EGR sistema: veikimas, gedimai ir remonto sprendimai

Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema yra esminis šiuolaikinių automobilių komponentas, skirtas sumažinti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį ir padidinti variklio efektyvumą. Nors EGR sistema atlieka svarbią aplinkosauginę funkciją, laikui bėgant ji gali kelti problemų, kurios neigiamai paveikia variklio darbą, kuro sąnaudas ir transporto priemonės ilgaamžiškumą.

EGR sistemos veikimo principas

EGR vožtuvas valdo išmetamųjų dujų recirkuliaciją, grąžindamas dalį atidirbusių dujų atgal į įleidimo kolektorių. Pagrindinė sistemos paskirtis - sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kai variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta. Tai padeda sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas, kurios susidaro esant aukštai degimo temperatūrai.

Švarus oras iš oro filtro per droselinę sklendę, esančią įsiurbimo kolektoriuje, patenka į variklį. Jame atlikus darbą, dalis atidirbusių dujų arba karšto oro per EGR vožtuvą grįžta atgal į įsiurbimo kolektorių, kur susimaišo su šviežiu oru, patekusiu iš filtro. Taigi, į variklį patenka oro mišinys, sudarytas iš švaraus oro ir atidirbusių dujų (atkeliavusių iš variklio išmetimo sistemos).

Atidirbusių dujų ir švaraus oro kiekio santykį reguliuoja variklio valdymo kompiuteris (ECU), priklausomai nuo variklio darbo sąlygų. EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščios eigos apsisukimus, keisdamas kitus parametrus - praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir t.t. Užvedus variklį, EGR vožtuvas uždarytas. Tuščiosios eigos ir mažo greičio metu automobiliui reikia tik nedidelės galios, taigi ir nedidelio deguonies kiekio, todėl vožtuvas palaipsniui atsidaro - tuščiąja eiga jis gali būti atidarytas iki 90%.

EGR vožtuvų tipai

• Dyzeliniai aukšto slėgio EGR vožtuvai nukreipia didelio srauto ir daug suodžių turinčias išmetamąsias dujas prieš patekdamos į kietųjų dalelių filtrą. Tuomet dujos per vamzdį arba vidinius cilindro galvutės kanalus grąžinamos į įleidimo kolektorių.
• Dyzeliniai žemo slėgio EGR vožtuvai nukreipia išmetamąsias dujas po to, kai jos praeina per kietųjų dalelių filtrą - šios dujos turi mažesnį srautą, tačiau yra beveik visiškai švarios nuo suodžių.
• Benzino EGR vožtuvai nukreipia išmetamąsias dujas panašiai kaip aukšto slėgio dyzelino ekvivalentas.
• Vakuuminiai EGR vožtuvai naudoja vakuuminį solenoidą, kad vakuumas atitiktų diafragmą ir savo ruožtu atidarytų ir uždarytų EGR.
• Skaitmeniniai EGR vožtuvai turi elektromagnetinį arba žingsninį variklį ir daugeliu atvejų grįžtamojo ryšio jutiklį.

EGR aušintuvas

EGR aušintuvas yra svarbi automobilio išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemos dalis, ypač dyzeliniuose varikliuose. Jo pagrindinė funkcija - aušinti išmetamąsias dujas, kurios vėliau grąžinamos atgal į įsiurbimo kolektorių. Tai padeda sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas ir pagerinti variklio efektyvumą. EGR aušintuvas naudoja aušinimo skystį, kad sumažintų išmetamųjų dujų temperatūrą iki optimalios ribos. Kai išmetamosios dujos yra aušinamos, jos mažiau kenkia varikliui ir aplinkai.

EGR aušintuvo gedimai

Nors EGR aušintuvas yra suprojektuotas atlaikyti ekstremalias sąlygas, jis, kaip ir bet kuri kita automobilio dalis, yra linkęs į gedimus. Dažniausios EGR aušintuvo problemos yra:

• Suodžių ir anglies nuosėdų kaupimasis. Tai viena iš pagrindinių EGR aušintuvo problemų, dėl kurios gali sutrikti dujų cirkuliacija.
• Aušinimo skysčio nuotėkis. Jei EGR aušintuvas pradeda leisti aušinimo skystį, gali kilti rimtų variklio problemų, tokių kaip variklio perkaitimas ar balti dūmai iš duslintuvo.
• Korozija arba mechaninis pažeidimas. EGR aušintuvas gali būti pažeistas dėl ilgalaikės korozijos arba mechaninio poveikio.
• Visiškas užsikimšimas. Jei EGR aušintuvas visiškai užsikemša, dujos nebegali tinkamai cirkuliuoti, dėl ko gali kilti rimtų variklio veikimo sutrikimų.

