Neatsakingas vairavimas išlieka viena opiausių problemų Lietuvos keliuose, kelianti grėsmę eismo saugumui ir lemiančią skaudžias pasekmes. Šiame straipsnyje analizuojamos neatsakingo vairavimo priežastys, tendencijos ir siūlomi sprendimai, siekiant gerinti eismo kultūrą ir saugumą.
Nepilnamečių vairuotojų ruošimo dilema: dabartinė tvarka ir siūlomi pakeitimai
Miesto gatvėse vis dažniau pastebimi maži automobiliukai, teisės aktuose įvardijami kaip keturratės motorinės transporto priemonės, kurių eksploatacinė masė neviršija 0,35 tonos, o didžiausiasis greitis - 45 kilometrų per valandą. Norint vairuoti tokį automobiliuką, būtina sulaukti 15 metų ir turėti motoroleriams bei lengviesiems keturračiams skirtą AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Šiam pažymėjimui įgyti užtenka savarankiško pasiruošimo bei išlaikyto vairavimo teorijos egzamino „Regitroje“ - praktinio patikrinimo šiuo metu nereikia.
Tačiau centrinės valdžios sluoksniuose jau ruošiama dirva pokyčiams - siūloma nepilnamečiams teisę vairuoti suteikti tik po praktinio patikrinimo. Šiai iniciatyvai pritaria ir Seimas, ir Vyriausybė. Nors egzaminą galima laikyti ir keturiolikmečiams, nes egzamino rezultatai galioja metus, tvarka jau kitąmet gali iš esmės pasikeisti. Seime jau įregistruotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2025-ųjų nepilnamečiams būtų numatyta pareiga užbaigti specialius mokymus ir laikyti praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje“.
Reguliavimo pakeitimų iniciatyva ir motyvai
Keisti reguliavimą siūlo gegužės pradžioje įregistruotas Klaipėdoje išrinktos Seimo narės Ligitos Girskienės įstatymo projektas, kurį iš viso pasirašė 29 parlamentarai. Jų manymu, automobiliukų vairuotojai turi būti ruošiami taip pat, kaip ir kitų kategorijų pažymėjimus siekiantys gauti Lietuvos gyventojai, kad būtų išvengta pavojaus kelyje ir neatsakingo vairavimo.
„Būtina suteikti tinkamus įgūdžius pradedančiajam vairuotojui siekiant išvengti eismo įvykių ir pavojų, kurie gali grėsti kelyje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai jaunuoliai, neturintys patirties, elgiasi neatsakingai ir sukelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Todėl, siekiant geriau paruošti juos dalyvavimui eisme, siūloma numatyti, kad ir AM kategorijai būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms kategorijoms“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Susisiekimo ministerija patvirtino, kad pakeitimams pritariantis Vyriausybės išvados projektas šiuo metu derinamas su institucijomis. „Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į šių transporto priemonių populiarumą 15-18 metų amžiaus eismo dalyvių grupėje, mano, kad praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų egzamino laikymas užtikrintų geresnį AM kategorijos vairuotojų parengimą, gerintų eismo saugumo rodiklius“, - teigiama išvadų projekte.
Ekspertų nuomonė ir įžvalgos
Vairavimo mokyklos „Respublika“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Videikis pritaria siūlymams griežtinti tvarką ir sako, kad dabartinė tvarka yra nesąžininga, nes nedidelės galios automobilius vairuojantys nepilnamečiai yra tokie pat eismo dalyviai, kaip ir aukštesnės kategorijos pažymėjimus įgiję žmonės.
„Labai nesąžininga, kad 15-mečiui, pasimokiusiam tik vairavimo teoriją, taisykles, išsprendus testus, galima gauti vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti tos kategorijos automobilius. Nesakau, kad negerbiu jauno žmogaus ar kad jis nėra sąmoningas, bet tada ir B kategorijai taikykime tokius pačius reikalavimus“, - anksčiau sakė K. Videikis.
