Perkant nenaują automobilį, ypač tokį, kurio amžius siekia kelias dešimtis metų, susiduriama su daugeliu rizikų. Lietuvoje automobilių parko amžiaus vidurkis yra 15 metų, o tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių yra pagamintos iki 2000-ųjų. Importuojamos mašinos, kurių amžius svyruoja nuo 11 iki 15 metų, sudaro net 45 proc. viso importo. Dažnai tokie automobiliai įsigyjami dėl mažos kainos, net jei jie turi daug techninių trūkumų. Techninės apžiūros (TA) įmonių ekspertai pataria, į kokius klausimus ieškoti atsakymų ir kaip minimizuoti riziką, perkant nenaują automobilį.
Ar TA stotyje įmanoma diagnozuoti visas automobilio „ligas“?
Atsakymas trumpas - ne. Techninės apžiūros stotyse dirba kvalifikuoti kontrolieriai ir naudojama moderni įranga, tačiau problemų šaknys slypi giliau. Dar nuo sovietmečio, kai nuosavas automobilis buvo statuso simbolis, ir vėliau, atsiradus galimybėms importuoti „pigias ir geras“ mašinas iš Europos, Lietuva tapo beveik visų Senojo žemyno automobilių sąvartyno požymių turinčia šalimi. Pataikaujant publikai, įstatymų leidėjai įteisino „viskas-galima-vežk-ką-nori“ principą, todėl TA metu ne visos problemos gali būti identifikuotos.
Kodėl vairuotojai „gudrauja“?
Maža transporto priemonių išliekamoji vertė ir didelės remonto sąnaudos skatina vairuotojus „gudrauti“. Jei apynaujam automobiliui, kainuojančiam 10 000 eurų, 500 eurų remonto išlaidos laikomos normaliomis, tai 300 eurų kainuojančiai mašinai analogiška suma atrodo neracionali. Todėl techninės problemos dažnai ne sprendžiamos, o maskuojamos, naudojant pigias, iš sąvartynų gautas detales. Kontrolieriai TA metu neturi galimybių ardyti automobilių, todėl dalies paslėptų problemų pamatyti neįmanoma.
Ryškus pavyzdys - 2004 m. pagamintas „Volvo XC90“, kuris per pirmuosius eksploatacijos metus JAV patyrė bent dvi avarijas, o dar mažiausiai vieną incidentą jau po to, kai 2009 m. atkeliavo į Lietuvą. Tikslių žinių apie tai, kaip visureigis buvo remontuojamas ir ar buvo tinkamai atstatyti saugumą užtikrinantys parametrai, nėra. Tačiau akivaizdūs ridos klastojimo ir korozijos slėpimo požymiai. Nuo 2011 m., kai odometras rodė 195 968 km, iki 2013 m. rida sumažėjo iki 144 664 km. Stipriai rūdžių pažeistos kėbulo dugno vietos buvo apdorotos glaistu ir nudažytos, sukuriant iliuziją apie antikorozinę dangą. Nors 2019 m. kovą tai galėjo suklaidinti „Tuvlita“ stoties kontrolierius, po 8 mėnesių, Klaipėdos TA centro „Transkona“ ekspertai užfiksavo šią problemą kaip vieną iš 20 „didelių trūkumų“.
Ar „žalias lapas“ - garantija?
Ne. Automobilio vertė krinta, nes agregatai ir mechanizmai natūraliai dėvisi, remonto poreikis ir rizika sustoti nuolat auga. Nors transporto priemonės gaminamos iš metalo ir plastiko, jos nėra nemirtingos. TA stotyse kaupiama statistika liudija, kad fiksuojamų techninių trūkumų skaičius tiesiogiai susijęs su automobilio amžiumi. Nors 5-6 metų senumo transporto priemonė Lietuvoje laikoma „beveik nauja“, ji jau vidutiniškai turi po 1,6 „didelį trūkumą“ (DT). Vėliau techninių problemų kiekis didėja iki maždaug 20 metų amžiaus, pasiekdamas 4,5 DT, o tada „stabilizuojasi“. Tipiška 15 metų senumo mašina, net ir sėkmingai praėjusi techninę apžiūrą, „gera“ gali būti maždaug pusę metų. Jei toliau neprižiūrima arba tvarkoma nekokybiškai, gali tapti netinkama eksploatuoti vos po poros mėnesių.
