Nissan Pathfinder, pristatytas dar 1987 metais kaip kėbulo ant rėmo tipo automobilis, per daugelį metų patyrė įvairių techninių iššūkių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir keliančių daugiausiai rūpesčių yra variklio veikimo sutrikimai, kai variklis sunkiai dirba, o tai neretai susiję su kuro slėgio sistema.
Kuro Slėgio Sistemos Svarba ir Komponentai
Kuro slėgio reguliatorius yra svarbus automobilio kuro sistemos komponentas, kuris užtikrina, kad variklis gautų optimalų degalų kiekį tinkamu slėgiu. Jis reguliuoja degalų slėgį kuro purkštukuose, kad variklis veiktų efektyviai ir taupiai. Degalų sistema automobilyje su vidaus degimo varikliu yra labai svarbi. Jei ji neveikia tinkamai, automobilio variklis gali prastai dirbti, gesti arba generuoti labai daug taršių išmetamųjų dujų.
Tarp pagrindinių kuro perdavimo sistemos komponentų patenka kuro slėgio reguliatorius. Jo pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalų perduodamo benzino ar dyzelino slėgį, reikalingą variklio darbui. Reguliatorius užtikrina, kad degalai į variklį būtų tiekiami tinkamu slėgiu, todėl nelieka nesudegusio kuro, o mišinys dega efektyviai, be netolygumų.
Kuro slėgio reguliatorius paprastai yra degalų tiekimo linijoje. Pastaroji - nepakeičiama degalų įpurškimo sistemos dalis. Reguliatorius labai svarbus valdant į variklį tiekiamų degalų slėgį ir užtikrinant, kad jis neviršytų nustatytų ribų. Reguliatorius kontroliuoja slėgį ir taip užtikrina, kad purkštukai reikiamu metu tiektų reikiamą degalų kiekį. Tai ne tik padeda užtikrinti sklandų degimą, bet ir išlaiko variklio našumą skirtingose situacijose. Pavyzdžiui, kada sparčiai įsibėgėjama ir reikia didelio dinamiškumo, reguliatorius turi visiškai atverti vožtuvus bei paleisti kuro praleidimą maksimaliu srautu. Pastovaus kurio slėgio palaikymas yra gyvybiškai svarbus variklio darbui ir ilgaamžiškumui. Slėgio svyravimai gali sukelti įvairių problemų.
Kuro Slėgio Reguliatoriaus Veikimo Principas
Iš pavadinimo galima suprasti, kad tai komponentas, kuris padeda reguliuoti tiekiamo kuro slėgį sistemoje. Nors yra visuose vidaus degimo varikliuose, tačiau išvaizda gali skirtis, priklausomai nuo paties variklio dizaino, nes skirtingi varikliai reikalauja skirtingo kuro kiekio. Kuro slėgio reguliatoriaus slėgis yra stebimas automobilio kompiuterio, kuris taip pat mato kitas automobilio sistemas per įvairius signalus, perduodamus daviklių, ir taip optimizuoja variklio darbą. Visas šis procesas prasideda kuro bake.
Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Priešingu atveju, jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus.
Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.
Dažniausios Kuro Slėgio Reguliatoriaus Gedimo Požymiai
Kai kuro slėgio reguliatorius sugenda, automobilio veikimas gali sutrikti. Nėra tik vieno požymio, kuris automatiškai išduotų, jog problema yra su kuro slėgio reguliatoriumi. Žemiau apžvelgsime požymius, kurie gali būti susiję su blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiais. Problemos su degimo sistema kartais gali atrodyti labai klaidinančios, kadangi degimo sistemos darbas yra labai priklausomas nuo gero kitų sistemų darbo. Nors kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, tačiau yra labai panašūs:
- Sumažėjusi variklio galia ir padidėjusios degalų sąnaudos: Sugedęs kuro slėgio reguliatorius gali sukelti nepakankamą kuro slėgį, dėl ko variklis negauna reikiamo degalų kiekio. Toks neefektyvumas atsiranda dėl to, kad reguliatorius nebepalaiko optimalaus slėgio ir purkštukai nebegali dirbti efektyviai. Padidėjusios kuro sąnaudos atsiranda, kai išpurškiamas per didelis kuro kiekis į variklio cilindrus.
