Naudotų automobilių rinka dažnai slepia daugiau, nei rodo. Pardavėjai atsuka odometro rodmenis, nuslepia avarijas arba tiesiog tyli apie automobilio praeitį. Daugelis naudotų automobilių popieriuje atrodo patraukliai, ypač kai rida atrodo maža, atsižvelgiant į jų amžių. Vis dėlto, odometro rodmenų klastojimas išlieka dažna problema naudotų automobilių rinkoje, ir daugelis pirkėjų labiau pasitiki skaičiais nei pačiu automobiliu. Ridos klastojimas įvyksta, kai transporto priemonės odometras atsukamas arba pakeičiamas taip, kad rodytų mažiau kilometrų, nei automobilis iš tikrųjų nuvažiavo.

Ridos klastojimo mastai ir teisinė atsakomybė
Odometro duomenų klastojimas išlieka nuolatine problema Lietuvos naudotų automobilių rinkoje, ypač tarp dyzelinių transporto priemonių. Pagal „carVertical” rinkos skaidrumo indeksą, Lietuva užima 23 vietą iš 25 ES šalių. 7 proc. visų tikrintų automobilių Lietuvoje 2025 m. turėjo suklastotą ridą. Kritinis veiksnys yra tai, kad 76,7 proc. Lietuvoje tikrintų automobilių yra importuoti. Ir čia statistika jau kitokia: iš importuotų automobilių suklastotą ridą turėjo 8,3 proc., o iš Lietuvoje eksploatuotų - tik 2,7 proc. Kitaip sakant, importuoto automobilio rida yra klastojama beveik tris kartus dažniau. Nuo 2020 m. odometro duomenų klastojimas yra nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 215(1) straipsnį. Bausmės apima baudas arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
Naudoto automobilio rida - vienas iš dviejų-trijų svarbiausių veiksnių, apibūdinančių naudotą automobilį perkant jį iš rankų. Todėl pirmas dalykas, kurį dažniausiai daro nesąžiningi pardavėjai, - atsuka odometro rodmenis atgal. Vienkartinė odometro korekcija yra ganėtinai pigi procedūra, tačiau ji gali išpūsti automobilių vertę iki 25 proc. Seną kilometrų rodmenų volelį pakeitė LCD ekranas, bet odometrų „koreguotojai“ ir tam jau yra seniausiai pasirengę. Specialia kompiuterine programa galima pakoreguoti beveik kiekvieno automobilio kilometražą. Dėl suklastotos ridos automobilis vidutiniškai pabrangsta 15-20 procentų. Prie vidutinės 7 000 eurų naudoto automobilio kainos - tai 1 000-1 400 eurų permoka. Dyzelinių atveju skaičiai dar didesni: 10 tūkst. km suklastota rida pabrangina automobilį vidutiniškai apie 1 050 eurų - o klastojama dažnai 70-90 tūkst.
Kaip atpažinti suklastotą ridą?
Nepaisant gausių ridos klastojimų atvejų, kiekvienas naudoto automobilio pirkėjas gali labai lengvai identifikuoti egzempliorių, kurio rida galimai yra „atsukta“. Yra keli praktiniai būdai ir požymiai, leidžiantys įvertinti realią naudoto automobilio ridą. Klysta manantys, kad naudotų automobilių pardavėjai - ypač profesionalai - nežino visų požymių, išduodančių tikrąją automobilio ridą. Žino, tačiau kai kuriuos iš jų pašalinti būtų pernelyg brangu, todėl jie stengiasi juos tik maskuoti arba visai ignoruoja.
Vizualiniai nusidėvėjimo požymiai
Stipriai nutrintas vairo apvadas, nusidėvėjusios pedalų gumos, įdubusios ar pratrintos sėdynės ir porankiai prastai dera su deklaruojama maža rida. Įprastai, didesnį negu įprastai, automobilio nusidėvėjimą išduoda sėdynės, vairas ar pavarų perjungimo svirtis, o prietaisų skydelyje matoma rida - nedidelė.
- Vairas: „Plikos“ vietos ant vairo apvado, iki blizgesio nutrintas plastikas ar nusitrynusi oda dažniausiai rodo didesnę ridą. Skirtingiems modeliams šis ridos slenkstis skiriasi, tačiau paprastai tai - daugiau kaip 100-120 tūkst. km. Vis dėlto, vertinti automobilio ridą pagal vairo nutrynimą nėra visiškai patikimas būdas, nes vairas gali būti nutrintas žiedų, nagų, vairo oda kartais nudyla dėl naudojamų rankų kremų, ypač tai dažnai pastebima moterų vairuotuose automobiliuose.
