Pavojus nuo stogo: kaip apsisaugoti nuo krentančio sniego ir varveklių

Žiemą, esant kintančioms oro sąlygoms, ypač pavojingi tampa nuo stogų krentantys sniego ir ledo luitai, galintys apgadinti automobilius ar kelti grėsmę praeiviams. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl susidaro varvekliai ir sniego sankaupos, kaip teisingai prižiūrėti stogus ir kokios yra atsakomybės, kilus žalai.

Kodėl susidaro varvekliai ir sniego sankaupos?

Varveklių atsiradimo būdai yra du: natūralus ir dirbtinis. Natūraliuoju būdu varvekliai susidaro dėl dienos temperatūros svyravimų ir sparčiausiai „auga“ tada, kai oro temperatūra dieną būna apie +5 °C, o naktį - iki -10 °C.

Dirbtinės varveklių susidarymo priežastys

• Prasta stogo dangos šilumos izoliacija, dėl kurios, net esant pastoviai žemai temperatūrai, susidaro varvekliai.
• Šiluma, sklindanti iš palėpės arba po stogu įrengtų ventiliacijos vamzdžių, tirpina ant stogo esantį sniegą.
• Nepakankama šilumos izoliacija leidžia šilumai iš patalpų skverbtis pro plyšius už namo ribų ir sušildyti ant stogo šlaitų pūpsantį sniegą.

Ištirpęs vanduo pamažu teka žemyn ir dėl žemos lauko temperatūros vėl sušąla. Taip ant stogo dangos atsiranda varvekliai ir net ištisi ledo luitai, kurie gali būti pavojingi tiek namo gyventojams, tiek praeiviams.

Stogo būklės įtaka ir prevencinės priemonės

Dideli varvekliai ar ledo gabalai, veikiami gravitacijos, gali nuplėšti stogo kraštus, ypač jei jie pagaminti iš plonesnės ar trapesnės medžiagos. Jei užšąla vanduo, besikaupiantis latakuose, galimas net vamzdžio trūkimas.

Kovos su varvekliais būdai

• Vienas efektyviausių būdų - kabelinės apsaugos sistemos įrengimas. Pagrindinis jos komponentas - elektrinis šildymo kabelis, kuris sumažins ledo luitų atsiradimą ant stogo krašto.
• Apsaugos nuo apledėjimo sistemos leidžia išvengti stogo dangos medžiagų deformacijų.
• Pagrindinė sąlyga, kad ant stogo nesusidarytų ledas, yra neigiamos temperatūros palaikymas stogo paviršiuje. Tai pasiekiama izoliuojant palėpę arba erdvę po stogu, kad šiluma iš namo nepatektų į stogo dangą. Tokiu atveju stogas žiemą bus padengtas sniegu, tačiau ant jo nesusidarys ledas.

Sniego kaupimosi pavojus ir apsauga

Nors ekspertai teigia, kad didžiausias leidžiamasis sniego ant stogo storis - 20 centimetrų, stogo tvirtumas priklauso nuo namo tipo. Į tai ypač turėtų atsižvelgti nedidelių privačių namų, vasarnamių, tvartų ir kitų panašių statinių savininkai. Sniego masės kaupimasis kelia grėsmę nedideliems mediniams pastatams ir konstrukcijoms plokščiu stogu.

Nevalytas sniegas tankėja nuo savo svorio. Nors gali atrodyti, kad situacija nėra kritinė ir sniego nedaug, iš tikrųjų yra atvirkščiai. Sniegas saulėtomis dienomis šiek tiek aptirpsta, sutankėja, naktį sušąla, todėl stogo dangai tenka didelė apkrova. Taip atsiranda rizika, kad gali įlūžti būtent mažų pastatų stogai.

Sniego apsaugos sistemos

Kad sniegas neslystų, patariama ant stogo įrengti sniego apsaugas, pavyzdžiui, banguotus lakštus šiurkščiu paviršiumi. Sniegas ant nelygaus paviršiaus išsilaiko ilgesnį laiką ir, kai lauke atšyla, tirpsta pamažu, o ne staiga. Tai padeda apsaugoti stogo dangą ir nedeformuoja latakų. Taip pat galima įrengti užtvaras. Reikia atsižvelgti į tai, kad jos apskaičiuotos tam tikroms apkrovoms - pernelyg stora sniego danga tvirtinimus gali deformuoti arba nulaužti.