Anot jo, savarankiškai mokantis neįgyjamas supratimas apie labai didelę įtaką vairavimui turinčias aplinkybes. „Labai blogai, kad jiems net neprivalomas vairavimo teorijos kursas. Juk tai didžiulis kursas, ne tik taisyklių mokymasis - apie saugų eismą, ekonomišką vairavimą. Reikia supratimo, kas yra šlapia, slidi danga, akvaplaningas, provėžos, o pirmosios pamokos su instruktoriumi labai svarbios dėl to, kad formuojasi vairavimo kultūra - kaip gerbti kitus vairuotojus, atkreipti dėmesį į daug dalykų. O jie to mokosi patys“, - kalbėjo vairavimo mokytojas.
Jo teigimu, eisme dalyvaujantys nepilnamečiai didelio pavojaus gal ir nekelia, tačiau formuoja savo vairavimo įgūdžius, kurie nebūtinai bus priimtini visuotinei kultūrai. „Lygiai taip pat su motoroleriu - nors jis nedidelis ir daug greičio neišspausi, bet su juo galima lįsti pro automobilių tarpą, taip, kaip kažkur matytas profesionalas. Vairuotojas gal net nesupranta, kad taip negalima eisme elgtis. Tuo metu susiformuoja vairavimo įpročiai, kultūra, požiūris. Vėliau, kai jie jau gaus B kategorijos teises, įgūdžiai jau bus susiformavę, jis vairuos galingesnius automobilius taip, kaip pats supranta“, - kalbėjo K. Videikis.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams 2018 metais ištyrus pradedančiųjų vairuotojų psichologinių charakteristikų svarbą KET pažeidimams išvadose rekomenduota tobulinti vairuotojų mokymą pasitelkiant psichologus, kad jauni žmonės atsispirtų bendraamžių spaudimui ignoruoti taisykles. „Būsimieji vairuotojai turi būti supažindinami su tuo, kokį poveikį rizikingam vairavimui turi kartu važiuojantys keleiviai, ypač jaunų bendraamžių grupė. Jie turi būti mokomi būdų, kaip galėtų atsispirti daromam spaudimui nusižengti KET vairuojant, taip pat konsultuojama, kaip vairuotojui reikėtų susiplanuoti savo keliones, kad netikėtai nepatektų į situacijas, kuriose bendraamžių spaudimas padidėja“, - skelbia tyrimo išvados.
Eismo pažeidimų statistika ir tendencijos
Nepilnamečių AM kategorijos vairuotojų pažeidimai
Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininko Vytauto Grašio teigimu, mažuosius automobiliukus reikėtų leisti vairuoti nuo 16 metų, nes tik nuo tokio amžiaus Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę. „Taigi mopedų ir lengvųjų keturračių vairuotojams, kuriems Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu nebuvo sukakę 16 metų, negali būti skiriamos ANK numatytos administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės“, - teigia V. Grašys.
Kelių policijos pateikti duomenys rodo, kad teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones turintys ir 16 metų nesulaukę vairuotojai pernai visoje Lietuvoje padarė 471 Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlė 19 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeista 13 žmonių. Tuo metu iš viso per praėjusius metus užregistruota beveik 2,9 tūkst. įskaitinių eismo įvykių, kurių metu sužeista beveik 3,3 tūkst. ir žuvo 160 žmonių. Kelių policijos duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso užfiksuota 1,44 mln. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nustatyta, jog juos padarė 1,04 mln. eismo dalyvių.
AM kategorijos transporto priemonių populiarumas
Gatvėse pastebimai daugėjant šių automobilių, „Regitra“ negali tiksliai atsakyti, kiek jų Lietuvoje šiuo metu yra, mat tokios transporto priemonės registruojamos kaip keturračiai. „2023 metais AM kategorijos (L6e) automobiliukų Lietuvoje registruota 1247, o 2022 metais panašiu laikotarpiu buvo registruoti kiek daugiau nei 700. L6e kategorijai taip pat priskiriami ir keturračiai, tad išskirti šiuos AM automobilius yra galimybė tik pagal registracijos numerio tipą, kuris skiriasi nuo keturračių“, - sakė įstaigos atstovas spaudai Lukas Vosylius.
