Opel Cinkuotas Kėbulas: Informacija ir Atsparumas Korozijai

Bendraujant su automobilių pardavėjais, dažnai susidaro įspūdis, kad jie nieko nėra girdėję apie automobilio koroziją, o visi jų parduodami naudoti automobiliai yra su cinkuotu kėbulu ir kone idealios būklės. Tačiau realybė dažnai skiriasi: klientams netrukus tenka tvarkyti korozijos pažeistas arkas, durų slenksčius, bagažinės dangtį, o kai kuriems galbūt net keisti visą automobilio dugną.

Teminis automobilio kėbulo nuotrauka, rodanti rūdis ir pažeidimus

Kas yra cinkuotas kėbulas ir jo apsauga nuo korozijos?

Cinkuotas automobilio kėbulas yra dažniausiai pasitaikantis pardavėjų argumentas, klientams pasiteiravus apie kėbulo būklę ar rūdis. Ši frazė kone prilygsta garantijai dėl rūdžių, tačiau tai nėra šimtaprocentinė apsauga. Rūdija visi automobiliai - tiek nauji, tiek seni, o cinkavimas tik padeda kovoti su korozija, bet jos visiškai nepanaikina.

Ant neapsaugoto metalo vyksta oksidacijos procesas, kai deguonis įsiskverbia giliau į metalą, palaipsniui jį sunaikindamas. Cinkas taip pat oksiduojasi ore, tačiau ant paviršiaus susidaro apsauginė plėvelė, kuri neleidžia deguoniui prasiskverbti į vidų ir sustabdo oksidaciją. Taigi, cinku padengtas metalas yra puikiai apsaugotas nuo korozijos.

Cinkavimo technologijos ir rūšys

Automobilių pramonėje naudojami keli apdorojimo metodai, o pagrindinė cinkavimo sąlyga yra švarus ir lygus paviršius, kuris nebus veikiamas lenkimų ir smūgių:

  • Karštasis cinkavimas (terminis): Tai saugiausias ir efektyviausias cinkavimo tipas. Automobilio kėbulas visiškai panardinamas į išlydyto cinko konteinerį (iki 500 °C). Grynas cinkas reaguoja su deguonimi, sudarydamas cinko karbonatą, kuris sustabdo koroziją. Cinkas padengia visą kėbulą iš visų pusių, įskaitant sąnarius ir siūles. Apsauginio sluoksnio storis yra 15-20 mikronų, o gamintojai suteikia kėbulo garantiją iki 15 metų. Net jei dažai yra pažeisti, cinko sluoksnis pradeda oksiduotis, bet ne metalas. Karštojo cinkavimo metu atsiradę įbrėžimai savaime "užsitraukia". „Audi“ pirmoji šią technologiją panaudojo „Audi A80“, vėliau ją pritaikė „Volvo“, „Porsche“ ir kiti gamintojai, įskaitant biudžetinius modelius, pvz., „Renault Logan“ ir „Ford Focus“.
  • Galvaninis dengimas: Šiuo metodu cinkas padengiamas naudojant elektrą, kai kėbulas dedamas į indą su cinko turinčiu elektrolitu. Tai taupo medžiagų suvartojimą, nes cinkas padengia metalą absoliučiai lygiu sluoksniu. Cinko sluoksnio storis yra 5-15 mikronų, o gamintojai suteikia garantiją iki 10 metų. Siekiant pagerinti apsaugą, gamintojai storina cinko sluoksnį ir prideda grunto sluoksnį. Šį metodą naudoja tokie prekės ženklai kaip „Skoda“, „Mitsubishi“, „Chevrolet“, „Toyota“, BMW, „Volkswagen“, „Mercedes“ ir kiti. Nuo 2014 m. „UAZ“ naudoja galvaninį cinkavimą „Patriot“, „Hunter“ ir „Pickup“ modeliuose.
  • Šaltasis cinkavimas: Tai paprastas ir nebrangus būdas apsaugoti kėbulą nuo korozijos, naudojamas daugelyje biudžetinių modelių, įskaitant „Lada“. Šiuo atveju purškiami labai disperguoti cinko milteliai, o cinko kiekis ant dangos siekia 90-93%. Šaltasis cinkavimas plačiai naudojamas Kinijos, Korėjos ir Rusijos automobilių gamintojų. Dažnai taikomas ir dalinis šaltojo cinkavimo procesas, kai apdorojama tik dalis dalių arba tik viena pusė, todėl korozija gali prasidėti iš vidaus, nors automobilis išoriškai atrodo gerai.
Infografika, lyginanti karštojo, galvaninio ir šaltojo cinkavimo metodus

Cinkavimo metodų privalumai ir trūkumai

  • Karštas cinkavimas užtikrina puikią apsaugą, tačiau gali būti sunkiau pasiekti visiškai tolygų sluoksnį, o dangos spalva yra pilka ir matinė. Be to, gali matytis cinko kristalai.
  • Galvaninio dengimo būdas apsaugo šiek tiek mažiau, tačiau dalis yra blizgi ir lygi. Tai naudinga ir ekonominiu požiūriu.
  • Šaltasis apdorojimo būdas yra tik pigus, tačiau tai naudinga tik gamintojams, nors tai leidžia sumažinti automobilio kainą.