- Pedalai: Giliai nutrinti stabdžio ar sankabos pedalų guminiai antgaliai nesuderinami su iki 100-150 tūkst. km rida.
- Sėdynės: Įdubęs užpildas, nusitrynusi apmušalų medžiaga ant kairiojo vairuotojo sėdynės šoninio volelio - tipiškas didelės ridos požymis. Salonas dažnai kalba tiesiau: susidėvėjusios sėdynės, blizgantis pavarų perjungimo rankenėlis, nudilusios pedalo dangos. Nutrynimai dažnai liečiamose vietose taip pat gali išduoti eksploatacijos aktyvumą.

Mechaninių mazgų ir kėbulo patikra
„Automobilio amžius, deja, nenurodo jo būklės - pasitaiko ir 3 metų senumo modelių, kurie atrodo puikiai, bet dėl techninės būklės reikalauja papildomų investicijų.“
- Stabdžių diskų briaunos: Ryškiai juntamas 2,5-3 mm aukščio nusidėvėjimo „laiptelis“ ant stabdžių diskų krašto rodo ilgą eksploataciją. Tokios briaunos dažniausiai susiformuoja esant ne mažesnei kaip 90-120 tūkst. km ridai. Visiškai nauji diskai automobilyje, kuris, anot pardavėjo, nuvažiavo „tik 60 tūkst. km“, turėtų kelti įtarimų.
- Amortizatoriai ir apsaugos: Daugeliui solidžių markių automobilių originalių gamyklinių amortizatorių dažniausiai pakanka iki maždaug 100 tūkst. km.
- Padangos: Ant kiekvienos padangos yra pagaminimo metų ir savaitės kodas. Jį būtina palyginti su automobilio pagaminimo data. Pirmajam savininkui vasarinių padangų komplektas paprastai tarnauja apie 50-70 tūkst. km. Triženklis padangų DOT numeris rodo: padangos beveik vienuolikos metų senumo. Nuo 2000 m. DOT numeris yra keturženklis. Pirmieji du skaičiai informuoja apie gamybos savaitę, paskutiniai du - apie gamybos metus. Taigi DOT 5004 reiškia, kad padanga buvo pagaminta 2004 metų 50-ąją savaitę.
- Kėbulas: Neįprastai švari variklio skyrius taip pat turėtų kelti įtarimą. Dauguma vairuotojų šios vietos neprižiūri, o ji natūraliai greitai apsineša nešvarumais. Taip pat dėmesį turėtų atkreipti nevienodi tarpai tarp kėbulo detalių ar net minimaliai besiskiriantis dažų atspalvis, pavyzdžiui, ant vieno sparno - tai gali rodyti ankstesnius kėbulo remonto darbus. Nelygūs tarpai tarp bagažinės dangčio ir šoninių elementų, perdažyta galinė dalis, atlikta neprofesionaliai, klibančios vairuotojo durelės, akmenukų žymės ant kėbulo - visa tai liudija apie didesnę ridą ar buvusius pažeidimus.
Dokumentų ir elektronikos patikra
Kai rida atsukama, apgaulė paprastai slepiama elektronikoje ir dokumentuose. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar kėbulo numerio skaitmenys sutampa su dokumentuose esančiais, ar nėra didelių laiko tarpų tarp atliktos techninės apžiūros. „Iš tikrųjų odometro rodmenų klastojimas išlieka dažna problema naudotų automobilių rinkoje, ir daugelis pirkėjų labiau pasitiki skaičiais nei pačiu automobiliu.“
- Serviso knygelė, sąskaitos bei įrašai oficialaus atstovo bazėje: Šie dokumentai dažnai naudojami kaip argumentas siekiant išlaikyti aukštesnę pardavimo kainą. Čekiai, įrašai, antspaudai. Automobilio priežiūros istorijos chronologija turi būti nuosekli, be „skylų“. Reglamentiniai darbai, tokie kaip paskirstymo diržo (GRM) komplekto, žvakių, filtrų, variklio ir pavarų dėžės alyvos keitimas, paprastai atliekami kas 10-20 tūkst. km (konkretūs intervalai priklauso nuo modelio). Įtarimą turėtų kelti ir neatitikimai aptarnavimo knygelėje, taip pat didelės spragos tarp techninių apžiūrų ar servisų įrašų.
