Opel Frontera: Benzininių variklių apžvalga ir atsiliepimai

„Opel Frontera“ - tai automobilis, kurio pavadinimas ne vienam kelia asociacijas su praėjusio amžiaus pabaigos ir šio tūkstantmečio pradžios Europos keliais bei bekele. Tai nebuvo tik dar vienas „Opel“ modelis; tai buvo bandymas įsitvirtinti augančioje SUV (Sport Utility Vehicle) rinkoje, pasitelkiant patikrintą partnerių iš Japonijos technologiją. „Frontera“ yra europietiškas „Isuzu MU“ (trejų durų versija, žinoma kaip „Frontera Sport“) ir „Isuzu Wizard“ (penkerių durų versija) veidas. Šis modelis, gamintas nuo 1991 iki 2004 metų, pergyveno dvi kartas (A ir B) ir paliko nevienareikšmį įspūdį automobilių entuziastų bendruomenėje.

Opel Frontera A (1991-1998): Pradžia ir pirmieji įspūdžiai

Pirmoji „Frontera“ karta, žymima raide A, pasirodė 1991 metais ir buvo gaminama iki 1998-ųjų. Ji buvo siūloma dviejų kėbulo tipų: trumpesnė, trijų durų Frontera Sport (U92), paremta „Isuzu MU“ baze, ir ilgesnė, penkerių durų Frontera Estate/Wagon (U92), atitinkanti „Isuzu Wizard“. Šis modelis iš karto išsiskyrė savo kampuotu dizainu ir gana aukšta prošvaisa, signalizuojančia apie galimybes bekelėje.

Benzininiai varikliai ir jų ypatumai (Frontera A)

„Frontera A“ variklių gama nebuvo itin plati, tačiau siūlė tiek benzininius, tiek dyzelinius variantus.

• 2.0i (C20NE/X20SE)

  Tai buvo bazinis benzininis, 8 vožtuvų variklis, generuojantis maždaug 115 AG (85 kW) galią. C20NE variantas buvo žinomas iš kitų „Opel“ modelių (Vectra A, Calibra) kaip gana patikimas, tačiau „Frontera“ kėbului jo galios akivaizdžiai trūko, ypač važiuojant su kroviniu ar bekelėje. Degalų sąnaudos taip pat nebuvo mažos. Vėlesnis X20SE buvo šiek tiek modernizuotas, bet esmės tai nepakeitė. Dažnai pasitaikanti problema - netolygus darbas, galimas tepalų prasisunkimas.

• 2.4i (C24NE)

  Šis senesnės kartos, bet tvirtas 8 vožtuvų variklis (apie 125 AG / 92 kW) buvo siūlomas ankstyvuosiuose modeliuose. Jis turėjo daugiau sukimo momento nei 2.0i, kas buvo privalumas tempiant priekabą ar važiuojant lėtai bekelėje, tačiau pasižymėjo dar didesnėmis degalų sąnaudomis ir ne pačia moderniausia konstrukcija.

• 2.2 16V (X22XE)

  Pasirodė „Frontera A“ gamybos pabaigoje, apie 1995 metus. Tai „Ecotec“ šeimos benzininis variklis (apie 136 AG / 100 kW), kuris suteikė automobiliui daugiau dinamikos lyginant su 2.0i, tačiau paveldėjo ir kai kurias „Ecotec“ problemas, pavyzdžiui, polinkį į tepalo vartojimą, EGR vožtuvo bėdas.

Važiuoklė ir pravažumas (Frontera A)

„Frontera A“ turėjo klasikinę visureigio konstrukciją: kėbulas montuojamas ant rėmo (body-on-frame). Tai suteikė konstrukcijai tvirtumo, kas yra privalumas važiuojant prastais keliais ar bekele, tačiau neigiamai atsiliepė važiavimo komfortui ir valdymui ant asfalto. Priekinė pakaba buvo nepriklausoma (torsioninė), o galinė - standus tiltas su spyruoklėmis. Ši kombinacija užtikrino padorią artikuliaciją bekelėje, bet ant lygaus kelio automobilis buvo linkęs svyruoti posūkiuose, o važiavimas per nelygumus nebuvo itin komfortiškas.