Kaip sužinoti, ar automobilio kėbulas yra cinkuotas?

Norint sužinoti, ar kėbulas padengtas cinku, pirmiausia reikia pasidomėti automobilio technine dokumentacija. Jei ten nematote žodžio „cinkas“, tai gali reikšti, kad nėra jokios apsaugos nuo korozijos. Nors dauguma automobilių gamintojų naudoja cinkavimą, klausimas yra tik gydymo metodas ir apdorojimo sritis. Pavyzdžiui, „Lada Priora“ iki 2008 m. buvo cinkuota tik 28%, „VAZ 2110“ - tik 30% (šalto apdorojimo metodu). Dažnai Kinijos gamintojai taupo cinko apdorojimui.

Taip pat galite ieškoti informacijos internete autoritetinguose šaltiniuose, kur galima rasti daug lentelių su modeliais ir jų cinkavimo būdais. Jei matote frazę „visiškai cinkuota“, tai kalba apie galvaninį arba karštą viso kėbulo apdorojimo metodą, užtikrinantį ilgametį atsparumą korozijai.

#DUK | Kaip vyksta automobilio pirkimo procesas per „Caramba“?

Lietuvos klimatas ir korozijos iššūkiai

Lietuva yra viena sudėtingiausių aplinkų automobilio kėbului Europoje. Temperatūrų svyravimai nuo -25°C iki +30°C, gausus kelių barstymas druska ir didelė pakrantės drėgmė sukuria tobulas korozijos sąlygas. Kasmet per žiemą išbarstoma apie šimtą tūkstančių tonų druskos mišinio, kuris gadina automobilio kėbulą. Pažeidus cinko dangą, ant automobilio kėbulo pasimato pirmieji korozijos požymiai, o neužkirtus kelio, jų tik daugėja.

Specialistai tvirtina, kad automobiliai, eksploatuojami šalyse, kur žiemos metu keliuose barstoma druska, tarnauja bent perpus trumpiau nei tie, kurie negauna druskos vonių.

Mitas ar realybė: Vakarų šalių automobiliai geresni?

Vairuotojai neretai svarsto, kad Vakarų šalims gaminti automobiliai yra kur kas geresni nei skirti, pavyzdžiui, Lietuvai. Tačiau vairuotojas Paulius Grybauskas su tokiu teiginiu nesutinka, pateikdamas pavyzdį su naujais „Mercedes“ automobiliais, kurie po kelerių metų turėjo ryškių korozijos požymių, nors buvo eksploatuojami Vokietijoje.

Korozija prasideda ne ten, kur ją matyti - o ten, kur ji slepiasi. Ratų arkų vidiniai paviršiai, slenksčių ertmės, apatiniai durų kraštai ir atsarginio rato duobė yra pirmosios vietos, kurias mechanikas tikrina, bet kurių paprastas pirkėjas nepastebi. Paslėpta korozija yra pavojingesnė nei matoma, nes vidinės ertmės, kuriose druska kaupiasi mėnesius, ilgainiui duoda pažeidimus, kurie išoriškai matyti tik po ketverių-penkerių metų.

„Opel“ automobiliai ir atsparumas korozijai

Nors pardavėjai dažnai akcentuoja cinkuotą kėbulą kaip kone idealios būklės garantą, kategoriškai tvirtinti, jog senesni automobiliai labiau atsparūs, nebūtų galima. Tai puikiausiai atspindės automobiliai „Opel“. Dabar sakyti, kad opelis rūdija „ant akių“, nebegalima, nors tvirtai teigti, kad neberūdija - taip pat būtų neteisinga.

Švedų automobilių žurnalo „Vi Bilägare“ tyrimai rodo, kad geriausią gamyklinę apsaugą nuo korozijos tradiciškai turi vokiški „premium“ prekių ženklai - „Porsche“, BMW, „Audi“ ir „Mercedes“. Nors „Opel“ paprastai priskiriamas masiniams automobiliams, „Opel Insignia“ (2008-2017 m.) yra vienas nedaugelio vakarietiškų masinių automobilių, kurie korozijos atžvilgiu pralenkia savo klasę. Slenksčiai ir dugno apdaila pastebimai geresnės kokybės nei ankstesnėse „Opel“ kartose.

