Girtų vairuotojų statistika ir pasišalinimas iš įvykio vietos Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.

Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos - neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas. Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą - vairavimą išgėrus.

Kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos?

Po sukelto eismo įvykio dalis žmonių nusprendžia pabėgti. Vairuotojų elgesys po eismo įvykio gali būti skirtingas, tačiau specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl kai kurie pasirenka pabėgimą.

Spontaniškas sprendimas ir šoko būsena

Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, o žmogus pasiduoda instinktui - kuo greičiau palikti pavojingą vietą. Tokiais atvejais asmenys neretai vėliau patys prisipažįsta policijai, tačiau tai nesumažina jų atsakomybės.

Neatidumas arba situacijos nesuvokimas

Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai - vairuotojas gali manyti, kad padaryta žala yra nereikšminga arba netgi nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.

Sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės

Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo. Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.

Alkoholio vartojimo faktorius ir atsakomybės vengimas

Alkoholio vartojimo faktorius dažnai glaudžiai susijęs su atsakomybės vengimu. Kaip jau minėta, neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas - kad alkoholį vartojo jau po avarijos. Tai ypač dažna situacija, kai eismo įvykio metu nepadaroma žala kitiems eismo dalyviams. Tokie vairuotojai grįžta namo, išgeria alkoholio ir tik tuomet iškviečia pagalbą ar laukia, kol juos suras policija, teigdami, jog buvo blaivūs avarijos metu.

Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.

Psichologinis aspektas

Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos. Avarija, ypač jei jos metu žūsta ar sunkiai sužalojami žmonės, gali būti itin traumuojantis įvykis. Pirmoji instinktyvi reakcija dažnai būna pabėgimas - ne todėl, kad žmogus nori nuslėpti savo veiksmus, bet todėl, kad jis nesugeba iš karto apdoroti informacijos ir priimti racionalaus sprendimo.

Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją. Jis slopina žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Todėl neblaivūs vairuotojai dažniau pasirenka pabėgimą, manydami, kad taip pavyks išvengti atsakomybės. Vis dėlto, pasak psichologo, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių - jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.

Statistika ir Tendencijos

Lietuvoje pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius. Nors bendras įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius per pastaruosius ketverius metus kinta nežymiai, neblaivių vairuotojų keliamas pavojus išlieka opia tema. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad neatsakingas elgesys ir vairavimas apsvaigus tampa sunkinančia aplinkybe, lemiančia tragiškas pasekmes.

Pasišalinimo iš įvykio vietos atvejai

• Policijos duomenys rodo, kad 2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti net 2454 pasišalinimo atvejai, tarp kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs.
• Per metus per tokius įvykius sužaloti 67 žmonės, o vien sausį - užfiksuoti 244 atvejai, iš kurių 6 baigėsi sužeidimais.

Bendra eismo įvykių statistika

Pirmąjį šių metų ketvirtį oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją - avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys.

• Didžiausias šuolis - Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai - 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės.
• Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
• TKA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena - sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298).
• Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu. Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc.
• Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21).
• Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse.

Neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai

Statistiniai duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: 2024 metų pirmąjį pusmetį neblaivių vairuotojų sukeltų įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo nuo 67 iki 88. Šių įvykių metu buvo sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86).

• Dažniausiai eismo nelaimes sukelia neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.
• Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Nors ilgalaikėje perspektyvoje (nuo 2014 m.) tokių įvykių skaičius mažėjo, 2023 metais vis dar užfiksuota 156 tokie atvejai.
• Šių metų pirmąjį pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
• TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. Pernai fiksuoti 28 tokie atvejai.
• Marijampolės apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 504 neblaivūs vairuotojai. Marijampolės apskrityje, tarpusavy lyginant šešis metų mėnesius, birželį nustatyta net 113 girtų vairuotojų, kai, pavyzdžiui, gegužę jų fiksuota 87, kovą 72, o sausį 60.
• Šakiuose per pusmetį nustatyti 42 pažeidimai, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai.
• 2024 metais prie vairo šalyje buvo sulaikyta per 10 tūkst. apsvaigusių žmonių.

Kodėl vairavimas išgėrus yra ypač pavojingas?

Ekspertai pabrėžia, kad alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo sukelia kompleksines grėsmes:

• Neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę.
• Vairuotojai neadekvačiai įvertina situaciją kelyje.
• Reakcijos laikas reikšmingai ilgėja.

„Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui, jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja. Žinoma, tai nėra vien taisyklių pažeidimas - tai atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius stoka“, - teigia ekspertas. Tikimasi, kad šalies eismo dalyviai bus vis labiau sąmoningi ir supras, jog neblaivumas yra sunkinanti aplinkybė.

Kitos pagrindinės eismo įvykių priežastys

Be neblaivumo, eismo saugumui didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

• Saugaus greičio nepasirinkimas: Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija. Tai pagrindinė mirtinų eismo įvykių priežastis (32 proc. visų žūčių). Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą. „Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, bendrovės transporto žalų skyriaus vadovas.
• Pirmenybės taisyklių nesilaikymas: Tuo metu pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys. Tai rodo eismo kultūros stoką, ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių.
• Saugaus atstumo nesilaikymas: Dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose - ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų avarijų metu. Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus.
• Pėsčiųjų klaidos: G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Kokios bausmės laukia bėgančių vairuotojų?

Policija perspėja, jog pabėgimas iš įvykio vietos gali baigtis itin skaudžiai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali sulaukti griežtų sankcijų.

• Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužeistų žmonių ar didelės materialinės žalos, pažeidėjui gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda. Be to, jam gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų.
• Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Jei bėgimas iš įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nukentėjusysis laiku nesulaukia medicininės pagalbos, teismas gali skirti maksimalią bausmę.

Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 1200 iki 2000 eurų bei privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 4 iki 7 metų. Už šį pažeidimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Prevencinės priemonės ir švietimas

Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių dėl neblaivių vairuotojų, būtina įgyvendinti įvairias prevencines priemones ir šviesti visuomenę apie pavojus, susijusius su vairavimu išgėrus.

Visuomenės sąmoningumo ugdymas

Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog vairavimas išgėrus kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Švietėjiška veikla turėtų būti nukreipta į visų amžiaus grupių asmenis, ypač jaunimą. Socialinė reklama atlieka svarbų vaidmenį formuojant vairuotojų nuostatas ir elgesį, ypač susijusį su vairavimu išgėrus. Renginiuose „Nevairuok išgėręs“ dalyviai su saugaus eismo informacija bus supažindinami per patirtis, pvz., jie turės galimybę išbandyti specialius akinius, su kuriais bus galima įvertinti kaip smarkiai pasikeičia žmogaus reakcija apsvaigus.

Anot A. Kvedrevičiaus, Šakių policijos komisariato viršininko, vienareikšmio atsakymo, kodėl girti žmonės vis dar sėda prie vairo, nėra. „Sunkus klausimas, bet tai daug neigiamų savybių, tokių kaip neatsakingumas, sąmoningumo stoka, negebėjimas įvertinti tokio elgesio pasekmių. Neretai vairuotojai pervertina savo galimybes ir mano esantys pakankamai blaivūs. Be to, dažnai tokie vairuotojai elgesį linkę kartoti ir net sugauti apsvaigę nevengia prie vairo išgėrę sėsti ir kitąkart“, - svarsto A. Kvederevičius.

Viena iš Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu atliktų apklausų atskleidė, kad kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs, o tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys: tai, kad vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.), bei tai, kad yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.). Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.

Pilietiškumas ir atsakomybė

Šakių policijos komisariato viršininkas pataria, kad jeigu planuojate vartoti alkoholį, iš anksto tartis su draugais ar artimaisiais, kad parvežtų, kviestis taksi ar likti nakvoti ir geriausia šiuos sprendimus apgalvoti bei susiderinti iš anksto. Taip pat patariama drausminti tokius vairuotojus ir jeigu žmogus elgiasi įtartinai, yra galimai apsvaigęs, jam neleisti vairuoti, atkalbėti, įspėti artimuosius, atimti raktelius arba pranešti tarnyboms.

Ir išties, tokių atvejų, kai žmonės elgiasi vis pilietiškiau, nevengia policijai pranešti apie įvairiausius eismo saugumo pažeidimus, nemažai. Anot A. Kvederevičiaus, per pirmąjį šių metų pusmetį Šakiuose iš viso sulaukta 108 pranešimų. Pavyzdžiui, kad vairuotojas kelyje važiuoja įžūliai, kad važiuodamas sukėlė avarinę situaciją, važiavo per raudoną šviesoforo signalą ar pan. Iš jų 37 pranešimai dėl vairavimo transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau pasitvirtino ne visi - buvo nubausti penki vairuotojai. Komisariato viršininkas skaičiuoja, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad skaičius nedidelis, bet tai išties ženklu ir yra net 13 proc.

„Pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą. Paskambinus reikia elgtis pagal operatoriaus nurodymus. Gali būti prašoma lydėti įtartiną transporto priemonę. Tai darant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo ir nebandyti stabdyti automobilio patiems“, - pabrėžia pašnekovas ir pažymi, kad kelyje svarbu išlikti bendruomeniškiems, pamačius neblaivų vairuotoją, nenumoti į tai ranka sakant, kad galbūt turime skubesnių reikalų.

Be to, A. Kvederevičius dėmesį atkreipia ir į „uolius, išsamius, neretai ir įžeidžiančius pranešimus socialiniuose tinkluose“, kai skelbiama apie vietas, kur policija tikrina vairuotojus. „Dažnai nesusimąstome, kokią milžinišką meškos paslaugą padarome nusikaltėliams ar neblaiviems vairuotojams. Tokiu būdu rizikuojame, jog neblaivus vairuotojas - potencialus jūsų, draugo ar artimojo žudikas - išvengs būti pašalintas iš eismo, o nusikaltėlis, kuris vežasi jūsų pagrobtą turtą, bus laiku nesulaikytas ir tikėtina, jog jūsų brangus turtas bus prarastas“, - sako policijos komisariato viršininkas.

Ateities perspektyvos

Lietuvos policija vykdo aktyvią prevencinę veiklą siekdama mažinti šiurkščius pažeidimus. Antrąjį pusmetį numatyta daugiau nei 40 tikslinių prevencinių priemonių visoje šalyje. Svarbiausi kovos su avaringumu kryptys:

Modernizuota infrastruktūra ir griežtesnė kontrolė davė rezultatų: 2011-2021 m. buvo stebimas eismo įvykių mažėjimas. „Eismo sauga - tai daugiau nei taisyklės ar infrastruktūra. Tai žmonių gyvenimai“, - pabrėžia Transporto kompetencijų agentūros atstovai.

tags: #girtu #vairuotoju #statistika