Padangų nusidėvėjimo priežastys ir prevencija

Viena iš svarbiausių automobilio dalių - padangos. Nuo jų labai dažnai priklauso stabdymo efektyvumas, taip pat - pačių vairuotojų ir automobilio keleivių saugumas. Todėl norint išvengti nelaimių kelyje, labai svarbu nuolat stebėti savo automobilio padangų kokybę. Nusidėvėjusios padangos kelia didžiulę grėsmę vairuojant, nes yra nefunkcionalios ir nepatikimos. Jūsų transporto priemonės padangos yra vienintelis kontaktas su keliu, o jų būklė gali žymiai paveikti jūsų saugumą ir transporto priemonės veikimą.

Padangų nusidėvėjimo indikatoriai ir minimalus protektoriaus gylis

Ant daugelio padangų galite pamatyti nusidėvėjimo indikatorius, kurie ir padės nustatyti, kada protektorius jau yra nusidėvėjęs. Šie indikatoriai, priklausomai nuo automobilio tipo, yra išdėstyti ant padangos protektoriaus 6-8 vietose vienodu atstumu vienas nuo kito. Padangų šonuose esantys ženklai (pavyzdžiui, raidės TWI ar simboliai) rodo nusidėvėjimo indikatorių būklę. Padangas reikėtų pakeisti, jei protektoriaus gylis mažesnis už nustatytą. Vasarinių padangų protektoriaus gylis turi siekti bent 1,6 mm, žieminių - bent 3 mm. Jei protektoriaus dalis yra 1,6 mm matuojant protektoriaus griovelius šalia nusidėvėjimo indikatorių, tuomet yra pasiektas įstatymuose leidžiamas minimalus protektoriaus gylis ir padangas reikia pakeisti.

Dažniausios padangų nusidėvėjimo priežastys

Nors išvengti padangų nusidėvėjimo neįmanoma, laiku pastebėtas pavojus gali apsaugoti nuo nelaimės. Padangos dyla dėl trinties tarp gumos ir kelio, karščio ir daugybės kitų veiksnių. Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl padangos greitai sudyla:

1. Netinkamas oro slėgis padangose

Padangų slėgis - jei dažnai turite pripūsti savo padangas, gali būti, kad yra lėtas nutekėjimas, kuris gali rodyti padangų pažeidimus. Tinkamai pripūstos padangos dėvisi tolygiai ir tarnauja ilgiau. Pagrindinė padangos dilimo per vidurį priežastis yra susijusi su per dideliu oro slėgiu padangose. Kai padanga pripūsta per daug, jos centrinė dalis išsipučia, kontaktas su keliu susiaurėja, o automobilio svoris ir spaudimas sutelkiamas siaurame ruože per vidurį. Dėl to šioje vietoje trintis ir dilimas yra intensyvesni nei padangos kraštuose. Tai žymiai sutrumpina padangos eksploatacijos laiką. Neteisingas padangų pripūtimas yra dažna problema. Jei padangų vidinė protektoriaus dalis nusidėvi labiau nei išoriniai kraštai, gali būti, jog per daug pripučiate padangas. Atvirkštinis reiškinys, kai labiau dyla padangos šoninės dalys, rodo per mažą oro slėgį. Nepakankamai pripūstos padangos „susmunka“, todėl didesnė trintis ir apkrova tenka jų kraštams. Tai ne tik pagreitina dilimą, bet ir padidina degalų sąnaudas, o dėl padidėjusios trinties padangos gali perkaisti ir sprogti. „Inter Cars Lietuva“ Padangų grupės specialisto Igno Klimaikos teigimu, tik maža dalis vairuotojų atkreipia į tai dėmesį.

1.1. Per didelio slėgio padangose pasekmės

Dilimas per vidurį nėra tik vizualus defektas; jis tiesiogiai veikia automobilio saugumą ir technines savybes. Per didelis slėgis padangoje sumažina jos kontaktinį plotą su keliu, o tai neigiamai veikia automobilio valdymą ir sukibimą. Automobilis tampa nestabilus, ypač posūkiuose, ir vairuotojas gali justi, kad automobilis „plaukioja“ ar reaguoja lėčiau į vairo pasukimus. Sumažėjęs kontaktinis plotas sukelia dar didesnę problemą - pailgėjusį stabdymo kelią. Stabdymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo trinties jėgos tarp padangų ir kelio paviršiaus. Mažesnis kontaktinis plotas sumažina šią trintį, todėl stabdymo kelias pailgėja, ypač avarinių situacijų metu.

