavos pupelę, o jo formos ir parodomieji spalvų pasirinkimai (pvz., Deep Espresso Brown) tai patvirtino. Šis modelis buvo pozicionuojamas po „Antaros“ ir „Zafira Tourer“.

Variklių gama ir kaina

Vos už 19 tūkst. eurų buvo galima įsigyti bazinį „Mokka“ modelį su dyzeliniu 1.6 ecoFLEX 85 kW varikliu ir mechanine pavarų dėže. Tiems, kam bazinės versijos nepakako, buvo siūlomi įvairūs varikliai:

• 1.6 (85 kW) ir 1.8 (103 kW) litro atmosferiniai benzininiai varikliai
• 1.4 litro turbo benzininis (103 kW) variklis
• 1.7 litro (96 kW) dyzelinis agregatas

2015 metais „Mokka“ gavo atnaujintą 1.6 litro dyzelinį varikliuką su 100 kW, kuris vėliau tapo labiausiai geidžiamu agregatu tarp mažųjų „Opel“ gaminių.

Vairavimo patirtis ir techninės savybės

Bandomasis automobilis, aprūpintas 1.7 litro 96 kW 300 Nm dyzeline „širdele“ ir mechanine 6 greičių pavarų dėže, pasižymėjo labai lengvu ir nejautriu sankabos pedalu bei trumpa pavarų svirties eiga, padedančia tiksliau ir efektyviau perjungti pavaras. Mišrus degalų vidurkis sukosi apie 5.5 litro 100 km. Automobilyje buvo sumontuota „Start/Stop“ sistema, kuri leistų nukrapštyti dar 0.5 litro nuo esamo vidurkio, tačiau jos veikimas kartais erzindavo ir pridarydavo bėdų, ypač kai automobilis užgesdavo riedant apie 10-15 km/h greičiu.

Variklis buvo triukšmingas, o bėgėjantis garsas - nemalonus. Automobilio trauka mieste buvo be priekaištų, tačiau trasoje 300 Nm nepakako - 5-u bėgiu važiuojant 100 km/h ir įmynus pedalą į grindis, automobilis irdavosi per daug vangiai. Situacija su 1.4 turbo varikliu „Mokka X“ modelyje buvo panaši, tik motoras tylesnis.

Maloniai nustebino automobilio stabilumas kelyje net pučiant stipriam šoniniam vėjui. Pakaba nelygumus atidirbdavo geriau nei gerai, sukurdama didesnio SUV įvaizdį. Komfortiškam važiavimui padėjo masyvūs šoniniai veidrodėliai, aukšta sėdėsena, nedidelis apsisukimo kampas ir kompaktiškas automobiliuko dydis (vos 4,28 metro).

Salonas ir įranga

Salone vietos pakako 4 ir iš bėdos 5 asmenims, kojoms ir virš galvos erdvės buvo per akis. Salone, kaip ir visuose to meto „Opel“ automobiliuose, buvo gausybė mygtukų. Iš pradžių jie galėjo pasirodyti painūs, bet po poros valandų viskas tapdavo intuityvu ir paprasta. Išbandytas automobilis buvo gerai sukomplektuotas: šildomas multifunkcinis vairas, sėdynės, kruizo kontrolė su limiteriu, „Start/Stop“ sistema, automatinės šviesos ir vidutinio lygio garso aparatūra. Medžiagos išsilaikė pagirtinai gerai net ir po daugiau nei 175 tūkst. km ridos, jokių barškesių ar virpesių nebuvo.

„Opel Mokka X“ (2016-2020)

2016-ais metais pasirodžiusiuose „Mokka X“ modeliuose buvo atlikta keletas kosmetinių ir techninių patobulinimų, kurių prašėsi pirmos kartos „Mokka“. Jis gavo agresyvesnį dizainą, porą naujų agregatų (vienas iš jų varomas dujomis), pakeistą priekinę konsolę salone, maksimaliai sumažintą mygtukų kiekį ir įtaisytą didesnės raiškos bei spartesnę multimedijos sistemą. Pagrindiniai matmenys liko nepakitę, automobilis išliko toks pat kompaktiškas ir manevringas.