Opel Insignia kėbulo apačios nuotrauka, rodanti antikorozinę dangą

„Opel Astra G“: ilgaamžiškumas ir problemos

„Opel Astra G“, dar žinoma kaip antrosios kartos „Astra“, vis dar yra gaminama, nors jau ketverius metus galima įsigyti trečios kartos automobilį. Tai įrodo, kad automobilis yra sėkmingas ir vertinamas dėl to, kad nekelia daug rūpesčių ir yra nebrangiai remontuojamas.

Cinkuotas kėbulas ir atsparumas korozijai: Cinkuotas korpusas nėra veikiamas korozijos ir ilgiau išsilaiko dėl specialios dangos - cinko. Ne visi automobiliai yra cinkuoti, o tai yra brangus malonumas. Dauguma gerų automobilių yra padengti specialiu fosforo tirpalu, kuris apsaugo nuo korozijos. Jis yra pigesnis ir ekologiškesnis, tačiau menkiausias dangos pažeidimas sudaro palankią vietą rūdims.

„Astra G Caravan 2.0 TDI“ savininkas pastebėjo, kad jo automobilis, pagamintas 2000 m. gruodžio mėnesį, beveik 2001 m., neturi rūdžių, kas leidžia manyti, jog jis gali būti cinkuotas, nes nuo 2000 m. buvo pradėti gaminti cinkuoti automobiliai. Jo motinos 1998 m. modelis taip pat atrodo cinkuotas, nes neturi rūdžių.

Opel Astra G modelio iliustracija su pažymėtomis galimomis korozijos vietomis

Varikliai ir eksploatacijos ypatumai

„Opel Astra G“ siūlo platų variklių pasirinkimą. 1.7 dyzeliniai varikliai vertinami dėl nedidelių eksploatacinių išlaidų. Tačiau 1.7 DTI (ISUZU) variklis gali kelti rūpesčių lietuvių meistrams, o jo dalys yra brangesnės nei ECOTEC variklių.

Rekomenduojama rinktis automobilį su 1999 m. pabaigoje pasirodžiusiu 16 vožtuvų 75 AG tiesioginio įpurškimo 1.7 DTI varikliu. Jis yra tylesnis, dinamiškesnis ir ekonomiškesnis (vidutiniškai 5-6 l/100 km). 2003 metais buvo pristatyta modernizuota 5 AG galingesnė 1.7 CDTI variklio versija su „Common Rail” įpurškimo sistema. Turbodyzeliniai 1.7 varikliai buvo komplektuojami tik su 5 pavarų mechanine dėže.

2.0 DTI variklis pasižymi 100 AG galia. Taip pat yra 2.2 dyzeliniai variantai. Kai kurie savininkai renkasi 2.0 variklius, norėdami užtikrinti pakankamą trauką. 74 kW galios 2.0 variklis yra pakankamai dinamiškas.

Techninė apžiūra ir dažniausiai pasitaikančios problemos

Perkant automobilį, reikėtų patikrinti vairo sistemą - kartais elektrohidraulinis stiprintuvas dirba per garsiai, o vairas yra laisvokas. „Astra II“ pakaba yra nesudėtinga ir bėdų nekelia. Tačiau pasitaiko kondicionieriaus, priekinio stiklo valytuvų ar radiatoriaus ventiliatoriaus gedimų.

Techninės apžiūros metu gali kilti problemų dėl susidėvėjusių dalių. Dažniausiai pasitaikančios problemos, dėl kurių automobilis gali nepraeiti techninės apžiūros:

  • Įbrėžimai ant priekinio stiklo, dėl kurių gali tekti jį keisti.
  • Skilę veidrodėliai.
  • Nesureguliuotos šviesos.
  • Mažos skylutės išmetimo sistemoje (pvz., galiniame bakelyje).

Taip pat pasitaiko, kad pradeda cypti paskirstymo diržas arba su juo susijusios dalys, pavyzdžiui, apatinis skriemulys, kuris gali būti brangus. Dažnai tenka keisti dangtelio tarpines, vakuuminės pompos riebokšlius, vandens pompas, paskirstymo diržus ir įtempėjo guoliukus. Kiti dažni remonto darbai apima priekinių diskų keitimą, sausintuvo (įsiurbimo kolektoriaus) valymą, kuro siurblių remontą ar keitimą (ypač dyzeliniams modeliams), generatoriaus ir starterio remontą, pakabos elementų keitimą (įskaitant amortizatorius, stabilizatorius, vairo antgalius).

Tinkama automobilio priežiūra

Rūdys yra teisėtai laikomos pagrindiniu metalo priešu. Jei metalinis paviršius nėra apsaugotas, jis greitai žlunga. Dažų sluoksnis apsaugo, tačiau to nepakanka. Nuo rūdžių gelbėja ir tinkama priežiūra. Jei automobilis naujesnis ir planuojate juo važinėti vos keletą metų, galite pernelyg nesirūpinti papildoma apsauga nuo rūdžių. Tačiau visi, kas ruošiasi su automobiliu „ženytis“ ilgam, apie papildomą apsaugą nuo rūdžių gali pasvarstyti - brangios procedūros turėtų atsipirkti.