2. Važiuoklės ir ratų geometrijos problemos

Padangų dilimui įtakos gali turėti ir netvarkinga automobilio važiuoklė. Sudilusios dalys iškreipia ratų geometriją, automobilis tampa sunkiau valdomas, vairavimas ne toks tikslus. Neteisingos važiuoklės geometrijos atveju nepadės ir pačios geriausios komerciniam transportui skirtos padangos. Kuomet rato išvirtimas per didelis, jis daugiau rieda vienu kraštu, todėl pastarasis intensyviau dyla. Jei atrodo, kad padangos nusidėvi labiau nei įprastai, reikėtų patikrinti pakabą. Padangų paviršius tampa netolygus, nudilusios padangos gali sukelti vibracijas, skleisti didelį triukšmą. Banguotas (plunksniškas) nusidėvėjimas paprastai rodo rimtesnes važiuoklės ar pakabos problemas, pavyzdžiui, susidėvėjusius amortizatorius ar netinkamai sureguliuotą galinės ašies geometriją. Netolygus vienos padangos dilimas - jei viena pusė dyla labiau nei kita, tai gali reikšti neteisingą ratų suvedimą. „Continental“ patentuoti padangų dilimo indikatoriai VAI (vok. Verschleiss-Analyse-Indikator) leidžia stebėti padangų dilimą ir patikrinti, ar važiuoklės geometrija yra teisinga.

3. Vairavimo stilius

Padangos naudojimo ilgaamžiškumas priklauso nuo vairavimo stiliaus. Greitas įsibėgėjimas ir staigus stabdymas - nuolatinis sustojimas ir įsibėgėjimas didina trintį ir karštį, kurie spartina padangų nusidėvėjimą. Greitis - važiuojant dideliu greičiu susidaro daugiau šilumos, o šiluma spartina padangų nusidėvėjimą. Per greitas posūkių įveikimas. Jei labiau nusidėvėję priekinių padangų kraštai, galbūt per greitai įveikiate posūkius?

4. Mechaniniai pažeidimai ir kelio sąlygos

Vengti padangų stipraus susidūrimo su kelio kraštu, kelio duobėmis, nedarykite staigių posūkių. Prieš bet kokią kelio kliūtį būtina sumažinti greitį. Jei jūsų automobilio padangose kas nors įstrigę, „svetimkūnį“ būtina pašalinti. Tiesa, įstrigusį vinį rekomenduojama palikti tol, kol galėsite apsilankyti autoservise, kad padanga nesubliūkštų. Lengviausiai pastebimi padangų šoniniai pažeidimai. Jie atsiranda atsitrenkus į šaligatvio bortelius, įvažiavus į duobę ar susidūrus su kitomis kelio kliūtimis. Nelygūs, duobėti keliai spartina padangų nusidėvėjimą.

5. Padangų amžius ir gumos mišinys

Padangos, kurios ilgą laiką nenaudojamos, sukietėja ir darosi trapios. Senesnėms padangoms dėl senėjimo gali atsirasti nedidelių įtrūkimų. Nuolatos naudojamoms padangoms dėl ridenimo gumoje suaktyvėja minkštiklis, ir todėl padangos nesukietėja ir neplyšinėja. Padangas rekomenduojama keisti, jei jos yra senesnės nei 6 metai. Greitesniam padangų dilimui įtakos taip pat turi ir gumos mišinys, iš kurio jos pagamintos. Dauguma naujų automobilių padangų, ypač didelio našumo, yra pagamintos iš minkštesnės gumos, kuri užtikrina geresnį sukibimą ir valdymą, tačiau greičiau susidėvi.

6. Kitos priežastys

• Neraštingos sezoninės padangos: Naudojant vasarines padangas žiemą ir atvirkščiai, jos greičiau susidėvės. Vasarinės padangos žemoje temperatūroje tampa dar mažiau elastingos, o tai negali užtikrinti optimaliausio sąlyčio su kelio danga.
• Perkrovimas: Perkrovus automobilį, padangos patiria papildomą spaudimą ir greičiau dėvisi.
• Nesubalansuoti ratai: Dėl nesubalansuotų ratų padangos dėvisi netolygiai ir greitai, nes svoris pasiskirsto netolygiai.
• Padangų rotacijos pamiršimas: Jei nevykdote padangų rotacijos, rizikuojate netolygiu jų nusidėvėjimu, nes priekinėms padangoms tenka didesnis automobilio svoris ir jos greičiau dėvisi.
• Cheminė sudėtis: Tam tikros cheminės medžiagos, naudojamos gaminant naujas padangas, gali prisidėti prie greitesnio nusidėvėjimo.