- Valdymo blokų duomenys: Elektroniniuose valdymo blokuose (ECU ir kt.) dažnai saugomi ridos ir tam tikrų įvykių datų įrašai. Nesąžiningi pardavėjai tai žino, tačiau „išvalyti“ informaciją kiekviename bloke dažnai būna per brangu arba sudėtinga. Per diagnostikos skenerį verta ieškoti bendrai nuvažiuotų kilometrų, motovalandų, vidutinio greičio, serviso įvykių datų ir ridos - ir visa tai palyginti su odometru.
- Uždegimo rakteliai: Kai kurių modelių raktelių atmintyje taip pat būna išsaugota rida. Jei yra du rakteliai, reikėtų patikrinti abiejų duomenis ir palyginti juos su odometru.
- Techninės apžiūros rezultatų kortelė: „Transeksta“ rekomenduoja atkreipti dėmesį į įrašus Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje), kurioje fiksuojami odometro rodmenys tiek paskutinio apsilankymo TA stotyje metu, tiek trejų ankstesnių vizitų į TA stotį metu buvę duomenys (t. y. nurodomi oficialūs šešerių metų „ridos“ pokyčiai). Lietuvoje registruojami techninių apžiūrų ridos duomenys, todėl staigūs neatitikimai kelia ypatingą įtarimą.
- VIN kodas: Jei pardavėjas atsisako duoti VIN kodą, tai vienas rimčiausių įspėjamųjų ženklų. Naudojantis VIN kodu, galima pasitikrinti automobilio istoriją „carVertical” arba „AutoDNA” ataskaitose.
Variklio ir pavarų dėžės patikra
Tvarkingo, prižiūrėto automobilio su iki 100-150 tūkst. km rida variklis ir aplinkinės kėbulo dalys neturėtų būti padengtos storu juodu apnašu ar kietomis lako tipo nuosėdomis. Jei aiškiai matyti neseniai atlikto variklio plovimo ir kosmetinio „pagražinimo“ pėdsakai, tai irgi priežastis suklusti.
- Variklio garsas: Palengvėjusiame režime dirbančio, santykinai nedidelę ridą (iki 80-100 tūkst. km) turinčio variklio garsas tiek laisva eiga, tiek staigiau spaudžiant akceleratorių turėtų būti švarus - be pašalinių ūžesių, cypimo ar bildesio iš guolių, sankabų, generatoriaus, paskirstymo grandinės ar kitų pavarų.
- Pavarų dėžė: Mechaninė ir automatinė pavarų dėžė iki maždaug 150-200 tūkst. km turi veikti tolygiai, be trūkčiojimų, uždelsimų perjungiant, slydimo ar ūžimo.
Svarbūs įspėjamieji ženklai ir patarimai perkant naudotą automobilį
Išsirinkti naują automobilį nėra lengva, dar sunkiau, kai jis naudotas. Naudotų automobilių pardavėjų teigimu, norimo pirkinio paieškos gali užtrukti ir 3 mėn. - nors naudotų automobilių pasiūla, palyginti su praėjusių metų rudeniu, atsigauna, vis dėlto rinka dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Maža rida ne visada reiškia jauną automobilį. Pavyzdžiui, viename skelbime buvo parduodamas šešiolikos metų Audi Cabrio, už kurį prašoma 5000 eurų. Jis neseniai perėjo techninę apžiūrą, turi tvarkinga serviso knygelę. Juo nuvažiuota 161 500 km - kaip automobiliui, kuris pagamintas 1999 m., tai gana vidutiniška rida. Vis dėlto pasižiūrėjus atidžiau, kyla abejonių, ar tai išties vertas dėmesio pasiūlymas.
Fiktyvūs skelbimai ir spaudimas skubėti
Skelbimas atrodo nepriekaištingai: patraukli, bet vis dar tikėtina kaina, greiti ir mandagūs atsakymai, tvarkingos nuotraukos. Tačiau būtent taip dažnai prasideda istorijos, pasibaigiančios prarastais pinigais. Išvada paprasta: jei automobilis akivaizdžiai pigesnis už analogiškus pasiūlymus, tam yra priežastis. Arba reali būklė prastesnė, nei rašoma aprašyme, arba skelbimas išvis netikras. Ypač pavojingas derinys - patraukli kaina ir spaudimas skubėti.