Visų varančiųjų ratų sistema buvo prijungiama (part-time 4WD). Tai reiškia, kad įprastai automobilis varomas galiniais ratais, o priekinį tiltą vairuotojas galėjo prijungti rankiniu būdu (svirtimi salone) esant reikalui (pvz., važiuojant slidžia ar purvina danga). Taip pat buvo palėtinta pavara (low range), kuri ženkliai padidindavo sukimo momentą ratuose ir leisdavo įveikti statesnes įkalnes ar sudėtingesnes kliūtis. Svarbu paminėti, kad „Frontera“ 4WD sistema neturėjo centrinio diferencialo, todėl važiuoti su įjungtu 4WD režimu ant sauso, gero sukibimo paviršiaus (pvz., asfalto) nebuvo galima, nes tai galėjo pažeisti transmisiją. Prošvaisa buvo pakankamai didelė (apie 20-21 cm), kas leisdavo įveikti nemažas kliūtis, tačiau ilgi galiniai ir priekiniai iškyšuliai (ypač 5 durų versijoje) ribojo užvažiavimo ir nuvažiavimo kampus.

Problemos ir trūkumai (Frontera A)

Pagrindinė ir bene labiausiai paplitusi „Frontera A“ (ir B) problema - korozija. Rūdys ypač mėgo slenksčius, ratų arkas, durelių apačias, galinį dangtį ir, kas pavojingiausia, rėmą. Prieš perkant „Fronterą“ būtina itin kruopščiai patikrinti šias vietas. Kitos dažnesnės bėdos apima variklių problemas (galios trūkumas 2.0i), elektros instaliacijos gedimus, transmisijos elementų nusidėvėjimą ir pakabos elementų greitą susidėvėjimą, ypač intensyviai eksploatuojant bekelėje. Taip pat pastebima prasta garso izoliacija ir surinkimo kokybė salone, pasireiškianti barškėjimais ir girgždesiais.

Opel Frontera B (1998-2004): Atnaujinimai ir bandymas tobulėti

1998 metais „Opel“ pristatė atnaujintą „Frontera B“ (U99). Nors vizualiai automobilis atrodė panašus į pirmtaką, buvo atlikta nemažai pakeitimų tiek išorėje, tiek viduje, tiek po variklio gaubtu. Dizainas tapo šiek tiek aptakesnis, atnaujinti žibintai, radiatoriaus grotelės, buferiai. Interjeras buvo gerokai modernizuotas, panaudotos kokybiškesnės medžiagos (nors iki premium segmento vis dar buvo toli), pagerinta ergonomika.

Techniniai pakeitimai (Frontera B)

Svarbiausi „Frontera B“ atnaujinimai apėmė platesnę vėžę tiek priekyje, tiek gale, kas pagerino automobilio stabilumą kelyje ir posūkiuose. Nors pakabos konstrukcija išliko panaši, ji buvo optimizuota geresniam komforto ir valdymo balansui. Kai kurios versijos gavo penkių svirčių galinę pakabą. Elektroninis 4WD įjungimas pakeitė mechaninę svirtį, o visi „Frontera B“ modeliai gavo diskinius stabdžius gale, kas pagerino stabdymo efektyvumą. Taip pat buvo atnaujinta variklių gama.

Benzininiai varikliai ir jų ypatumai (Frontera B)

„Frontera B“ benzininių variklių pasirinkimas buvo šiek tiek kitoks:

• 2.2 16V (X22XE/Y22XE)

  Benzininis „Ecotec“ variklis (apie 136 AG / 100 kW), perkeltas iš vėlyvosios „Frontera A“. Išliko tos pačios problemos - tepalo vartojimas, EGR, tačiau dinamika buvo adekvati kasdieniam naudojimui.

• 3.2 V6 (6VD1/Y32NE)

  Tai „Isuzu“ gamybos benzininis V6 variklis (apie 205 AG / 151 kW). Jis suteikė „Fronterai“ solidžią dinamiką ir buvo gerokai galingesnis už kitus benzininius variantus. Tačiau jis taip pat pasižymėjo didelėmis degalų sąnaudomis ir brangesniu aptarnavimu. Retas pasirinkimas rinkoje.