Todėl atidžiai tikrinti būtina net ir „žalią lapą“ turinčius automobilius. Prieš perkant TA centre, patartina automobilį išbandyti kelyje ir atkreipti kontrolieriaus dėmesį į visus klausimus ar abejones keliančius dalykus. Standartinė TA trunka apie 20 minučių ir didžiausią dėmesį skiria eismo saugumui, tačiau visų automobilio mazgų ir sistemų diagnostika ar bandymai neatliekami.
TA stoties atsakomybė ir kontrolierių pagalba
TA stotyse dirbantys kontrolieriai yra nepriklausomi technikos ekspertai, kasdien apžiūrintys dešimtis automobilių. Jie mato daugybę tos pačios markės modelių, žino silpnas vietas ir gali objektyviai įvertinti kiekvieną konkretų egzempliorių. Nors sprendimą pirkti ar nepirkti nenaują automobilį tenka priimti pačiam, TA darbuotojai visais atvejais stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos, padedančios apsispręsti. Visgi, net ir TA patikrintas automobilis gali sugesti po kurio laiko, nes nėra amžinų detalių. Rinkdamiesi transporto priemonę ir vertindami jos techninę būklę, nustatote, kiek rūpesčių ji kels ateityje.
„Volvo XC90“ (2003 m.) - savininkų patirtis
„Volvo XC90“, debiutavęs 2002 metais, greitai tapo šeimų favoritu dėl savo pritaikomumo kasdieniams poreikiams. Šis pirmasis „Volvo“ visureigis iš karto pelnė simpatijas. Nors dinamiškumu jis neprilygsta sportiškesniems visureigiams (posūkiuose šiek tiek pasvyra, o vairo mechanizmas yra vangus), visi XC90 pasižymi aukštu saugumo lygiu. Buvo gaminamos versijos tiek su visais (AWD), tiek su priekiniais varomais ratais. AWD sistema užtikrina geresnį sukibimą ir stabilumą įvairiomis sąlygomis.
Dizainas ir interjeras
Išskirtinis XC90 bruožas - galimybė keliauti septyniems žmonėms. Net ir su visomis užimtomis sėdynėmis, bagažinė lieka pakankamai erdvi smulkesniems pirkiniams, o galines sėdynes galima nulenkti, sukaupiant papildomos vietos. Vairuotojas sėdi aukštai, todėl matomumas į priekį yra puikus. Komforto jausmas neatsiejamas nuo minkštos važiuoklės ir ypač patogių, gerai prilaikančių sėdynių. Tiesa, galinės sėdynės labiau tinka vaikams.
Kai kurie savininkai pažymi, kad salonas yra erdvus, o garso izoliacija - kokybiška. Tačiau yra ir trūkumų: mažai daiktadėžių, brangios padangos, greitai susidėvi priekinės odinės sėdynės ir rankinio stabdžio rankena. Salone pastoviai girdisi kažkokie triukšmai, ypač žiemą, o interjeras atrodo senamadiškai. Radijo skydelis kai kam primena „Nokia 3310“, tačiau tai vertinama skirtingai.