Automobilių prekybos skelbimų portalo „Autoplius“ komunikacijos atstovas Gintenis Dauparas sako, kad ir be statistikos aišku, jog šios kategorijos transporto priemonių daugėja. „Daugėja jų tikrai - užtenka apsidairyti gatvėse ir darosi aišku. Tiek miesto centre, tiek netolimame užmiestyje mažųjų automobiliukų matyti vis daugiau ir daugiau“, - sakė jis. Ne tik šiame, bet ir kituose automobilių prekybos skelbimų portaluose matyti dešimtys parduodamų tokių transporto priemonių, priklausomai nuo jo gamybos metų, būklės, komplektacijos ir kitų faktorių jų kainų spektras yra gana didelis. Pavyzdžiui, prieš 15 metų pagamintas automobiliukas gali kainuoti pusantro tūkstančio, o naujas - ir per 17 tūkst. eurų.
G. Dauparas sako, jog mažieji automobiliukai yra puiki alternatyva jaunam ir sąmoningam žmogui keliauti mieste ir aplink jį. „Būkime realistai - mes gyvename vis geriau ir geriau, plačiąja prasme esame turtingesni, žmonės ima keltis iš miestų į užmiesčio namus, o vaikams kartais kelionė namo su persėdimais užtrunka, gali būti ir taip, kad treniruotei ar kitam užsiėmimui užtrukus galima ir nespėti į paskutinį autobusą, tokiu atveju tėvams reikėtų atvažiuoti. O čia - ir saugumo prasme geras sprendimas, nes nereikia tamsiu keliuku vakare eiti namo, ir tėvams nereikia niekur važiuoti“, - savo asmenine nuomone dalijosi „Autoplius“ atstovas.
Vairavimas išgėrus: skaičiai, priežastys ir pasekmės
Nors atsakomybė už vairavimą išgėrus išties nemenka ir neatsakingas elgesys gali ne tik užtraukti baudą, bet gresia ir teisiamųjų suolas, teisės vairuoti atėmimas ar net laisvės atėmimas, visgi statistika verčia sunerimti. Štai vien Marijampolės apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 504 neblaivūs vairuotojai. Birželį jų fiksuota net 113, kai, pavyzdžiui, gegužę - 87, kovą - 72, o sausį - 60. Tad didėjimas labiau nei akivaizdus. Šakiuose per pusmetį nustatyti 42 pažeidimai, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai. Pernai šalyje prie vairo sulaikyta daugiau nei 10 tūkst. apsvaigusių vairuotojų.
Apie tokio neatsakingo elgesio priežastis paklaustas Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvedrevičius susimąsto ir teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl girti žmonės vis dar sėda prie vairo, nėra. „Sunkus klausimas, bet tai daug neigiamų savybių, tokių kaip neatsakingumas, sąmoningumo stoka, negebėjimas įvertinti tokio elgesio pasekmių. Neretai vairuotojai pervertina savo galimybes ir mano esantys pakankamai blaivūs. Be to, dažnai tokie vairuotojai elgesį linkę kartoti ir net sugauti apsvaigę nevengia prie vairo išgėrę sėsti ir kitąkart“, - svarsto A. Kvederevičius.
Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius sako, jog belieka apgailestauti, kad vis dar daug vairuotojų prie vairo sėda neblaivūs, tad ragina tokius asmenis drausminti, neleisti vairuoti ir pasidžiaugia žmonių pilietiškumu - Šakiuose per pusmetį sulaukta 37 pranešimų dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviems. Tiesa, pasitvirtino ne visi atvejai.
Geriausias būdas išvengti avarijų dėl vairavimo išgėrus
Tą patį iliustruoja ir viena iš Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu atliktų apklausų. Tyrimas atskleidė, kad kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs, o tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys:
- vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.);
- yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.).
Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.
Visgi Šakių policijos komisariato viršininkas pataria, kad jeigu planuojate vartoti alkoholį, iš anksto tartis su draugais ar artimaisiais, kad parvežtų, kviestis taksi ar likti nakvoti ir geriausia šiuos sprendimus apgalvoti bei susiderinti iš anksto. Taip pat patariama drausminti tokius vairuotojus ir jeigu žmogus elgiasi įtartinai, yra galimai apsvaigęs, jam neleisti vairuoti, atkalbėti, įspėti artimuosius, atimti raktelius arba pranešti tarnyboms.