„Frontera B“ buvo galima užsisakyti ir su 4 laipsnių automatine pavarų dėže (dažniausiai su 3.2 V6 ir 2.2 DTI varikliais).

Vartotojų atsiliepimai apie „Frontera B“ benzininius variklius

Vienas naudotojas, įsigijęs „Opel Frontera B“ 2003 m. su 3.2L V6 automatine pavarų dėže, teigia, kad tai „pats geriausias variantas“. Variklis veikia puikiai, pasižymi maloniu garsu ir gera dinamika. Tepalo sąnaudos yra apie 100-200g/1000km, o kuro sąnaudos mieste - 17 l/100km, trasoje - 13 l/100km. Vartotojas taip pat paminėjo, kad V6 variklis praktiškai nesigirdi dėl geros garso izoliacijos. Kitas vartotojas, turėjęs 3 durų versiją su Ecotec varikliu (greičiausiai 2.2 16V), minėjo, kad variklis tepalo nevalgo, dirba lygiai, bet šiek tiek trūksta traukos ant mažų apsukų. Svarbu laiku keisti diržą, įtempėjus ir vandens pompą. Šis variklis laikomas patikimu ir nereikalaujančiu daug priežiūros.

Važiavimo savybės ir problemos (Frontera B)

Dėl platesnės vėžės ir patobulintos pakabos „Frontera B“ kelyje jautėsi stabiliau nei A modelis. Valdymas tapo šiek tiek tikslesnis, nors vis dar priminė sunkvežimį, o ne lengvąjį automobilį. Komforto lygis taip pat šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek tai nebuvo pats patogiausias SUV ilgesnėms kelionėms. Deja, pagrindinė problema - korozija - niekur nedingo. Rėmas, slenksčiai, arkos vis dar reikalavo nuolatinio dėmesio ir prevencijos. Prisidėjo ir specifinės „Frontera B“ bėdos: elektronikos problemos (ABS davikliai, 4WD įjungimo mechanizmo gedimai) ir greitas priekinių torsionų nusėdimas.

Ar Opel Frontera yra „Beveik visureigis“? Pravažumo analizė

Grįžkime prie pagrindinio klausimo: ar „Frontera“ yra geras pasirinkimas ieškantiems „beveik visureigio“? Atsakymas priklauso nuo to, ką laikysime „beveik visureigiu“.

Argumentai UŽ Frontera kaip pravažų automobilį:

• Rėminė konstrukcija: Suteikia tvirtumo, atsparumo sukimui važiuojant nelygiu paviršiumi, leidžia lengviau modifikuoti pakabą (pvz., kelti kėbulą).
• Prijungiama 4WD sistema su palėtinta pavara: Tai esminis atributas, skiriantis „Fronterą“ nuo daugelio modernių SUV su nuolatine visų ratų pavara be palėtintojo. Palėtinta pavara leidžia įveikti sudėtingesnes kliūtis, stačias įkalnes, važiuoti labai lėtai kontroliuojant greitį.
• Galinė standi ašis: Nors mažina komfortą, bet yra tvirtesnė ir užtikrina geresnę ratų eigą bekelėje nei nepriklausoma pakaba.
• Padori prošvaisa: Gamyklinė prošvaisa leidžia įveikti duobėtus kelius, miško takelius, nedidelius vandens telkinius be didesnio vargo.
• Remonto paprastumas (kai kurių mazgų): Dėl paprastesnės konstrukcijos (ypač „Frontera A“) kai kuriuos remonto darbus galima atlikti patiems ar pigesniuose servisuose. „Isuzu“ dalių suderinamumas taip pat gali padėti.
• Kaina: Naudotos „Fronteros“ yra vieni pigiausių rėminių visureigių rinkoje.