Kiti savininkai vertina kokybišką surinkimą, protingą detalių kainą ir salono medžiagų kokybę. Pavyzdžiui, „Volvo V70 FL 2,4 D5 Euro4 120kW“ (2005 m.) savininkas teigia, kad po pirkimo pasikeitus diržus, vandens pompą ir filtrus (apie 200 €), bei sutvarkius važiuoklę (stabilizatoriaus traukės, salenblokai - mažiau nei 200 €), didžiausia investicija buvo susijusi su DPF filtro operacija ir EGR išprogramavimu. Tai kainavo apie 220 €, o po DPF išėmimo grįžo 60 €, tad galutinė kaina - apie 160 €. Po chipavimo galia padidėjo iki 138 kW, o dūmingumas praktiškai nepadidėjo. Šaltą užkūrus, gali šiek tiek jaustis dyzelio kvapas. Salone traškesių nėra, garso izoliacija kokybiška, o 5 cilindrų variklis dirba maloniai. Šviesus pusiau odinis salonas yra teplu, tačiau lengvai valosi. Bagažinė labai talpi.
Varikliai ir eksploatacija
Optimaliausiu pasirinkimu tarp dyzelinių variklių išlieka 2.4 litro modeliai, ypač D5 variantai. Iki 2011 m. jie turėjo 182 AG, vėlesni - 197 AG. Ankstyvieji modeliai buvo kiek silpnesni (163 AG), bet vis dar užtikrina pakankamai galios. Benzininėse versijose rekomenduojama rinktis 2.5 litro, 210 AG turbininį variklį (pasirodė 2004 m. rudenį), kuris pasižymi mažesnėmis sąnaudomis nei galingesnis 2.9 litro T6 (272 AG). V8 benzininiai motorai ima daugiau nei 14 l/100 km, o kiti benzininiai varikliai - apie 11-13 l/100 km. Savininkai dalijasi įvairia patirtimi dėl kuro sąnaudų:
- 4.4 benzinas su dujomis (XC90 2005 m.): mieste apie 20 l dujų, trasoje apie 14 l.
- FWD 3.2: vidutiniškai apie 13 l, mieste žiemą iki 15 l, trasoje apie 8-9 l.
- 2.4 D5 120kW: miestas ~13 l, užmiestis minimum 10 l. Gali siekti ir 20 l, jei agresyviai važiuojama.
Apie 2.5D 103kW variklį sakoma, kad jis apipintas legendomis. Tinkamai keičiant tepalus, filtrus ir diržus, kiti agregatai užsilenks greičiau nei pats variklis. Jis laikomas patikimiausiu P26 kėbule, tačiau turi savitų minusų. Nuo žemų apsukų, kol turbina neužsipūtusi, jis yra tingus. Eksploatacija nebrangi, retai kas genda. Šios senos „Volvo“ yra labai „kantrios“. Tačiau antras erzinantis dalykas - salono barškėjimas.
Daugelis savininkų teigia, kad atsarginių dalių ir remonto kainos nėra brangios, ypač jei ieškoma naudotų originalių dalių. Pavyzdžiui, vairo traukės kaina apie 40 eurų, pagrindinio diržo, generatoriaus diržo ir vandens pompos keitimas - 290 eurų. Tepalų keitimas su tepalais ir filtrais - 122 eur. Tačiau rimtesni gedimai, tokie kaip pavarų dėžės remontas (jei automatas), gali kainuoti apie 1000 eurų be garantijos, arba 150-250 eurų už dėvėtą, plius keitimas 250 eurų. Smagračio keitimas dyzeliniuose varikliuose su viskuo gali siekti arti 1000 eurų.
Saugumas ir valdymas
Visi XC90 pasižymi aukštu saugumo lygiu. Standartinėje S komplektacijoje yra klimato kontrolė, garso sistema su CD grotuvu, kruizo kontrolė ir lengvo lydinio ratlankiai. SE modeliai turi odines sėdynes, o R-Design (nuo 2008 m.) siūlo sportiškesnį dizainą. Automobilis stabilus, galingas, patikimas, važiuoja tyliai, o salone daug vietos. Aukštas klirensas ir parktronikai palengvina parkavimą. Ilgose kelionėse sėdintys priekyje nepavargsta.
