Iširus santuokai ir tėvams gyvenant skyrium, privalo būti išspręsti esminiai klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gerove. Tarp jų - su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikai, vaikų išlaikymas bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais tvarka. Nors vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo skyrimas dažnai pasiekiamas lengviau, bendras sutarimas dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo tvarkos reikalauja nuolatinių abiejų tėvų pastangų ir tarpusavio bendradarbiavimo, kuriam didžiausią iššūkį kelia tėvų tarpusavio nesutarimai. Todėl kyla klausimas, ar tėvas (motina) gali nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Vaiko teisė į bendravimą su abiem tėvais
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra savitikslis. Jo pagrindinis tikslas - išlaikyti arba atkurti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs. Visapusei vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmiausia reikia suvokti, kad visaverčiam vaiko brendimui ir vystymuisi būtinas bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu (arba patvirtinta taikos sutartimi) nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Bendravimo tvarkos nustatymas ir nevykdymo pasekmės
Esant kategoriškam tėvų nesutarimui, bendravimo su vaiku tvarką sprendimu nustato teismas. Tačiau tėvai taip pat gali nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką per mediaciją, kurios metu pasiektas taikus sutarimas įforminamas taikos sutartimi. Šalių pasirašytą taikos sutartį patvirtina teismas.
Su vaiku negyvenantis tėvas (motina) teisę bendrauti su vaiku gali įgyvendinti, jei motina (tėvas) nekliudo bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Kartu tai reiškia, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio bendravimo tvarka siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Sankcija (įspėjimas ar bauda) už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančių aukščiau paminėtų pareigų nevykdymą.
Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas gali lemti ne tik teisines pasekmes (sankcijas), bet pirmiausia kenkia vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir ryšio su savo gimdytojais kūrimui.
Atsakomybės taikymo galimybė
Tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Deja, net ir detalus ir aiškus teismo sprendimas neužkerta kelio bendravimo su vaiku vykdymo procese išvengti tėvų ginčų, dėl to įstatymų leidėjas numatė atsakomybės taikymo kaltajai šaliai galimybę. Teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina tėvo pareigą bendrauti su vaikais. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje tėvas nevykdė teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, teismas jam skyrė 100 Eur vienkartinę baudą. Tėvo advokatas teigė, kad tėvas susitaria dėl teisės, o ne prievolės bendrauti. Tėvas nurodė objektyvias priežastis (neturi nuosavo būsto, rūpinasi kitais vaikais, vaikai nuteikti prieš jį). Tačiau teismas šių priežasčių nelaikė teisėtu pagrindu atsisakyti vykdyti bendravimo su vaikais tvarką. Kasacinis teismas patvirtino, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, siekiant patenkinti vaikų poreikį ir teisę bendrauti su tėvu, taip pat įgyvendinti tėvo pareigas auklėti, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šios pareigos yra abiejų tėvų, vykdomos abipusiu sutarimu, o nesutarus - ginčą sprendžia teismas.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tačiau šios sankcijos taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą.
Antstolio veiksmai ir tėvų pareigos
Nors antstolė, vykdydama sprendimą, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, privalo pranešti apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas ne visais atvejais. Svarbiausia, kad tėvas, teikdamas kasacinį skundą, gina ne vaikų, o savo interesą, grindžiamą nenoru vykdyti savo kaip tėvo pareigą bendrauti su vaikais.
Kitoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo pasekmės, kasacinis teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo (tėvas) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu bei įgyvendintos tėvo pareigos rūpintis savo vaikais. Buvo nustatyta, kad buvę sutuoktiniai susitarė, jog tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, pastarasis laikas gali būti kompensuojamas kitu sutartu laiku. Suinteresuotas asmuo patvirtino, jog jam yra žinoma, kad pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatas sudaryta ir teisme patvirtinta taikos sutartis tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.
Nors suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, tokios kaip sveikatos sutrikimai, nuosavo būsto neturėjimas, rūpestis kitais nepilnamečiais vaikais, gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir su jais nebendrauti. Teismų praktikoje akcentuojama, kad suinteresuotas asmuo, esant priežasčių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti. Tačiau taikos sutartis, kuria būtų nustatyta galimybė tėvui nevykdyti savo pareigos bendrauti su vaikais, prieštarautų imperatyviosioms CK normoms ir viešajam interesui, todėl teismo negalėtų būti tvirtinama.
tags: #nevykdo #laikino #bendravimo #bauda