Norint išvengti problemų su EGR aušintuvu, svarbu reguliariai jį prižiūrėti. Profilaktiškai rekomenduojame naudoti kuro priedus, kurie padės tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti EGR nuo suodžių.

EGR sistemos gedimai ir jų požymiai

EGR vožtuvai veikia agresyvioje aplinkoje, todėl laikui bėgant jie susidėvi. Didžiausia gedimo priežastis yra anglies dalelių kaupimasis išmetamosiose dujose išilgai EGR ir įsiurbimo sistemos kanalų. Laikui bėgant tai užkimš vamzdžius, išmetamųjų dujų kanalus ir galiausiai vožtuvo stūmoklio mechanizmą, dėl kurio jis gali užstrigti uždarytoje arba atidarytoje padėtyse.

Dažniausios EGR sistemos problemos:

1. Anglies nuosėdų kaupimasis. Išmetamosiose dujose esanti anglis ilgainiui kaupiasi ant vožtuvo ir kanalų sienelių, o tai dažniausia EGR sistemos problema. Dyzelinis variklis pats savaime yra „purvinesnis“, jame susidaro daug suodžių ir kietųjų dalelių. Suodžiai ir alyvos garai sudaro storą, lipnų sluoksnį, kuris neleidžia vožtuvui užsidaryti, atsiverti ar „pakabina“ jį tarpinėje padėtyje.
2. Užstrigęs EGR vožtuvas (atidarytas arba uždarytas). Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) - degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo.
3. Sugedęs EGR padėties jutiklis. Elektroniniai EGR vožtuvai turi integruotą padėties jutiklį. Kai šis sugedęs, ECU neteisingai valdo EGR sistemą.
4. Vakuumo nuotėkis (vakuminėse sistemose). Senuose modeliuose EGR vožtuvą valdo vakuumas. Įtrūkusi ar atsijungusi žarnelė trikdo sistemą.
5. Elektrinės grandinės gedimai. Instaliacijos ar ECU jungčių pažeidimai gali sukelti EGR sistemos gedimus elektroniniuose modeliuose.
6. EGR solenoido gedimas. Tai labiausiai pažeidžiama mazgo dalis, naudojama sistemose, kuriose vožtuvo pavara pneumatinė.

Pagrindiniai gedimo simptomai:

• Sumažėjusi variklio trauka / dinamiškumas. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės” greitėjant. Jeigu jaučiamas galios praradimas, uždelsimas iš akceleratoriaus arba prastas akceleratoriaus pedalo „atsakas“ - visi šie dalykai gali byloti apie EGR gedimą.
• Padidėjęs degalų suvartojimas.
• Netolygus variklio darbas laisvąja eiga. Jei variklis dirba netolygiai arba pernelyg vibruoja laisva eiga, tai gali būti susiję su EGR. Varikliuose, naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu, pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus.
• Juodi arba balti dūmai iš išmetimo vamzdžio. Balti dūmai gali rodyti aušinimo skysčio netekimą dėl EGR aušintuvo gedimo.
• „Check Engine“ lemputė. Elektroninių gedimų atveju dažnai užsidega variklio kontrolės lemputė ir variklis pereina į avarinį režimą, ribojamos variklio apsukos, atjungiama turbina. Nuskaičius su kompiuteriu klaidas, dažniausiai matomas klaidos kodas P0400, P0401 (nepakankamas EGR srautas), P0402 (per didelis EGR srautas), P0403 (EGR valdymo grandinės sutrikimas), P0405 (per žema jutiklio įtampa).
• Variklio detonacija / kalenimo arba spragsėjimo garsai. Užstrigusiam uždarytam vožtuvui didėja NOx emisijos ir variklio detonacija esant apkrovai.
• Variklio užgesimas. Sunkiais problemos atvejais, netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali užgesinti variklį.
• Padidėjusi tarša. Gedimas EGR sistemoje gali lemti tai, kad variklis generuos didesnį teršalų kiekį.
• Variklio perkaitimas. Prastas EGR darbas gali padidinti degimo temperatūrą, dėl ko viskas pradeda smarkiai detonuoti, kaisti iki nevaldomų temperatūrų ir ilgainiui net sugadins variklio vidines dalis.

Simptomų tarpusavio priklausomybės yra gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. EGR vožtuvo gedimai, ignoravimas gali baigtis rimtu variklio gedimu.

