Nesesegėjo saugos diržo informacija

Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės. Saugos diržai yra pigiausia ir patikimiausia saugos priemonė automobilyje. Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą.

Teminė nuotrauka: žmogus segasi saugos diržą automobilyje

Saugos diržų ir oro pagalvių sąveika

Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.

Darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas yra būtinas, kad smūgio metu vairuotojas ir keleiviai būtų maksimaliai saugomi. Visa tai įvyksta staigiai, per sekundės dalį.

Saugos diržų svarba ir teisinė atsakomybė

Saugos diržai kasmet išgelbėja tūkstančius gyvybių. Tai viena iš paprasčiausių ir efektyviausių kada nors sukurtų saugos priemonių. Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET, XXVI skyrius), kiekvienas, važiuojantis transporto priemone su įrengtais saugos diržais, privalo juos užsisegti. Tai taikoma tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Net ir esant vos 50 km/h greičiu susidūrimo metu žmogaus kūnas gali virsti sviediniu, kurio jėga prilygsta kelioms tonoms.

„Saugos diržų išimtys įstatyme įrašytos dėl konkrečių priežasčių, o ne patogumui“, - pažymi eismo saugumo ekspertas Darius Valinskas. „Kiekvieną kartą prisisegus saugos diržą, avarijos atveju smarkiai padidėja jūsų išgyvenimo galimybės. Nors kelių eismo taisyklės leidžia tam tikras išimtis, saugos diržo prisisegimas išlieka viena svarbiausių saugaus vairavimo taisyklių. Net jei turite teisę į išimtį - dėl medicininių ar profesinių priežasčių - naudokite jį tik tada, kai tai absoliučiai būtina.“

Atsakomybė už saugos diržų nenaudojimą gali užtraukti baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Verta paminėti, kad yra tam tikri atvejai, kai saugos diržai nėra privalomi. Tai apima situacijas, kai važiuojama per trumpus atstumus arba kai transporto priemonė yra stovinčioje būsenoje.

Saugos diržų veikimo principai

Saugos diržai yra sukurti taip, kad avarijos metu vairuotojas ir keleiviai patirtų kuo mažiau sužalojimų. Diržai yra ta apsaugos priemonė, kuri saugo nuo mirtinos kaktomušos į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi iš besiverčiančio automobilio ir atsidurti po juo. Trumpai tariant, diržai mus „užrakina“ saugiausioje automobilio vietoje, t.y. prispaudžia prie sėdynių, nes automobilio konstruktoriai, kurdami automobilio kėbulą, numato, kaip jis bus gniuždomas avarijos metu, kokios vietos labiausiai nukentės ir smūgio metu sugers daugiausiai kinetinės energijos, o kurios liks pačios saugiausios. Nauji automobiliai projektuojami taip, kad saugiausios vietos būtų ten, kur sėdi vairuotojas ir keleiviai.

Šiuolaikinio saugos diržo veikimas yra gana sudėtingas. Šiuolaikiniai diržai turi pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Tie patys jutikliai aktyvuoja ir saugos pagalves. Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą (apie 15 cm), patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų iš diržo.

Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, lėtėjimo pagreitis būna toks didelis, kad vairuotojas ar keleiviai trumpą akimirką saugos diržą spaudžia jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai. Diržas priima šią apkrovą ir kurį laiką turi išlaikyti keleivius ar vairuotojus, kad jie nesitrenktų į beišsiskleidžiančias oro pagalves, nes tada pastarosios atliks meškos paslaugą (smūgiuos į kūną, blokš atgal, o ne patikimai saugos galvą ir krūtinę). Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia (kitaip jo priimama apkrova būtų per didelė) ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė. Saugos diržai su pirotechniniais įtempikliais yra labai patikimi ir yra naudojami daugumoje naujų automobilių.

Infografika: saugos diržo ir oro pagalvės veikimo schema avarijos metu

Taisyklingas saugos diržo naudojimas

Reikia žinoti, kad pagrindinė saugos priemonė yra saugos diržas, savo funkciją atliksiantis tik tada, jei bus prisisegtas tinkamai. Deja, dažnai vairuotojo sėdynę reguliuoti tenka todėl, kad yra nemažai mėgstančių važiuoti pusiau gulomis. Avarijos metu toks pusiau gulintis vairuotojas gali išsinerti iš diržų, atsidurti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas.

K. Povilaitis teigia, kad jei diržas eina per kaklą pernelyg aukštai, jei diržas eina ne per juosmenį, o per pilvo ertmę, yra didelė rizika pažeisti vidaus organus nuo smūgio. Netaisyklingai sėdėdamas iš principo galima sukelti sau pavojų.

Saugos diržų patikra ir priežiūra

Net geriausios būklės saugos diržai ilgainiui dėvisi. Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis atsako, kas lemia saugos diržų dėvėjimąsi ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kad kelionė būtų ne tik patogi, bet ir saugi.