Ir išties, tokių atvejų, kai žmonės elgiasi vis pilietiškiau, nevengia policijai pranešti apie įvairiausius eismo saugumo pažeidimus, nemažai. Anot A. Kvederevičiaus, per pirmąjį šių metų pusmetį Šakiuose iš viso sulaukta 108 pranešimų. Pavyzdžiui, kad vairuotojas kelyje važiuoja įžūliai, kad važiuodamas sukėlė avarinę situaciją, važiavo per raudoną šviesoforo signalą ar pan. Iš jų 37 pranešimai dėl vairavimo transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau pasitvirtino ne visi - buvo nubausti penki vairuotojai. Komisariato viršininkas skaičiuoja, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad skaičius nedidelis, bet tai išties ženklu ir yra net 13 proc.
„Pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą. Paskambinus reikia elgtis pagal operatoriaus nurodymus. Gali būti prašoma lydėti įtartiną transporto priemonę. Tai darant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo ir nebandyti stabdyti automobilio patiems“, - pabrėžia pašnekovas ir pažymi, kad kelyje svarbu išlikti bendruomeniškiems, pamačius neblaivų vairuotoją, nenumoti į tai ranka sakant, kad galbūt turime skubesnių reikalų.
Be to, A. Kvederevičius dėmesį atkreipia ir į „uolius, išsamius, neretai ir įžeidžiančius pranešimus socialiniuose tinkluose“, kai skelbiama apie vietas, kur policija tikrina vairuotojus. „Dažnai nesusimąstome, kokią milžinišką meškos paslaugą padarome nusikaltėliams ar neblaiviems vairuotojams. Tokiu būdu rizikuojame, jog neblaivus vairuotojas - potencialus jūsų, draugo ar artimojo žudikas - išvengs būti pašalintas iš eismo, o nusikaltėlis, kuris vežasi jūsų pagrobtą turtą, bus laiku nesulaikytas ir tikėtina, jog jūsų brangus turtas bus prarastas“, - sako policijos komisariato viršininkas.
Jis taip pat primena, kad, remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 1200 iki 2000 eurų bei privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 4 iki 7 metų. Už šį pažeidimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
Pavojingas vairavimas ir visuomenės reakcija
Absoliuti dauguma šalies gyventojų teigia kelyje susiduriantys su pavojingu kitų vairuotojų elgesiu. Deja, gatvėje matydami agresyviai, pavojingai manevruojančius ar apsvaigusius vairuotojus lietuviai dažniausiai vis dar vadovaujasi posakiu „duok kvailiui kelią“.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 11 proc. vairuojančių su kitų vairuotojų pavojingu elgesiu kelyje susiduria labai dažnai, 27 proc. - dažnai, beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) teigia su tokiais vairuotojais susiduriantys kartais ir tik 15 proc. susiduria retai arba nesusiduria niekada. Akivaizdu, kad agresyvaus, neatsakingo vairavimo problema šalies keliuose vis dar egzistuoja, tačiau saugaus vairavimo ekspertus stebina kitas atliekant apklausą išryškėjęs aspektas - lietuviai nėra linkę apie vairuojančius pavojingai informuoti pareigūnus, mieliau renkasi trauktis iš kelio ir juos tiesiog ignoruoti.
Apklausos duomenimis, trečdalis (32 proc.) apklaustųjų teigė tokius vairuotojus besistengiantys ignoruoti. Net 62 proc. vairuojančių respondentų atliekant apklausą teigė, kad reaguodami į agresyvius vairuotojus kelyje pasitraukia iš kelio, kad išvengtų pavojaus. Pastebėję kitą vairuotoją, kuris atrodo pavojingai, pavyzdžiui, yra apsvaigęs, gyventojai dažniausiai stengiasi nuo jo laikytis atokiau (27 proc.), o policijai praneša vos 26 proc. vairuojančių apklaustųjų.
Ekspertų požiūris į vairavimo kultūrą
Buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad statistika atspindi ir viešumoje matomą vaizdą. Jo teigimu, neretai žmonės vis dar randa būdų pateisinti nekultūringus, agresyvius vairuotojus. Tai esą puikiai matosi skaitant komentarus socialinių tinklų grupėse, kuriose žmonės dalijasi automobilių vaizdo registratorių užfiksuotais eismo pažeidimais.