- Variklio veikimo sutrikimai: Gedęs kuro slėgio reguliatorius gali sukelti kuro tiekimo problemas, dėl kurių variklis gali sunkiai užsivesti arba visai neužsivesti. Netinkamas kuro slėgio reguliavimas gali lemti, kad variklis dirbtų nelygiai, ypač tuščiąja eiga. Variklis gali trūkčioti, veikti su pertraukomis arba net užgesti. Jei slėgis per mažas, variklis negaus pakankamo kuro kiekio ir dėl to atsiras degimo sutrikimų.
- Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio: Gedęs kuro slėgio reguliatorius gali lemti netinkamą kuro mišinį - arba per daug, arba per mažai kuro tiekiama į variklį. Jei kuro slėgio reguliatorius sugenda ir kuro mišinys tampa per daug riebus (per daug kuro ir per mažai oro), gali pasirodyti juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio.
- Kuro kvapas: Sugedus kuro slėgio reguliatoriui, gali atsirasti kuro kvapas aplink automobilį, ypač šalia variklio skyriaus arba išmetimo sistemos. Juntamas vis stipresnis degalų kvapas gali reikšti degalų nuotėkį. Bene didžiausias pavojus ir problema kyla tada, kai dėl reguliatoriaus problemų atsiranda kuro nuotėkis. Tokio nuotėkio požymiai yra pastebimas benzino kvapas aplink transporto priemonę, matomos šlapios dėmės šalia kuro sistemos komponentų arba net degalų bala po stovinčia transporto priemone.
- „Check Engine“ lemputės įsijungimas: Kuro slėgio reguliatoriaus gedimai gali sukelti „Check Engine“ lemputės įsijungimą. Automobilio variklio valdymo sistema gali aptikti problemas su kuro slėgiu ir pranešti apie tai. Kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai.
- Padidėjęs kuro siurblio garsas: Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje.
Nissan Pathfinder Specifiniai Iššūkiai Kuro Slėgio Sistemoje
Vairuoti su sugedusiu kuro slėgio reguliatoriumi nerekomenduojama, nes tai gali sukelti rimtų problemų variklio veikimui. Per mažas arba per didelis kuro slėgis gali ne tik sumažinti automobilio galią ir degalų ekonomiją, bet ir sugadinti variklio komponentus, pvz., kuro purkštukus arba katalizatorių. Be to, automobilio veikimas tampa nestabilus, todėl gali kilti saugumo problemų.
Problemos su degalų slėgio reguliatoriumi gali sukelti „Nissan Pathfinder“ variklio užgesimą važiuojant ar sunkų užvedimą. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas pranešė, kad pakeitus kuro baką, aukšto slėgio siurblį, slėgio reguliatorių, patikrinus visas šlangutes ir pakeitus slėgio daviklį, vis tiek pasirodo „Check Engine“ klaida, kuri rodo per aukštą kuro slėgį. Tai gali sukelti variklio užgesimą ir neleidžia kurį laiką užvesti. Nors kartais trauka nedingsta ir sąnaudos nepakyla, problema išlieka. Tokie simptomai dažnai rodo, kad problema gali būti elektronikoje, o ne tiesiogiai kuro slėgio sistemoje, pavyzdžiui, alkūninio veleno daviklyje, jo pravodkoje ar fiškėse.
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis reikalingas variklio užvedimui yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje.
Viena iš esminių dyzelinio variklio dalių yra būtent kuro siurblys. Sugedęs kuro siurblys gali sukelti rimtų problemų varikliui ir bendram automobilio veikimui. Dyzelinių variklių degalų padavimo sistema tiekia reikiamą dyzelino kiekį tiksliu slėgiu. Be tokio proceso transporto priemonė tiesiog tinkamai neveiktų.
Ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t.y. slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min.
Working of Common Rail Fuel Injection System
Diagnostika ir Remontas
Jei įtariate kuro slėgio reguliatoriaus problemą, labai svarbu ją nedelsiant diagnozuoti ir išspręsti, kad išvengtumėte tolesnės žalos varikliui. Pradėkite nuo vizualios apžiūros, ar nėra degalų nuotėkio arba perdavimo sistemos pažeidimo požymių. Aplink reguliatorių, siurblį, baką ir jungtis neturėtų būti drėgmės arba lašančio benzino, dyzelino.
