Antifrizo Lygis: Priežastys, Pasekmės ir Ką Daryti

Antifrizas yra gyvybiškai svarbus automobilio skystis, kuris ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo vasarą, bet ir užtikrina apsaugą nuo šalčio žiemą. Jis palaiko tinkamą variklio temperatūrą visomis oro sąlygomis. Automobiliuose naudojami vidaus degimo varikliai veikia dėl didžiuliu greičiu slankiojančių stūmoklių. Tiek stūmokliai, tiek daugelis kitų variklio dalių yra metalinės, todėl naudojama alyva trinčiai sumažinti. Tačiau likusi trintis ir nuolat cilindruose vykstantis degimas įkaitina variklį, o aušinimo skystis jį vėsina, palaikydamas optimalią temperatūrą. Bet kokie antifrizo lygio svyravimai gali reikšti rimtesnes problemas.

Vidutinė statistinė benzininio variklio darbinės temperatūros norma yra 85-110º C, o įprastinė šiuolaikinio dyzelinio variklio darbinė temperatūra yra 80-90 laipsnių Celsijaus. Tinkama aušinimo sistemos priežiūra padės išvengti didelių problemų.

Kodėl svarbu stebėti antifrizo lygį?

Meistrai tikina, kad aušinimo skystis, arba dar kitų vadinamas „tosolas“, varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas. Ramūnas Deveikis, automobilių serviso „Rimtoma“ technikas, pabrėžia: „Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti“. Neužkaista, neužšąla, turi tepimo ir antikorozinių savybių - tai kokybiško aušinimo skysčio privalumai. Deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta. Antifrizo kiekis turi būti pakankamas, o automobilio variklio temperatūra - 80-90 °C.

Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobiliui. Jei nėra tinkamo antifrizo kiekio, jūsų variklis gali perkaisti vasarą arba užšalti žiemą. Tai gali lemti brangius remonto darbus, įskaitant variklio galvutės deformaciją, tarpinių perdegimą ar net variklio užkalimą.

Taip pat svarbu suprasti, kad aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo technines savybes. Senas ir nenaudojamas antifrizas tampa rūgštinis, pradeda ardyti vidines variklio dalis ir praranda tepimo savybes, o tai neigiamai veikia vandens pompą. Dėl korozijos gali sugesti radiatorius, vandens siurblys ar termostatas.

Nors dauguma automobilių turi indikaciją prietaisų skydelyje apie aušinimo skysčio trūkumą, svarbu nepamiršti, kad tokios indikacijos kartais gali nesuveikti.

Pagrindinės priežastys, kodėl dingsta antifrizas

Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti savo automobilio ilgaamžiškumą.

1. Aušinimo sistemos nesandarumas

• Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.
• Atlaisvėjusios sistemos jungtys: Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis. Šios problemos dažniau pastebimos senesniuose automobiliuose arba prastai prižiūrėtoje sistemoje.
• Susidėvėjusios aušinimo žarnos: Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.

2. Pažeista variklio sandara

• Variklio galvutės tarpinė: Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu. Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų, nes variklis gali būti sugadintas dėl per didelės temperatūros arba skysčio maišymosi su alyva.
• Įtrūkęs variklio blokas taip pat gali sukelti vidinį antifrizo nutekėjimą.

3. Netinkamai veikiantys sistemos komponentai

• Radiatoriaus pažeidimai: Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti. Šios problemos dažniausiai atsiranda dėl korozijos arba išorinių pažeidimų, pavyzdžiui, nuo akmenų smūgių.
• Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis: Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį sistemoje. Jei jis pažeistas arba netinkamai uždarytas, skystis gali garuoti arba nutekėti. Dėl netinkamo dangtelio taip pat gali atsirasti oro burbulų, kurie trukdo tinkamai cirkuliuoti skysčiui.
• Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su senėjimu arba nekokybišku remontu. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas, o tai dar labiau apsunkina remontą.
• Sugedęs termostatas gali blokuoti skysčio judėjimą, o tai lemia variklio perkaitimą. Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją tarp variklio ir radiatoriaus.

4. Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas

• Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūrima.

5. Nuotėkis EGR aušintuve

• Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu. Dėl šio gedimo gali sumažėti automobilio efektyvumas ir padidėti kenksmingų emisijų kiekis.

Antifrizo dingimo požymiai ir kaip juos pastebėti

Vairuotojai aušinimo skysčio temperatūrą gali stebėti prietaisų skydelyje. Įprastai, normali variklio įšilimo temperatūra yra 90°C ir ji turėtų būti pačiame aušinimo skysčio skydelio viduryje. Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalios padalų.

Vizualiniai ir jutiminiai požymiai

• Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas: Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus.
• Skysčio dėmės po automobiliu: Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes (dažniausiai žalias, rožines, oranžines ar melsvai žalias), tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį. Aušinimo skysčio kvapas gali būti saldokas. Jei tokią balą pastebėjote, svarbu greitai ją išvalyti, nes antifrizas yra toksiškas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
• Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio: Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų.
• Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva: Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą.
• Variklio temperatūros pakilimas: Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai. Tai gali būti susiję su užsikimšusiu termostatu, sugadintu vandens siurbliu arba užsikimšusiais aušinimo kanalais.
• Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis: Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti.
• Salstelėjęs kvapas automobilio salone: Šis kvapas atsiranda dėl etileno glikolio, kuris yra saldžiai kvepiantis aušinimo skysčio komponentas.

Kiti patikrinimo būdai

• Išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygis: Kai variklis visiškai atvės, patikrinkite automobilio aušinimo skysčio lygį stebėdami, kiek skysčio yra jūsų automobilio aušinimo skysčio surinkimo bake. Aušinimo skysčio lygio indikatorius yra permatomo plastikinio bako šone. Dauguma cisternų turi aiškius minimalaus ir didžiausio žymėjimo ženklus. Aušinimo skysčio lygis turi būti tarp „min“ ir „max“ ženklų.
• Išmetamų dūmų spalva: Jeigu dūmai balti, turite problemą.
• Reguliarus variklio alyvos tikrinimas: Jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.

Pasekmės, jei ignoruojate mažą antifrizo lygį

Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui. „Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto“, - blogiausią scenarijų įvardija R. Deveikis.

Ne pats maloniausias gedimas, kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalo. „Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, to gedimo greičiausiai pavyktų išvengti“, - konstatuoja R. Deveikis.

Dėl korozijos neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Korozija atrodo nenugalima.

Ką daryti, jei antifrizo lygis mažas arba variklis perkaista?

Skubūs veiksmai ekstremaliose situacijose

• Jeigu matote, kad temperatūros indikatorius kyla iki raudonos zonos, sustokite saugioje vietoje ir išjunkite variklį. Niekada neatidarykite aušinimo sistemos dangtelio iš karto - skystis gali būti labai karštas ir sukelti nudegimus.
• Jei variklis perkaista, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis.
• Jei atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų. Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos.
• Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo. „Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, - tikina R. Vaštakas. Tačiau vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti.
• Perkaitęs variklis - pavojaus šaltinis sveikatai. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas ragina elgtis labai atsargiai: „Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“. Pirmoji pagalba bet kokio apsideginimo atveju yra kuo greičiau šaldyti nudegintą vietą vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos.

Kada papildyti ar keisti antifrizą?

• Antifrizas turi neužvirti ir neužšalti, aušinimo sistemoje esančius metalus saugoti nuo korozijos pažeidimų, taip pat automobilio detales ir variklį nuo perkaitimo.
• Kiek laiko galima važiuoti su antifrizo nuotėkiu? Rekomenduojama kuo greičiau jį sutvarkyti. Aušinimo sistemos problemos savaime neišnyksta ir gali greitai pablogėti. Jei turite nedidelį (lėtą) aušinimo skysčio nuotėkį ir yra vasara, galite važiuoti kelias dienas, papildydami aušinimo sistemą vandeniu, kai tik jo pritrūksta. Tačiau visada geriausia aušinimo sistemą papildyti tinkamu antifrizo ir vandens mišiniu santykiu 50-50, ypač žiemą.
• Jei aušinimo skystis atrodo, kad jame yra rūdžių arba jis yra rudos, o ne žalios ar oranžinės spalvos, tuomet jį reikėtų pakeisti.

Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas

• Prieš pasirenkant aušinimo skystį, reikia perskaityti automobilio instrukciją. Kai kurie automobilių gamintojai aušinimo sistemose rekomenduoja naudoti tam tikrų prekės ženklų aušinimo koncentratus. Prieš naudojant juos atitinkamomis proporcijomis (dažniausiai per pusę) reikia praskiesti demineralizuotu vandeniu.
• Antifrizas, kaip ir tepalas, turi atitikti tam tikrus parametrus konkrečiam varikliui. Jei nežinote, kokį pilti, pirmiausia išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio).
• Standartinius universalius skysčius reikia keisti kas du metus. Kai kurie skysčiai (informacija nurodoma ant pakuotės) yra skirti daug ilgesniam eksploatavimo laikui, pavyzdžiui, iki penkerių metų.
• Patartina nemaišyti skirtingų spalvų ar gamintojų antifrizo. Yra trys pagrindiniai antifrizo tipai: senesnio tipo etilenglikolis (žali dažai); propilenglikolis (oranžinis arba geltonas dažiklis); ir naujausia hibridinių organinių rūgščių technologija (geltona, žalia, rožinė, mėlyna, violetinė arba oranžinė). Negalima maišyti skirtingų tipų.
• Etilenglikolio antifrizas yra labai toksiškas prarijus.

Kaip patikrinti antifrizo kokybę (sodos testas)

Parduotuvėse dažnai pasitaiko klastočių, ir net gerai žinomas prekės ženklas ne visada garantuoja kokybę. Būtent todėl patyrę vairuotojai naudoja seną, patikrintą būdą - į skystį įpila paprastos valgomosios sodos.

Kaip veikia sodos testas? Jei antifrize yra rūgšties, soda iškart sukelia putojimą. Tai aiškus signalas, kad prieš jus - klastotė. Tokia priemonė gali pažeisti aliuminio aušinimo sistemos elementus ir greitai sugadinti vandens pompą. Tikras antifrizas liks nepakitęs - jokio putojimo, tik švarus paviršius. Cheminių požiūriu viskas gana paprasta: pigiame ar suklastotame antifrize dažnai yra rūgščių priemaišų, kurios reaguodamos su soda greitai neutralizuojasi ir sudaro burbuliukus. Tuo tarpu kokybiškų sudėčių pagrindas yra spiritas arba glikolis, kurie su soda nereaguoja. Toks patikrinimas trunka vos kelias sekundes, nereikalauja jokios specialios įrangos ir leidžia lengvai atskirti tikrą produktą nuo suklastoto.

Patarimai vairuotojams:

• Nepirkite antifrizo „išpilstyto“ be etiketės.
• Visada patikrinkite spalvą ir kvapą - aštrus acto aromatas rodo rūgšties buvimą.
• Prieš pildami aušinimo skystį į sistemą, atlikite sodos testą.
• Išsaugokite pakuotę, jei reikėtų įrodyti pardavėjui klastotę.

Prevencinės priemonės ir bendra priežiūra

Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį. Ramūnas Vaštakas pataria: „Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne.“

Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas yra gyvybiškai svarbus jūsų automobilio variklio veikimui. Šis skystis atlieka labai svarbų vaidmenį, užtikrinant optimalią variklio temperatūrą, apsaugant jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą.

Meistrai tikina, kad geriau profilaktika nei brangus remontas ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.

Antifrizas (aušinimo skystis) yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.

Atsiradus aušinimo sistemos gedimui, nedelskite kreiptis į profesionalus. Dingsta aušinimo skystis? Neretai pamirštamas dalykas - reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje (žinoma dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje jeigu aušinimo skysčio trūksta, bet nepamirškime, kad ir indikacija kartais nesuveikia).

tags: #mazas #antifrizo #lygis