Jo nuomone, supratimo, kad pranešimas apie pavojingą elgesį yra atsakomybė, o ne skundimasis, visuomenėje vis dar trūksta. „Čia iškyla klausimas - ar pranešdamas policijai tu esi skundikas, ar tiesiog atsakingas pilietis? Pažvelkime į labiausiai išsivysčiusias šalis, tokias kaip Vokietija, Austrija ar Šveicarija. Ar galite įsivaizduoti, kad ten kas nors vairuotų agresyviai ar specialiai nesilaikytų taisyklių? Po kelių minučių toks vairuotojas būtų sulaikytas policijos pareigūnų ir stovėtų priešais automobilį su ant variklio dangčio padėtomis rankomis, nes apie jį būtų pranešta. Ten visuomenė yra pilietiškai atsakinga ir reaguoja į pavojingą elgesį“, - dėsto A. Pakėnas.
Geriausias būdas išvengti avarijų dėl vairavimo išgėrus
„Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas pabrėžia, kad atsakingumas bendrovėje laikomas esmine kiekvieno darbuotojo savybe - tiek darbo aplinkoje, tiek už jos ribų. Pasak jo, darbuotojams nuolat primenama, jog kultūringas ir saugus elgesys kelyje atspindi bendrovės vertybes. „Skatiname darbuotojus sąmoningai elgtis keliuose, nes tikime, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie saugesnės eismo kultūros. Sėdus prie vairo svarbiausia - pagarba kitiems eismo dalyviams. Agresija, neleistinas greitis, eismo taisyklių nesilaikymas tik didina eismo įvykių riziką, stabdo eismą, kelia pavojų tiek vairuotojų, tiek keleivių, tiek ir pėsčiųjų saugumui. Kuo daugiau žmonių supras, kad taisyklių laikymasis yra ne silpnumo, o brandos ženklas, tuo saugesnė taps mūsų aplinka“, - sako R. Viršilas.
A. Pakėnas sako manantis, kad žmonės turėtų jausti didesnę atsakomybę už saugumą keliuose. „Žmonės dažnai nejaučia, kad šalis yra „jų“, todėl nesikiša į situacijas, kurios grėsmę kelia visiems piliečiams. Tačiau jeigu panašus atvejis nutiktų jūsų namuose - ar leistumėte kam nors elgtis nepagarbiai, nesaugiai, rizikuojant gyvybėmis? Tikrai ne“, - svarsto vairavimo instruktorius. Pašnekovas pabrėžia, kad svarbu suvokti - šalis priklauso mums visiems. Kiekvienas vairuotojas turi prisiimti atsakomybę ir pranešti apie pavojingus pažeidimus, nes tai tiesiogiai susiję su visų mūsų saugumu.
„Jeigu žmonės aktyviau praneštų policijai apie pavojingą vairavimą, o kiekvienas žinotų, kad neatsakingas elgesys kelyje neliks nepastebėtas, tai galėtų tapti veiksminga atgrasymo priemone“, - sako A. Pakėnas. „Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn.
Dažniausios eismo įvykių priežastys
Lietuvos transporto saugos administracijos (TKA) duomenimis, net pusė visų mirtinų eismo įvykių pirmąjį metų ketvirtį įvyko dėl viršyto leistino ar nepasirinkto saugaus greičio. Pernai šis rodiklis siekė 36 proc., tad fiksuojamas pavojingas augimas. „Kalbant apie žūtis keliuose, greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu. Net ir nedidelis jo viršijimas smarkiai padidina avarijos sunkumą. Vairuotojai turi suvokti, kad greitis - tai jėga, kuri kelyje gali turėti labai tragiškas pasekmes“, - pabrėžia „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.
Kita dažna problema - pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris, pasak TKA, yra dažniausia sužalojimų priežastis. „Tai ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir eismo kultūros trūkumas. Ši problema ypač ryški sankryžose, žiedinėse sankryžose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir gerbti kitus eismo dalyvius. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pažeidžiamiausi eismo dalyviai - pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai“, - pažymi G. Petrikas.