EGR problemos dyzeliniuose automobiliuose pagal markes

EGR problemos dyzeliniuose automobiliuose beveik niekada nebūna „atsitiktinės“. Kiekviena markė turi savo silpnąsias vietas, kurios kartojasi metų metus:

• VW (Volkswagen) - TDI varikliai (1.9 TDI, 2.0 TDI, ypač PD ir ankstyvi CR). Dažniausia problema: EGR + įsiurbimo kolektoriaus užsikimšimas suodžiais. VW TDI varikliai labai „linkę“ kaupti suodžius, ypač važinėjant mieste.
• Audi - TDI serija (2.0 TDI, 2.7 TDI, 3.0 TDI). Dažniausia problema: Elektrinio EGR mechanizmo strigimas ir aušinamo EGR radiatoriaus problemos. Audi dyzeliuose EGR dažnai nėra „nešvarus“, o tiesiog nebevaldomas elektronikos.
• BMW - dyzeliniai varikliai (M47, N47, B47, 3.0d). Dažniausia problema: EGR aušintuvo pratekėjimas, suodžių ir kondensato kaupimasis. Būtinas ne tik EGR, bet ir aušintuvo patikrinimas.
• Ford - TDCi (1.6, 2.0, 2.2 TDCi). Dažniausia problema: EGR greitas užsikimšimas, netikslus EGR darbas dėl programinių ribų. Ford TDCi varikliai labai jautrūs važiavimui trumpais atstumais.
• Opel - CDTI (1.7, 1.9, 2.0 CDTI). Dažniausia problema: EGR užstringa atviroje padėtyje.
• Toyota - D-4D (2.0, 2.2 D-4D). Dažniausia problema: užsikimšęs, bet techniškai tvarkingas EGR. Toyota EGR dažnai puikiai atsigauna po kokybiško valymo.
• Volvo - D3, D4, D5 (ypač 2.0 ir 2.4 dyzeliai). Dažniausia problema: EGR + įsiurbimo sistema pilna suodžių, vožtuvo strigimas.
• Mazda - dyzeliniai varikliai (2.0, 2.2 Skyactiv-D). Dažniausia problema: greitas EGR ir kolektoriaus užsiteršimas. Mazda dyzeliai neatleidžia EGR ignoravimo.

EGR sistemos remonto ir problemų sprendimo būdai

Problemos esmė - ribotas EGR vožtuvo resursas ir gan didelė naujo mazgo kaina. Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma, kad sistema yra riboto resurso, taigi idealu, tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų. „Idealus“ ir rekomenduojamas problemos sprendimas - pakeisti visą sistemą nauja.

EGR problemų diagnozavimas paprastai prasideda nuo transporto priemonės diagnostikos per OBD-II. Specialistas ieškos gedimų kodų, susijusių su EGR arba davikliais.

Remonto metodai:

1. EGR vožtuvo keitimas į naują. Tai pats geriausias būdas, tačiau ir pats brangiausias. EGR keitimas būtinas, jei: užstrigęs elektrinis mechanizmas, neveikia pozicijos daviklis, vožtuvo ašis „suvaikščiota“, arba po valymo problema grįžta labai greitai.
2. EGR vožtuvo ir įsiurbimo kolektoriaus valymas. Jeigu EGR vožtuvas yra tik užsikimšęs suodžiais, jį galima bandyti valyti cheminiais preparatais, kad užtikrinti jo laisvą judėjimą ir sandarumą. Svarbu vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, nes cheminiai valikliai gali ją pažeisti. Periodiškai „aptarnaujant“ sistemą, jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui“. Tačiau dažniausiai tokia procedūra mažai kada gelbsti, ypač elektriniuose EGR vožtuvuose, kur dažnai sugenda pats mechanizmas ar elektronika. Valymas padeda, jei vožtuvas užsikimšęs, bet mechaniniu požiūriu „sveikas“, nėra pažeista elektronika, o aktuatorius veikia normaliai. Dažna pasitaikanti klaida - išvalyti EGR, bet nevalyti įsiurbimo kolektoriaus, kuris būna pilnas tų pačių suodžių.
3. EGR vožtuvo išprogramavimas. Tai šiuolaikinis metodas, kuris pradėtas taikyti paskutiniais metais atsiradus galimybei perrašinėti variklio valdymo kompiuterius. Jo esmė - pakeisti variklio valdymo programą taip, kad joje „nebeliktų vietos“ EGR vožtuvui. Tai yra savotiškas mini chiptuningas, tiksliau būtų - remapingas. Tai ko gero pats geriausias sprendimo būdas šiomis dienomis, kadangi pašalina EGR gedimų bėdą teisingiausiai. Teisingai suprogramavus variklio valdymo kompiuterį, yra teisingai sukoreguojamas oro ir kuro santykis, dėl ko variklis dirba taip, kaip turėtų būti. Kadangi nėra jokios intervencijos į elektrines grandines, variklio valdymo sistema gauna teisingą informaciją iš atitinkamų daviklių ir dirba taip, kaip turėtų dirbti. Tai reiškia, kad vožtuvas yra programiškai išjungiamas, o jo fizinė būklė nebeturi įtakos variklio veikimui. Ši paslauga yra vis labiau populiarėjanti tarp automobilio savininkų, nes ji leidžia išvengti pasikartojančių EGR sistemų gedimų.