Argumentai PRIEŠ Frontera kaip idealų bekelės automobilį:

• Ribota pakabos eiga: Standartinė pakaba neturi labai didelės eigos, todėl sudėtingesnėse situacijose ratai greitai praranda kontaktą su žeme.
• Atviri diferencialai: Standartinėje komplektacijoje „Frontera“ neturėjo blokuojamų diferencialų (tik kai kurios retos versijos turėjo riboto praslydimo galinį diferencialą - LSD). Tai reiškia, kad jei po vieną ratą ant ašies praras sukibimą, automobilis gali įstrigti.
• Ilgi iškyšuliai ir ilga bazė (5 durų versija): Ribojami užvažiavimo/nuvažiavimo kampai ir rampinis kampas, todėl lengva užkabinti priekį, galą ar dugną ant didesnių kliūčių. Vartotojų atsiliepimai mini, kad automobilis „sėda ant pilvo“.
• Variklių galios trūkumas (kai kurių versijų): Ypač 2.0i varikliui gali trūkti galios įveikti klampų purvą ar stačias smėlio įkalnes.
• Patikimumo problemos: Dažni gedimai (ypač susiję su korozija ir kai kuriais varikliais) gali paversti bekelės išvyką nemalonia patirtimi.
• Svoris: „Frontera“ yra gana sunkus automobilis, kas ne visada yra privalumas bekelėje, ypač minkštame grunte.

Apibendrinant pravažumą: „Opel Frontera“ tikrai yra daugiau nei paprastas SUV ar krosoveris. Dėl rėmo, tikros 4WD sistemos su palėtintoju ir standžios galinės ašies ji turi rimtą potencialą bekelėje. Ji puikiai tinka važinėti miško keliukais, žvyrkeliais, įveikti vidutinio sudėtingumo purvynus, sniegą ar statesnes įkalnes. Tai geras pasirinkimas žvejui, medžiotojui, ūkininkui ar tiesiog žmogui, kuriam reikia nebrangaus automobilio pasiekti sodybą prastesniais keliais.

Tačiau „Frontera“ nėra „hardcore“ bekelės monstras kaip „Land Rover Defender“, „Toyota Land Cruiser“ ar „Jeep Wrangler“ (ypač standartinės komplektacijos). Sudėtingesnėse trasose jos ribotumai (pakabos eiga, atviri diferencialai, kampai) greitai išryškėja. Todėl pavadinimas „beveik visureigis“ jai tinka - ji gali daug, bet turi savo limitus.

Eksploatacija ir išlaikymas: į ką atkreipti dėmesį?

Patikimumas bendrąja prasme

Kaip rodo vartotojų atsiliepimai ir įvairūs patikimumo reitingai (kur „Frontera“ dažnai vertinama žemiau vidurkio), šis automobilis nėra be trūkumų. Patikimumas labai priklauso nuo konkretaus egzemplioriaus būklės, buvusios priežiūros ir variklio tipo. Tvarkingai prižiūrėtas modelis su patikimesniu varikliu (pvz., 3.2 V6, jei ignoruosime kuro sąnaudas) gali tarnauti pakankamai ilgai. Tačiau apleisti, rūdžių pažeisti ar turintys probleminius variklius automobiliai gali tapti nuolatiniu galvos skausmu ir piniginės plonintoju.

Vartotojų atsiliepimuose minimas geras patikimumas, jei automobilis prižiūrimas. Vienas vairuotojas su dyzeliuku (turbūt 2.2 DTI, nors tekste minėtas 85 kW variklis, kuris atitinka senesnį 2.3 TD ar naujesnį 2.2 DTI) keturis metus važinėjo be jokių problemų miške, medžioklėje, laukuose ir trasoje. Kitas naudotojas su 2.2 16V varikliu per ketverius metus ir 50 000 km keitė stabilizatorių traukes, viršutinį priekinį šarnyrą, alkūninio veleno padėties daviklį, stabdžių kaladėles ir padangas. Jis pabrėžia, kad priežiūros nereikalavo daug, o remontą atliko pats garaže.