Salonas ir erdvė

Priekinėse sėdynėse vietos galvai, kojoms ir pečiams pakako daugumai vairuotojų ir keleivių. Galinėje sėdynių eilėje patogiai įsitaisydavo du suaugusieji, tačiau trims asmenims vietos būdavo mažoka. Bagažinės talpa (nuo 350 l) buvo šiek tiek mažesnė nei konkurentų, tokių kaip „Volkswagen T-Roc“ ar „Renault Captur“. Nebuvo modernių galinių sėdynių nulenkiamų sistemų: pirmiausia reikėjo nustumti sėdynės pagrindą į priekį, tik tada nuleisti atlošą.

Variklių gama ir ekonomija

„Mokka X“ galėjo būti komplektuojamas su keliais varikliais:

• 1.4 l turbininiu benzininiu varikliu (138 AG arba 150 AG)
• 1.6 l benzininiu (113 AG)
• Dviem 1.6 l dyzeliniais varikliais (108 AG ir 134 AG)

Automobilis buvo siūlomas „Active“, „Design Nav“, „Elite“ ir „Elite Nav“ komplektacijose. Ekonomiškiausias buvo 1.6 l 108 AG dyzelinis modelis - jo sąnaudos siekė apie 4,0 l/100 km. Galingesnis, 134 AG dyzelis vartojo apie 4,3 l/100 km (su priekinių varančiųjų ratų pavara). Tuo tarpu ekonomiškiausias benzininis (1.4 l, 138 AG) sunaudodavo apie 6,0 l/100 km, o su visų varančiųjų ratų sistema - apie 6,7 l/100 km.

CO₂ emisijos ir taršos mokestis

Mažiausias CO₂ emisijas (nuo 105 g/km) turėjo silpnesnis dyzelinis variklis, galingesnis išmetė 114 g/km CO₂. Tarp benzininių ekonomiškiausias 1.4 l variklis (139 g/km), o visi varantys ratai šią vertę didino iki 152 g/km. Lietuvoje už „Mokka X“ taikomas taršos mokestis, kurio dydis priklauso nuo anglies dvideginio emisijų, degalų rūšies ir pirmos registracijos metų.

Kainos ir priežiūra

Ankstyvų metų „Mokka X“ kainos prasidėjo nuo maždaug 9 360 eurų. Pridėjus dar apie 1 170 eurų, buvo galima įsigyti neblogos būklės, mažą ridą turintį automobilį su visa serviso istorija. Techninės priežiūros sąnaudos priklausė nuo pasirinkto variklio:

• Benzininių automobilių periodiniai aptarnavimai kainavo apie 187, 310 ir 357 eurus atitinkamai už dalinius, pagrindinius ir išplėstinius darbus.
• Dyzelinių variklių aptarnavimas buvo kiek brangesnis - atitinkamai 199, 345 ir 427 eurus.

Vairuotojams, kurie nedaug keliaudavo, labiausiai tikdavo 1.4 l 138 AG turbo benzininis variklis - jis buvo dinamiškas ir ekonomiškas.

Antroji karta: „Opel Mokka“ (nuo 2021)

2017 metais vokišką „Opel“ markę įsigijo Prancūzijos „PSA Group“ - „Peugeot“ ir „Citroën“ automobilių gamintojas. Tad kelis metus trukusią tuštumą šiame segmente užpildė 2021 metais pasirodęs antros kartos „Opel Mokka“. Jis, savaime suprantama, turėjo naujų savininkų PSA koncerno modulinę platformą, kuria dalinosi tiek su „Peugeot 2008“, tiek ir mažesniais „Peugeot 208“ ir „Opel Corsa“.

Dizainas ir išvaizda

„Opel“ dizaineriai buvo pagirti už tai, kad automobilis atrodė tikrai originaliai. Naujasis „Mokka“ žavi savo retro bruožais pasižyminčia siaurų priekinių žibintų išvaizda, tik jau XXI amžiaus formate su pažangia „LED Matrix“ technologija. Efektingi ir siauri galiniai žibintai, tarsi atkartojantys „Opel“ emblemoje esantį žaibą. Ir visa tai įvilkta į efektingai, net trimis spalvomis nudažytą kėbulą (žinoma, galima rinktis ir ne tokius iššaukiančius sprendimus).