Kaip išvengti padangų nusidėvėjimo ir prailginti jų tarnavimo laiką

Padangų priežiūra yra esminė transporto priemonių priežiūros dalis. Svarbu reguliariai įvertinti padangų būklę, pastebėti ir nedelsiant reaguoti į pakitimus. Štai keletas patarimų:

1. Reguliarus oro slėgio tikrinimas ir palaikymas

Svarbiausia - reguliariai tikrinti oro slėgį ir vadovautis gamintojo rekomendacijomis. Optimalus slėgis nurodomas ant lipduko, kurį galima rasti vairuotojo durelių staktoje, ant degalų bako dangtelio arba automobilio vadove. Slėgį patariama tikrinti mažiausiai kartą per mėnesį ir visada, kai padangos yra šaltos, t. y., prieš pradedant ilgesnę kelionę. Matavimai ant įkaitusių padangų gali būti netikslūs, nes oras jose išsiplečia. Be to, reikia atsižvelgti į sezoninius slėgio pokyčius.

2. Periodinė padangų rotacija

Automobilio svoris nėra tolygiai paskirstytas, o skirtingos padangos dėvisi skirtingu greičiu. Padangų sukimas užtikrina tolygų jų nusidėvėjimą ir prailgina jų tarnavimo laiką.

3. Ratų suvedimas ir balansavimas

Dėl neteisingo sureguliavimo padangos dėvisi netolygiai, todėl sutrumpėja jų tarnavimo laikas. Reguliariai tikrinant ratus, padangos galės riedėti sklandžiai ir ilgai. Padangų balansavimas užtikrina, kad svoris būtų tolygiai paskirstytas kiekvienam ratui ir jų padangoms. Dėl disbalanso padangos gali netolygiai dėvėtis ir trumpiau tarnauti. Atlikus didesnius važiuoklės remonto darbus, patariama patikrinti ratų geometriją. Ši patikra rekomenduojama ne tik po remonto, bet ir, pavyzdžiui, pasikeitus vasarines padangas į žiemines arba pavasarį.

4. Atsakingas vairavimas

Stenkitės vengti greito įsibėgėjimo, staigaus stabdymo ir važiavimo dideliu greičiu. Šie veiksmai labai apkrauna padangas ir gali lemti greitesnį jų nusidėvėjimą. Jei įmanoma, stenkitės vengti pavojų kelyje: duobės, borteliai ir aštrūs daiktai gali pažeisti padangas ir lemti greitesnį jų nusidėvėjimą.

5. Padangų amžiaus stebėjimas ir keitimas

Prireikus padangas reikėtų keisti naujomis. Patartina keisti visas keturias nusidėvėjusias automobilio padangas. Jei vis dėlto keičiate tik dvi, stenkitės, jog jos būtų tokios pačios. Norėdami optimalaus sukibimo ir stabilumo, naujas padangas montuokite ant galinės ašies. Padangas rekomenduojama keisti, jei jos yra senesnės nei 6 metai.

6. Tinkamas padangų sandėliavimas

Nuimtus ratus ar padangas visada laikykite vėsioje, sausoje ir, jei įmanoma, tamsioje vietoje. Padangas, jei jos nėra pritvirtintos prie ratų diskų, dėkite vertikaliai.

Pasekmės važiuojant susidėvėjusiomis padangomis

Padangų susidėvėjimas yra ypač pavojingas važiuojant dideliu greičiu žiemos keliais, kadangi kelio paviršiaus sukibimas yra perpus mažesnis, palyginti su naujomis padangomis. Važiavimas dėvėtomis padangomis šlapiu keliu gali sukelti „akvaplaningo“ efektą - jei automobilio greitis yra pakankamai didelis, vanduo ir nešvarumai neturės laiko išeiti per protektoriaus griovelius, o tai sumažins sukibimą. Toks važiavimas yra gana pavojingas, nes gali sukelti eismo įvykį. Taip pat lietingu oru žymiai padidėja stabdymo kelias. Susidėvėjusios padangos geriausiai veikia visiškai sausose kelio atkarpose, tačiau net ir tokiu atveju važiuoti susidėvėjusia guma yra labai pavojinga, nes atsiranda keletas neigiamų aspektų: padidėja stabdymo kelias, padidėja akvaplaningo tikimybė, pablogėja kontaktas su važiuojamąja kelio dalimi ir dar daugiau.

tags: #nusidevo #krastai #padangos