Vairavimas išgėrus - vis dar aktuali grėsmė
Nepaisant nuolatinės prevencijos, alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka opi problema. TKA duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius neblaivūs vairuotojai sukėlė 22 eismo įvykius, per kuriuos žuvo trys žmonės, o 24 buvo sužeisti. „Nors tokių įvykių skaičius sumažėjo, jų pasekmės išlieka labai skaudžios. Neblaivūs vairuotojai dažniau praranda transporto priemonės kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją, o jų reakcijos laikas pailgėja. Tai ne tik pažeidimas, bet ir atsakomybės stoka - tiek už save, tiek už kitus“, - sako G. Petrikas.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visada dėl pėsčiųjų sužalojimų kalti vairuotojai - net 17 proc. atvejų kaltė tenka patiems pėstiesiems, kurie kerta kelią ne per perėją, ignoruoja šviesoforo signalus ar elgiasi neapdairiai. „Eismo saugumas - visų dalyvių atsakomybė. Pėstieji taip pat turi stebėti aplinką, laikytis taisyklių ir suvokti, kad jų elgesys gali turėti skaudžių padarinių“, - pabrėžia jis.
Saugaus atstumo nesilaikymas - dažna, bet pavojinga klaida
Saugaus atstumo nesilaikymas - ypač aktuali problema spūstyse, prie šviesoforų ir greitkeliuose. Ši priežastis pirmąjį ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų eismo įvykiuose. Nors tokios avarijos retai būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia vadinamuosius „grandininius“ susidūrimus ir rimtas traumas. „Tokios situacijos dažniausiai baigiasi ne tik automobilių apgadinimais, bet ir kaklo, stuburo ar nugaros sužeidimais, kurie gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Net ir nedidelė avarija gali tapti rimtu iššūkiu - nuo finansinių nuostolių iki ilgo remonto ir mobilumo praradimo“, - teigia G. Petrikas.
Anot jo, būtent dėl to šiemet „Lietuvos draudimas“ pakaitinį automobilį po avarijos siūlo ne tik turintiems kasko, bet ir tiems, kurių transporto priemonė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu - net jeigu eismo įvykis įvyko dėl jų pačių kaltės. „Tai sprendimas, leidžiantis išvengti gyvenimo ritmo sutrikimų, net ir esant nemaloniai situacijai“, - pažymi G. Petrikas.
Variklio galios įtaka eismo įvykiams
Tyrime išsiskiria „BMW“ automobiliai: net 60,3 proc. modelių iki 100 kW turėjo apgadinimų įrašų ir 68,6 proc. su galingesniais. Panašios tendencijos vyrauja kito vokiečių gamintojo „Volkswagen“ automobilių istorijoje: 42,6 proc. apgadintų automobilių su varikliais iki 100 kW ir 48,9 proc. Tarp „Ford“ automobilių skirtumas tarp apgadintų automobilių su silpniausiais ir galingiausiais varikliais 10 proc. - 45 proc. Galingiausių „Renault“ automobilių varikliai pasižymi 200-300 kW galia ir 39,7 proc. jų buvo apgadinti. Tarp skirtingų „Škoda“ modelių svyravimai nedideli: 51,3 proc. apgadintų automobilių su varikliais iki 100 kW ir 54,8 proc. su 200-300 kW varikliais. Panašia dinamika pasižymi ir „Toyota“ automobilių istorija: 36 proc. apgadintų modelių su silpniausiais varikliais ir 39,5 proc. su galingesniais.
„Nors teoriškai visos transporto priemonės turėtų laikytis kelių eismo taisyklių, dalis galingų automobilių vairuotojų viršija greitį arba ne iki galo įvertina galimas neatsakingo vairavimo rizikas“, - teigiama „carVertical“ pav. Tarp galingiausių tikrintų automobilių išsiskiria „Bentley“ markė, kurios vidutinė variklio galia siekė 415 kW arba 564 AG. Mažiausio galingumo variklius tarp visų „carVertical“ tikrintų gamintojų turėjo „Smart“ automobiliai - 59 kW arba 80 AG. Praeityje rimtų apgadinimų patyręs automobilis vėliau gali atnešti finansinių nuostolių dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų ar dažnų gedimų.
tags: #neatsakingo #vairavimo #statistika