Stebėkite savo transporto priemonę, ar nėra papildomų simptomų, galinčių pranešti apie degalų slėgio reguliatoriaus gedimą. Tai gali būti tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, netolygus darbas laisva eiga, juodi dūmai iš duslintuvo, išaugusios kuro sąnaudos arba sunkumai užvedant transporto priemonę.
Kuro Slėgio Matavimas
Norėdami tiksliai diagnozuoti reguliatoriaus problemas, prie degalų sistemos turite prijungti slėgio matuoklį - manometrą. Šis įrankis padės patikrinti, ar degalų slėgis atitinka gamintojo rekomenduojamas specifikacijas. Konkretūs rėžiai gali kiek skirtis, bet kai variklis neužvestas, degalų slėgis turėtų būti ~3 barus. Dėl šio skirtumo būtinai užregistruokite sistemos slėgį, kai automobilis dirba laisva eiga, ir palyginkite jį su slėgiu spaudžiant akceleratorių bei didinant apsukas. Tinkamai veikiantis reguliatorius turėtų palaikyti pastovų slėgį nepriklausomai nuo variklio sūkių.
Net ir namų sąlygomis, tiesiog įsigiję manometrą su tinkamu antgaliu galite patikrinti slėgį sistemoje bei matyti problemas. Kadangi kuro slėgio reguliatorius yra mechaninė detalė, jos patikrinti multimetru kaip įprasto daviklio nepavyks, tačiau procesas yra gana paprastas, jeigu turite slėgio matuoklį. Pirmiausiai rekomenduojama paskaityti jūsų automobilio remonto vadovą ir surasti tikslias procedūros instrukcijas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį. Pamatuokite slėgį užgesintam ir užvestam automobiliui.
Kuro Filtras
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Kuro filtro keitimas taip pat padės išsaugoti kuro siurblį.
Kuro Siurblių Patikra
Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės.
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Aukšto slėgio kuro siurbliai gali būti mechaniniai (senesniuose automobiliuose), pusiau elektriniai ir elektriniai. Kone vienintelė ir paprasčiausia aukšto slėgio kuro siurblio patikra, kurią galėtumėte atlikti savarankiškai, yra pasinaudojant kompiuterinės diagnostikos įrankiu. Tam tinka ir nebrangūs, keliasdešimt eurų kainuojantys, diagnostikos įrankiai - svarbiausia, kad būtų galimybė tikrinti „gyvus parametrus“. Tada patikrinkite ar parametrai atitinka gamintojo nurodytus rėžius.
Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats common rail aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant common rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis, jie atsidaro arba užsidaro. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku.
Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio common rail siurblyje priežastimi.
Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės. Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s. ir slėgio monometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį.
Purkštukų Patikra
Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti common rail siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur. Kitas tyrimų etapas yra common rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamojo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko.
Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jeigu prie žemo slėgio, grįžtamasis kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo, reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko įpurškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzūrėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga).
Profesionalus Diagnostikos Servisas
Jei atlikus šiuos bandymus pastebėjote, kad slėgis yra nepastovus arba neatitinka rekomendacijų, arba, jei yra matomų pažeidimų ar nesandarumų, patartina nuvežti automobilį profesionaliam mechanikui. Tik po profesionalios apžiūros ir kompiuterinės ar mechaninės diagnostikos galima patvirtinti, ar degalų slėgio reguliatorių reikia remontuoti bei keisti.
Nuvežkite automobilį į autoservisą: kreipkitės į mechaniką, kad būtų atlikta kuro sistemos diagnostika. Reguliatoriaus keitimas: jei kuro slėgio reguliatorius sugedęs, jį reikės pakeisti nauju. Kuro slėgio reguliatoriaus gedimai gali stipriai paveikti variklio veikimą ir automobilio ekonomiškumą. Svarbu laiku atpažinti gedimo požymius, tokius kaip sumažėjusi variklio galia, padidėjusios degalų sąnaudos ar juodi dūmai, ir atlikti reikiamą remontą.
Kol siurblio bei purkštukų keitimas yra ypač brangus, kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų. Jeigu reikalingas kuro slėgio reguliatorius, jį galite įsigyti ir internetu.