Remontas ir dalys

Dalių prieinamumas yra dvejopas. „Opel“ tinklas Europoje užtikrina daugelio važiuoklės, stabdžių, kai kurių variklio dalių prieinamumą. „Isuzu“ pagrindas reiškia, kad kai kurios specifinės dalys (ypač susijusios su transmisija, kai kuriais varikliais) gali būti randamos per „Isuzu“ atstovus ar specializuotas parduotuves, kas kartais gali būti pigiau arba vienintelė išeitis. Tačiau kai kurios kėbulo dalys ar specifiniai „Frontera B“ elektronikos komponentai gali būti sunkiau randami ir brangūs. Remonto kainos priklauso nuo gedimo pobūdžio. Važiuoklės remontas dažniausiai nėra labai brangus, tačiau rimti variklio ar transmisijos gedimai gali kainuoti sumą, artimą paties automobilio vertei.

Degalų sąnaudos

Ekonomija nėra stiprioji „Frontera“ pusė. Net ir dyzeliniai variantai nėra itin taupūs pagal šiuolaikinius standartus. Benzininiai varikliai pasižymi dar didesnėmis sąnaudomis:

• 2.0i / 2.2 16V: Mieste 12-15 l/100 km, trasoje 9-11 l/100 km. Su dujomis sąnaudos didesnės, bet eksploatacija pigesnė. Vienas vartotojas su 2.2 16V varikliu teigė, kad mieste tilpo į apie 9 l/100 km, o trasoje neviršijo 8 l/100 km. Tačiau pabrėžė, kad su juo nepalakstysi, normaliai jaučiasi iki 110 km/h.
• 3.2 V6: Mieste gali siekti 16-20 l/100 km, trasoje apie 11-13 l/100 km.

Reikia nepamiršti, kad tai yra sunkus, kampuotas, rėminės konstrukcijos automobilis su ne pačia efektyviausia transmisija, todėl didelės sąnaudos yra natūralus tokios koncepcijos rezultatas.

Pirkimo gidas: Kaip išsirinkti gerą Opel Frontera?

Jei nusprendėte įsigyti „Opel Frontera“, būtina labai atidžiai rinktis konkretų egzempliorių:

• Korozija: Tai svarbiausias patikros punktas. Kruopščiai apžiūrėkite rėmą (ypač tvirtinimo taškus prie kėbulo, galinę dalį), slenksčius (iš vidaus ir išorės), ratų arkas, durelių apačias, bagažinės dangtį, dugną. Nebijokite pabaksnoti atsuktuvu įtartinose vietose. Paviršinės rūdys nėra bėda, bet kiauryminė korozija, ypač ant rėmo, yra labai rimtas signalas atsisakyti pirkinio.
• Variklis: Patikrinkite, ar variklis dirba tolygiai, ar nėra pašalinių garsų (kalimo, caksėjimo). Apžiūrėkite, ar nėra akivaizdžių tepalo ar aušinimo skysčio nuotėkių. Patikrinkite tepalo ir aušinimo skysčio lygį ir būklę (ar nėra emulsijos - maišymosi požymio).
• Transmisija ir 4WD sistema: Išbandykite visus pavarų perjungimus (tiek mechaninės, tiek automatinės dėžės). Įsitikinkite, kad sklandžiai įsijungia 4WD režimas (tiek 4H, tiek 4L - palėtinta pavara). Pravažiuokite lėtai susuktu vairu ant birios dangos (pvz., žvyro) su įjungtu 4WD - neturi būti stiprių trūkčiojimų ar garsų iš priekinio tilto (lengvas pasipriešinimas yra normalu). Paklausykite, ar neūžia diferencialai.

Apibendrinimas

„Opel Frontera“ yra nebrangus ir pravažus rėminis visureigis, puikiai tinkantis tiems, kuriems reikia patikimo automobilio bekelėje ir prastesniuose keliuose. Nors jis turi trūkumų, tokių kaip korozija ir ne pačios ekonomiškiausios degalų sąnaudos, teisingai pasirinktas ir prižiūrimas egzempliorius gali tarnauti ilgai ir patikimai. Ypatingai geras pasirinkimas yra 3.2 V6 benzininis variklis dėl savo dinamikos ir patikimumo, tačiau reikėtų atsižvelgti į didesnes degalų sąnaudas. Šis automobilis yra puikus pasirinkimas kaip „pirmas visureigis“, padėsiantis suprasti skirtumą tarp krosoverio ir tikro visureigio.

tags: #opel #frontera #benzininiai #varikliai #atsiliepimai