Tačiau valdymas turi ir minusų. Vairo mechanizmas yra vangus, o posūkiuose automobilis pasvyra. Mieste, ypač parkavimo aikštelėse, jis nėra itin malonus vairuoti dėl prasto manevringumo. Svoris daro savo, todėl serpantinais palakstyti su juo nepatartina. Nervina ir lago efektas paspaudus akceleratoriaus pedalą. Pavarų dėžė (jei automatas) silpnoka. Kyla problemų su elektronika: galinio vaizdo kamera atsisakė dirbti, pasitaiko ir kitų smulkių bėdų. Problemos su suodžių filtru ir turbina (turbina sunkiai pasiekiama, reikia ardyti pusę priekinės pakabos).
Vienas savininkas patyrė, kad atjungus akumuliatorių neištraukus rakto iš spynelės, sudegė du valdymo blokai. Kiekvieno bloko tvarkymas kainuoja virš 200 €, o rasti tinkamą tokios pat komplektacijos, metų ir perrašyti programinę įrangą yra sudėtinga. Tai rodo, kad elektronika yra viena iš silpnesnių šio modelio pusių.
Saugumo atšaukimai
„Volvo Cars“ nuolat stebi automobilių eksploataciją realiomis sąlygomis. Nepaisant nuodugnių bandymų, gali pasitaikyti problemų, susijusių su gamyba ar komponentais. Retesniais atvejais, kai nustatomos problemos, galinčios paveikti saugumą, net jei apie incidentus nepranešama, „Volvo“ vykdo atšaukimus. Pavyzdžiui, buvo nustatyta galima priekinių sėdynių saugos diržų tvirtinimo sagčių problema, kai tvirtinimo lynas ilgainiui gali susidėvėti ir prarasti tvirtumą. Atšaukimas taikomas ankstesniosios kartos „S60“, „S60 Cross Country“, „V60“, „V60 Cross Country“, „XC60“, „V70“, „XC70“ ir „S80“ modeliams, pagamintiems nuo 2007 iki 2020 metų. Iki atliktų remonto darbų, rekomenduojama užtikrinti, kad vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės saugos diržų tvirtinimo sagtis būtų vertikalioje pozicijoje, lygiagrečiai sėdynės atlošo.
Konkurentai
Tarp XC90 konkurentų verta paminėti BMW X5, pasirodžiusį keliais metais anksčiau. X5 pasižymi smagesniu valdymu, tiksliu vairavimu ir manevringumu. Tačiau praktiškumo atžvilgiu, iki 2006 m. gamintas Land Rover Discovery 3 interjeras yra talpesnis, jame patogiai įsitaiso septyni suaugusieji. Tiems, kam pakanka penkių vietų, verta išbandyti Lexus RX. Tai puikus konkurentas BMW X5 ir Mercedes ML-klasei.
Išvados
„Volvo XC90“ (2003 m.) su AWD sistema yra solidus pasirinkimas tiems, kurie ieško erdvaus, komfortiško ir saugaus visureigio šeimai. Nors jis turi ir savų trūkumų, ypač susijusių su dinamika ir kai kuriais eksploatacijos aspektais, tačiau jo privalumai, tokie kaip talpumas, patogumas ir aukštas saugumo lygis, dažnai atperka šiuos nepatogumus. Antros kartos „Volvo XC90“ ir toliau yra noriai perkamas, nes vis dar atrodo puikiai, pasižymi nesenstančiu dizainu. Naujesni modeliai siūlo patobulintą garso izoliaciją ir atnaujintą variklių gamą, su 2 litrų benzininiais motorais (su švelniojo hibrido sistema - 250 AG arba įkraunamas hibridas - 455 AG). Nors naujų modelių multimedijos sistema yra painoka ir neturi belaidžio „Android Auto“ bei „Apple Car Play“, „Volvo“ pirkėjus džiugina racionalia kaina, kuri prasideda nuo 64 tūkstančių eurų už benzininį modelį ir nuo 80 tūkst. už įkraunamą hibridą, neviršijant 100 tūkstančių eurų net su visa papildoma įranga.