Sniego šalinimas ir specialistų pagalba

Mechaniškai šalinant sniegą reikia būti labai atsargiems, nes yra didelė rizika susižeisti arba paslysti ir nukristi nuo stogo. Šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti įvairius varveklių ir sniego valymo darbus minimaliai dalyvaujant žmonėms, todėl labai sumažėja traumų rizika. Taigi sniego valymą geriau patikėti patyrusiems specialistams, turintiems prieigą prie specializuotos įrangos.

Atodrėkio grėsmės ir namų apsauga

Nuo stogų nuslystantis sniegas ir ledas žiemą gali įlenkti automobilio kėbulą, sudaužyti stiklą ar apgadinti žibintus. Didžiausia rizika atsiranda, kai temperatūra svyruoja apie 0 °C: dieną sniegas aptirpsta, o naktį vėl užšąla. Tuomet ant stogo susiformuoja sunkios, kietos sniego ir ledo „plokštės“, kurios gali nuslysti vienu gabalu. Net ir sniegas, kuris atrodo „minkštas“, krisdamas nuo stogo dažnai būna persimaišęs su ledu ir sušalęs į kietą masę. Smūgis gali būti pakankamas, kad deformuotų skardą ar sutrūktų stiklas. Dažniausiai incidentai nutinka po stipraus snygio, kai po kelių dienų ateina atodrėkis, o vėliau - vėl šaltis.

Patarimai, kaip apsaugoti namus ir turtą nuo sniego ir ledo:

1. Reguliariai kaskite sniegą: nuo sutapdintų (horizontalių) stogų ir nuo abiejų šlaitinių stogų pusių. Jei stogas nuvalomas tik namo priekyje, svoris tampa netolygus ir situacija dar labiau pablogėja.
2. Saugokite lietvamzdžių sistemą: sunkus, sudrėkęs sniegas gali nulaužti lietaus nuvedimo latakus ir lietvamzdžius privačiuose namuose.
3. Saugokite stogelius virš durų: jie neatlaiko storo sniego sluoksnio ir gali įlūžti.
4. Nukaskite sniegą nuo terasos: kad vanduo neprasiskverbtų į pastatų rūsį.
5. Pašalinkite sniegą aplink pastatą: bent vieno metro atstumu nuo pastato atkaskite sniego pusnis aplink visą pastatą ir kuo toliau jį nustumkite nuo statinių.
6. Atkreipkite dėmesį į atodrėkio grėsmes šlaituose ir lomose: staigaus atodrėkio metu žemė nesugeba sugerti dėl tirpstančio sniego atsiradusio didelio kiekio vandens ir pastatas ar vienas jo šonas atsiduria vandens apsuptyje. Todėl sniegą aplink pastatą reikėtų periodiškai valyti gerokai didesniu spinduliu nei įprasta.
7. Įvertinkite saugumą: patys įvertinkite, ar saugu šalia pastato palikti automobilį, ar nėra grėsmės einant šaligatviu palei namą.

Atsakomybė ir draudimas

Daugeliu atvejų už žalą, padarytą krentančiu sniegu ar ledu, atsakingas yra tas, kas prižiūri pastatą ir turi pareigą užtikrinti saugumą: pastato savininkas, daugiabučio bendrija arba pastato administratorius. Lietuvoje savivaldybės reguliariai primena, kad stogų saugumas yra pastato savininko ar valdytojo atsakomybė.

Jei sniegas ar varvekliai nuo stogo nukrenta ant kaimynų automobilio ar kito turto, nuostolius atlyginti gali tekti namo savininkui. Tokiu atveju gelbsti būsto savininko civilinės atsakomybės draudimas.

Po žalos svarbiausia - kuo greičiau surinkti įrodymus, kol sąlygos nepasikeitė. Jei turite KASKO draudimą, procesas dažniausiai paprastesnis: draudikas įvertina žalą ir gali išmokėti kompensaciją pagal sutarties sąlygas, o vėliau - regresu kreiptis į atsakingą pastato pusę. Be KASKO draudimo dažniau tenka įrodinėti priežastinį ryšį: kad žala atsirado būtent nuo konkretaus stogo ir konkrečiu metu.

Ginčai dažniausiai kyla tada, kai automobilis pastatytas akivaizdžiai pavojingoje vietoje: tiesiai po stogo kraštu, prie vietos, kur matomas sniego „karnizas“, arba ten, kur pastatyti įspėjimai. Daugumą situacijų galima išvengti pakeitus kelis įpročius.

tags: #nukrenta #nuo #zafiros #stogo