Svarbu automobilį laikyti sausoje vietoje, kad būtų išvengta korozijos problemų. Ypatingą dėmesį automobiliui reikėtų skirti žiemą, nes sniegas, kuriame yra druskos, kenkia antikoroziniam sluoksniui. Stenkitės atsargiai važiuoti nešvariais keliais, nes netyčia išskrendantys akmenys gali sugadinti cinkavimą. Patartina kas 3 metus atlikti kėbulo antikorozinį gydymą, ypač jei daug važinėjate.

Be to, apsaugoti nuo korozijos gali ir elementari tvarka. Nuomonė, kad žiemą automobilio plauti nereikia, yra labai diskutuotina. Švara jums turėtų rūpėti ne vien tik dėl estetinio vaizdo - vidinėse kėbulo ertmėse, plyšiuose ir dažų sluoksnio įtrūkimuose susikaupusi druska atšalus, o vėliau atšilus orams spartina korozijos procesą. Taigi, jei nenorite, kad jūsų keturratę brangenybę užpultų „rudasis maras“, skirkite laiko ir dėmesio automobilio švarinimui. Plaudami negailėkite vandens, visokiausių šampūnų, o nuplautą mašinos paviršių padenkite kokiu nors apsauginiu preparatu, konservuojančiu dažų sluoksnį.

#DUK | Kaip vyksta automobilio pirkimo procesas per „Caramba“?

Populiarūs modeliai su cinkuotu korpusu

Visas cinkavimas taip pat naudojamas daugelyje biudžetinių modelių. Toliau pateikiama informacija apie kai kuriuos automobilius su antikorozine danga, kurie yra labai populiarūs Lietuvoje ir užsienyje:

  • „Renault Logan“: Nuo 2008 m. šio populiaraus prekės ženklo korpusas yra visiškai cinkuotas ir labai atsparus korozijai.
  • „Chevrolet Lacetti“: Nebrangus automobilis, tačiau su visiškai antikorozine danga, kuriai buvo taikytas galvaninis dengimas.
  • „Audi A6“ (C5): Net 20 metų šios klasės automobiliai atrodo gerai dėl karštojo cinkavimo. Tą patį galima pasakyti apie visas „Audi“ transporto priemones.
  • „Ford Focus“: Tikras žmonių automobilis su gera antikorozine apsauga. Visi šio diapazono kėbulai buvo karštai apdoroti.
  • „Mitsubishi Lancer“: Tvirtas ir patikimas automobilis, mėgstamas Rusijoje ir užsienyje. Jis nerūdija dėl 9-15 mikronų cinko dangos.
  • „Opel Insignia“ (2008-2017 m.): Vienas nedaugelio vakarietiškų masinių automobilių, kurie korozijos atžvilgiu pralenkia savo klasę. Slenksčiai ir dugno apdaila pastebimai geresnės kokybės nei ankstesnėse „Opel“ kartose.

Cinkuoto automobilio kėbulo ir apdirbimo metodų lentelė (pavyzdžiai)

Daugiau informacijos apie populiarių automobilių modelių kėbulo galvanizavimo būdus galite rasti žemiau esančioje lentelėje:

Automobilių modelis Cinkavimo tipas
Audi 100 C3 1986, 1987, 1988 m. Dalinis karštas (vienpusis)
Audi 100 C4 1988-1994 (visos modifikacijos) Visiškai karštas (dvipusis)
Audi A1 8x 2010-2019 m. Visiškai karštas (dvipusis)
Audi A5 8t 2007-2016 ir 2016-2019 Visiškai karštas (dvipusis)
Audi Allroad C5 2000 Dalinis karštas (vienpusis)
Audi Allroad C5 2001-2005 m. Visiškai karštas (dvipusis)
Audi Q3 8u 2011-2019 m. Visiškai karštas (dvipusis)
Opel Astra, Corsa, Vectra, Zafira nuo 2008 m. Dalinis galvaninis
BMW 1, 2, 3 (E90 ir F30), 4, 5 (E60 ir G30), 6 po 2003, 7 po 1998, M3 po 2000, M4, M5 po 1998, M6 po 2004, X1, X3, X5, X6, Z3 po 1998, Z4, M2, X2, X4 Visas galvaninis (dvipusis)
Ford Explorer, Focus, Fiesta, Mustang, Transit po 2001 metų, Fusion, Kuga Visiškai karštas (dvipusis)
Volvo C30, V40, V60, V70, V90, S90, Xc60 Visiškai karštas (dvipusis)

tags: #opel #cinkuotas #kebulas