- Fiktyvūs skelbimai: Viena sparčiausiai plintančių schemų - visiškai fiktyvūs skelbimai. Nuotraukos gali būti tikros, aprašymas - detalus, kaina - viliojanti, tačiau pats automobilis arba neegzistuoja, arba nepriklauso skelbimą įdėjusiam asmeniui. Tokiais atvejais „pardavėjas“ pateikia įtikinamai skambančias priežastis, kodėl negali susitikti: esą yra užsienyje, komandiruotėje ar atostogauja. Tuomet siūlo pervesti pinigus į sąskaitą prieš atsiimant automobilį - ne visą sumą, o avansą „rezervacijai“.
- „Jokių investicijų“: Ši frazė nereiškia, kad automobilis iš tiesų nereikalaus išlaidų. Realistiškas pardavėjas dažniau parašys konkrečiai: kas keista, kada keista, kas dar liko padaryti.
- Šlapios nuotraukos: Šlapias kėbulas gražiai blizga ir paslepia smulkius įbrėžimus, lako defektus, spalvos skirtumus. Jei visose nuotraukose automobilis ką tik nuplautas, šlapias arba fotografuotas iš tolo, verta paprašyti papildomų nuotraukų dienos šviesoje.
- Trūksta nuotraukų salono, variklio: Jei skelbime dešimt nuotraukų iš išorės, bet nė vienos variklio skyriaus, sėdynių, vairo, pedalų ar bagažinės, tai turėtų kelti įtarimų. Salonas dažnai išduoda tikrą naudojimą.
- Bendriniai aprašymai: „Labai geras“, „tvarkingas“, „mylėtas“, „ekonomiškas“, „važiuoja puikiai“ - tai nieko konkretaus nepasako.
- „Skambinti, o ne rašyti“: Pati frazė nėra bloga, bet kartais ji reiškia, kad telefonu pardavėjas vengs atsakyti į nepatogius klausimus.
- Trumpas tekstas: „Tvarkinga. Kuriasi važiuoja.“ Trumpas tekstas ne visada reiškia apgaulę, bet jis reiškia, kad pirkėjas turės pats išsiaiškinti viską nuo nulio.
- Per didelis dėmesys komplektacijai: Graži komplektacija nekompensuoja pavargusio variklio, problematiškos automatinės dėžės ar slenksčių rūdžių.
- „Ką tik įvežtas iš Vokietijos / Nyderlandų“: Ši frazė skamba patraukliai, bet ji turi ir kitą pusę. Jei automobilis ką tik įvežtas, Lietuvoje dar gali nebūti aiškios jo eksploatacijos istorijos. Lietuvoje tam tikrų modelių ridos duomenys dažniau suklastoti, ypač importuotų iš Vokietijos ar Nyderlandų.
- Pardavėjas spaudžia: „Jau yra keli pirkėjai“, „už valandos atvažiuoja kitas“, „jei šiandien neimat, rytoj nebebus“ - tai klasikinis spaudimo būdas. Jei pardavėjas nenori leisti važiuoti į servisą, patikrinti VIN, ramiai apžiūrėti automobilio ar atlikti bandomojo važiavimo, geriau praleisti tokį pasiūlymą.
Kaip išvengti apgavysčių perkant naudotą automobilį?
Saugi automobilio pirkimo procedūra susideda iš kelių etapų. Pirmiausia verta patikrinti skelbimą ir palyginti kainas rinkoje. Tuomet - pokalbis su pardavėju, atkreipiant dėmesį, ar atsakymai užtikrinti ir sutampa su skelbime pateikta informacija. Vėliau būtina apžiūra vietoje, bandomasis važiavimas, vizitas pas mechaniką ir dokumentų patikra.
- Realistiškas ridos vertinimas: Įprastai skaičiuojama, kad kasdien aktyviai eksploatuojamas automobilis turėtų kasmet nuvažiuoti bent 10 tūkst. km. Vidutinis vairuotojas per metus nuvažiuoja apie 15 000-20 000 km. Trejų metų automobilis su 20 000 km rida neturėtų kelti džiaugsmo - turėtų kelti klausimą. Automobilis su 150 000 km per trejus metus greičiausiai dirbo taksi ar pristatymo sektoriuje.
- Profesionalus patikrinimas: „Geriausia perkamą automobilį patikrinti servise, nes vien gero supratimo apie automobilius ir jų sandarą gali nepakakti. Serviso meistrai turi reikiamą inventorių bei diagnostikos įrenginius, gali nuimti dugno apsaugas ir išsamiai patikrinti perkamo automobilio būklę.“ Kėbulo keltuvo patikra yra vienas pigiausių sprendimų prieš pirkimą. Mechaniko apžiūra kainuoja 30-50 eurų.