EGR išprogramavimo pliusai ir minusai

Privalumai:

• Galimas nedidelis variklio galios padidėjimas ir degalų sąnaudų sumažėjimas, nes nebevyksta išmetamųjų dujų recirkuliacija.
• Išvengiama būsimų problemų, susijusių su EGR sistema, nes ji nebėra naudojama.
• Nebereikia spręsti problemų su priedegomis kolektoriuose.

Trūkumai:

• Išmetamųjų dujų emisijos normų nesilaikymas, kas gali sukelti problemų techninės apžiūros metu arba pažeisti aplinkos apsaugos įstatymus. Išprogramavimas, be atitinkamų leidimų, gali turėti rimtų pasekmių - transporto priemonės negalės praeiti techninės apžiūros arba gali būti taikomos baudos už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus.
• Galimas neigiamas poveikis variklio veikimui ilgainiui, nes EGR sistema taip pat sumažina degimo temperatūrą, mažindama azoto oksidų kiekį ir variklio perkaitimą. Dėl liesesnio mišinio ir nekontroliuojamo deguonies kiekio, padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose, dėl ko NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, trumpėja jos tarnavimo laikas, naikinamos plovimo savybės. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą.
• Garantijos netekimas, jeigu automobilis vis dar yra gamintojo garantijos laikotarpyje.

Atjungus EGR, variklio valdymo blokas turėtų būti „apgautas“, kitaip iš tokios saviveiklos gali nieko gero neišeiti. Nors trumpalaikėje perspektyvoje EGR išprogramavimas gali atrodyti kaip patrauklus pasirinkimas dėl minėtų privalumų, ilgainiui tai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, įskaitant variklio gedimus ir sumažėjusį automobilio patikimumą.

Kitos problemų šalinimo alternatyvos:

• Emuliatoriaus įmontavimas. Jų variacijų yra begalė, bet esminis veikimo principas yra vienodas - apgauti variklio kompiuterį, kad šis galvotų, jog EGR vožtuvas yra veikiantis. Tai nėra pats optimaliausias problemos šalinimo metodas, nes padaroma intervencija į automobilio laidyną ir dažnai pastebimas nedidelis traukos sumažėjimas.
• EGR vožtuvo užaklinimas ir atjungimas. Tai pats pigiausias būdas, kurį galima pritaikyti tik kai kuriuose senesniuose varikliuose su vakuumine EGR valdymo sistema. Variklio darbui turi tokį patį minusą kaip ir emuliatoriaus pastatymas - variklis negauna pilno oro kiekio, kurio jam reikia.

Remonto ar keitimo kaina gali būti labai aukšta, ypač jei reikia keisti pačią EGR sistemą. Tačiau problema gali pasikartoti, ypač senesniuose ar dažnai eksploatuojamuose automobiliuose, nes EGR sistema natūraliai linkusi užsikimšti. Vieno EGR gedimas dažnai „nusitempia“ kitus mazgus paskui save. Ignoruojant EGR klaidą, gali kilti problemų su DPF filtru, turbinos perkrovimu, netolygiu degimu, padidinta variklio temperatūra ir dar brangesniais remontais. Pavyzdžiui, turbinos remontas ir jos restauravimas dėl blogo EGR vožtuvo yra normali situacija.

Rekomendacijos ir prevencija

Neskubėkite priimti sprendimo dėl EGR pašalinimo, nes tai gali sukelti ilgalaikių ir brangių problemų. Laikykite rekomenduojamų intervalų dėl tepalų keitimo, naudokite geros kokybės degalus ir laiku keiskite oro filtrus, kad sumažintumėte anglies nuosėdų susidarymą EGR sistemoje. Reguliari diagnostika padės laiku nustatyti ir išspręsti EGR problemas.

Jei abejojate, koks sprendimas Jums tinkamiausias ir palankiausias, rekomenduojame pasitarti su serviso specialistu. Svarbu priimti teisingą sprendimą, pagrįstą faktais, o ne spėjimais.

tags: #opel #egr #ausintuvas