Salonas ir technologijos

Salone, ypač versijoje su dviem įspūdingo dydžio ekranais, kurių centrinis kartu su visa konsole yra pasuktas į vairuotoją, sukuriama sportiška atmosfera. Kartu su priešais ant variklio gaubto matoma iškilusia briauna tai pabrėžia sportiškumą. Tiesa, grafika dideliame skaitmeniniame ekrane duomenys pateikiami saikingai ir be tokių efektingų elementų kaip trimatis informacijos atvaizdavimas „Peugeot“ prietaisų skydelyje - norėtųsi, kad bent rodmenų grafika keistųsi kartu su pasirinktu važiavimo režimu. Ekrano išvaizdos pasirinkimai apriboti trimis variantais. Nors salone yra mažiau akį traukiančių akcentų nei „Peugeot“ mašinose, atrodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje labiau konservatyvi išvaizda yra ilgaamžiškesnė. Salonas, kaip ir kituose šios klasės automobiliuose, nelepina didele prabanga ir aukštos klasės medžiagomis, tačiau surinktas kokybiškai ir yra tikrai praktiškas (ir turi stebėtinai didelę daiktadėžę).

Varikliai ir degalų sąnaudos

Galios departamente - žinomi „Peugeot“ ir „Citroën“ turbobenzininiai 1.2 l varikliai ir 1.5 l turbodyzelinis motoras. Išbandytoje versijoje 130 AG pasiekiantis trijų cilindrų motoras buvo suporuotas su automatine aštuonių greičių transmisija. Tandemas veikė sklandžiai, bet dideliu taupumu nepasižymėjo - po daugiausiai užmiestyje nuvažiuotų kilometrų, degalų sąnaudos buvo 7,4 l/100 km. Degalų sąnaudų ir CO2 taršos duomenys nustatomi naudojant pasauliniu mastu suderintą Lengvųjų automobilių testavimo procedūrą (WLTP) pagal reglamentus (EB) Nr. 715/2007 ir (ES) Nr. 2017/1151 (taikomos atitinkamos versijos). Šios reikšmės apskaičiuotos nevertinant konkrečių eksploatavimo ir važiavimo sąlygų.

„Mokka-e“ - elektrinė versija

Kadangi ši platforma pritaikyta ir elektros varikliams, galima ir vien tik elektra varoma „Mokka-e“ versija. Kas nori važiuoti taupiai, visada gali rinktis ir elektrinę 100 kW versiją su 50 kWh talpos akumuliatoriumi ir didesniu kaip 300 kilometrų nuvažiuojamu atstumu. Nors atstovų teigimu kol kas neaišku, kada šie elektromobiliai atkeliaus iki Lietuvos, juos jau galima užsisakyti. Kainų skirtumas, palyginti su versijomis su vidaus degimo varikliais, nėra šokiruojančiai didelis.

Kaina ir komplektacijos

„Mokka“ nėra itin pigus automobilis - jo kaina prasideda nuo 16 400 eurų. Išbandyta „GS Line“ versija su papildoma įranga kainavo daugiau kaip 26 000 eurų. Yra ir dar brangesnės „Executive“ komplektacijos, tad matant tokius skaičius, nuo 32 400 eurų, neskaičiuojant kompensacijos, kainuojantis „Mokka-e“ nebeatrodo vien tik skraidančių padebesiais pasirinkimas.

Pozicionavimas rinkoje ir lyginimas su „Crossland“

Nauja mažiausio „Opel“ krosoverio karta su senąja turi nebent vieną panašų bruožą - dydį (4,15 m arba 13 cm trumpesnis už ankstesnį „Mokka“), kadangi daugiau didesnių sąsajų nėra. „Mokka“ yra PSA koncerno modelių „Peugeot 208“ ir „2008“, taip pat ką tik pasirodžiusio „Citroën C4“ bendraplatformis ir gaminamas Prancūzijoje. Gamintojas pozicionuoja „Mokka“ ir „Crossland“ skirtingai: „Crossland“ - labiau vienatūrį primenantis mažas krosoveris, savo dydžiui pakankamai erdvus, praktiškas ir universalus automobilis ieškantiems nedidelės, bet patogios miesto mašinos. O štai „Mokka“ atsidūrė kitoje vertybių skalės pusėje. Buvęs tiesiog mažas ir pigus automobilis, dabar jis - madingų formų miesto stileiva, kurį pirmiausiai rinksis dėl ryškios išvaizdos, o ne praktiškų savybių, už kurias šeimoje bus atsakingas „Crossland“ ir, žinoma, didesnis „Grandland“.

Tiesa, kalbant apie šio segmento automobilius, tai „Opel Mokka“ turi bene mažiausią bagažinę (nuo 350 l) iš visų konkurentų, tarp kurių galima paminėti ir „Dacia Duster“ (nuo 472 l) ir „Ford Puma“ (nuo 456 l), ir daugybę kitų šios klasės krosoverių.

tags: #opel #mokka #automobiliai