- Dokumentų patikra: Reikėtų atidžiai tikrinti ne tik patį automobilį, bet ir jo dokumentus. Pirkėjas turėtų sužinoti, ar automobilis nebuvo vogtas (galima pasitikrinti oficialiuose valstybiniuose portaluose, pvz., „Regitros“ portale). Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar automobilis nebuvo patekęs į eismo įvykius, kokią žalą patyrė ir ar buvo pašalinti visi trūkumai.
- Bandomasis važiavimas: Atlikti patikrą, išbandyti automobilį greitkelyje, ar nėra jokių vibracijų, ar sušilus varikliui tvarkingai veikia pavarų dėžė ir nekyla pašalinių garsų, taip pat išbandyti visas funkcijas. Kuo daugiau apie automobilį žinosite, tuo bus aiškiau, kiek ir ko gali tekti tvarkyti po įsigijimo.
- Atkreipti dėmesį į pardavėjo tipą: Verta atskirti privatų pardavėją nuo prekybininko, kuris statusą slepia. Asmuo, per metus parduodantis kelis ar keliolika automobilių, iš esmės veikia kaip verslas ir privalo taikyti teisės aktų numatytą atsakomybę už paslėptus trūkumus. Statusą maskuojantis prekybininkas dažnai bando išvengti bet kokios atsakomybės, apsimesdamas „paprastu savininku“.
Nauji reikalavimai transporto priemonių techninėms apžiūroms (nuo 2023 m. vasario 1 d.)
Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai Transporto priemonių techninėms apžiūroms. Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti (ištaisymo laikotarpis buvo paskirtas iki 2025 m. vasario 1 d.).
Ką tikrina techninės apžiūros metu?
- Važiuoklė: Kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai: Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
- Saugos diržai: Visi registruotos sėdėjimo vietos turi būti su saugos diržais gamintojo numatytose vietose.
- Padangos: Padangų slėgis turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Padangų protektoriaus rašto gylis ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žiemos periodu - ne mažesnis kaip 3 mm.
- Kiti svarbūs elementai: Taip pat tikrinama, ar veikia langų valytuvai ir plovikliai; ar pritvirtinta akumuliatoriaus baterija; ar veikia žibintai ir indikatoriai; ar galinio vaizdo veidrodis yra tvarkingas ir patikimai pritvirtintas; ar veikia garso signalas; ar veikia saugos diržų (taip pat ir galinių) fiksatoriai; ar veikia stabdymo žibintai; ar yra avarinio sustojimo ženklas; ar yra pirmosios pagalbos rinkinys; ar yra gesintuvas.
- Dujų degalų sistema: Pateikiant apžiūrai automobilį, turintį dujų degalų sistemą, svarbu, kad dujų balionas būtų pripildytas ne mažiau kaip 50 proc.
Valstybinių numerių ženklinimas ir tachografai
Svarbiausia naujovė, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 1 d., yra aiškiau apibrėžta valstybinio numerio ženklo prie transporto priemonės pritvirtinimo tvarka. Dėl klaidinančio numerių tvirtinimo (kai varžtas patenka į skaitmenų arba raidžių zoną ir iškreipia jų reikšmę) vien per metus policija užfiksuoja apie 300 000 atvejų. Pavyzdžiui, netinkamoje vietoje įsukus varžtą, 0 arba 6 virsta 8 ir t. t. Jei į techninę apžiūra atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios neapsunkina numerio perskaitymo ir neklaidina, tokie vairuotojai gaus vertinimą NT (nedidelis trūkumas), kurį turi susitvarkyti, tam buvo duotas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. vasario 1 d. Tačiau pasibaigus pereinamajam periodui, t.y. atvykus į techninę apžiūrą po 2025 m., jei šiuo metu į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios klaidina, yra nustatomas DT (didelis trukumas).
Kitas svarbus pakeitimas labiau skirtas komercinio transporto vairuotojams. Išplėstas sąrašas transporto priemonių, kuriose atliekant privalomąją techninę apžiūrą bus tikrinama ar yra įrengtas ir valstybės nustatyta tvarka patikrintas prietaisas, registruojantis informaciją apie vairuotojo darbo bei poilsio valandas ir važiavimo greitį. Kitaip tariant - tachografas. Iki pakeitimų tai buvo aktualu tik autobusų bei krovininių automobilių turėtojams, gaunantiems pajamas iš žmonių bei krovinių pervežimo. Nuo šiol komercinė veikla tam įtakos neturi. Tachografas bus tikrinamas didžiojoje dalyje autobusų ir krovininių automobilių.