Kada reikia keisti saugos diržus?

K. Povilaitis teigia, kad diržai neturi garantinio laikotarpio, tačiau yra gaminami taip, kad tarnautų visą automobilio eksploatavimo laikotarpį - keliolika metų ir ilgiau. „Nors diržai gaminami taip, kad tarnautų ilgus metus, įvairūs veiksniai kenkia ir trumpina jų naudojimo trukmę. Diržus gali pažeisti avarijos, net ir nedideli susidūrimai. Taip pat labai kenkia įvairūs mechaniniai pažeidimai, įtrūkimai, įpjovimai“, - aiškina K. Povilaitis.

Apie būtinybę pakeisti seną saugos diržą išduoda keli aspektai:

  • Diržo juostos įplyšimai ar kiti pastebimi pažeidimai;
  • Pastebėjote, kad diržas nesifiksuoja, išsivynioja su trukdžiais;
  • Saugos diržo sagtis ar kitos detalės veikia netinkamai, pavyzdžiui, atsisega, stringa;
  • Automobilis buvo pažeistas dėl eismo įvykio.

K. Povilaitis primena, kad pagal Lietuvoje galiojančius techninius reikalavimus draudžiama eksploatuoti automobilį, kuris turi pažeistus saugos diržus. „Tenka pastebėti, kad ne visi vairuotojai tinkamai rūpinasi saugos diržais. Pasitaiko, kad vienas ar keli galinių sėdynių diržai būna pažeisti, diržo juosta neišsivynioja, blogai fiksuojasi, tačiau problema lieka nesprendžiama, kol nenutinka nelaimė kelyje“, - apgailestauja saugaus eismo ekspertas.

Saugos diržų patikra prieš perkant naudotą automobilį

Perkant nenaujus automobilius, nemažai pirkėjų daro klaidą: tinkamai neįvertina, kokios būklės yra jų saugumo sistemos. Jeigu transporto priemonė jau yra patyrusi eismo įvykį, oro pagalvės, saugos diržai, kitos sistemos privalo būti iš naujo sumontuojamos. „Į Lietuvos antrinę automobilių rinką patenka nemažai po avarijų „nurašytų“ transporto priemonių, kurios vizualiai atrodo tvarkingai ir kainuoja mažiau. Pasitaiko, kad pardavėjai nuslepia svarbią informaciją apie pažeistas automobilio saugumo sistemas. Tai gali sukelti realų pavojų žmonių gyvybėms, nes pažeisti automobiliai yra sunkiai prognozuojami ir lemiamą akimirką gali neapsaugoti“, - teigia K. Povilaitis.

„Net savo artimoje aplinkoje turiu kolegų, pažįstamų, kurie dėl pardavėjų nesąžiningumo įsigijo automobilius su pažeistomis saugumo sistemomis ar kitomis detalėmis. Tuo tarpu nesaugų automobilį pardavę asmenys pasinaudoja teisinėmis spragomis ir dažniausiai išvengia atsakomybės“, - sako K. Povilaitis. Saugos diržų patikra prasideda nuo jų vizualinio patikrinimo. Patikrinkite, ar diržai nėra susilankstę, ar jie neturi įbrėžimų ar įpjovimų, ar jų spalva nesikeitė. Jei pastebėjote bet kokių pažeidimų, turite nedelsdami pakeisti saugos diržus.

Kaip patikrinti saugos diržus prieš įsigyjant automobilį, papasakos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas. „Iš tiesų absoliučia dauguma atvejų ir kontrolieriai mato tik išorinę diržo dalį. Saugos diržo patikra, aprašyta techniniuose reikalavimuose, yra vizuali. Iš principo reikia patikrinti tris dalykus. Pirma, pažiūrėti, ar sagtis yra tvarkinga, antra, ar diržas fiksuojasi, ir trečia, ar ištrauktas ir paleistas jis susitraukia atgal į pirminę padėtį. Aišku, būtinai reikia įkišti diržą ir į sagties lizdą ir pažiūrėti, ar pati sagtis veikia. Gal sagties lizde yra įkritusi moneta, sąvaržėlė ar kokia šiukšlė, neleidžianti diržui užsifiksuoti“, - įspėjo R. Gabartas.

Saugos pagalvių ir diržų remontu bei keitimu užsiimančio automobilių serviso vadovas Aleksandras Šmitas sako, kad visi naujesni automobiliai turi pirotechninius diržų įtempiklius. Norint sužinoti ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs, tereikia visiškai ištraukti diržo juostą ir apžiūrėti abi puses - jei matosi, kad kai kurios diržo vietos apdegusios, tarsi kas jas būtų prisvilinęs karštu lygintuvu, vadinasi pirotechniniai įtempikliai buvo iššovę. Tada jau reikia žiūrėti kaip saugos diržas buvo suremontuotas ar remonto metu nebuvo taupoma. Pirotechniniai įtempikliai detonuoja ir sutrumpina diržą suveikus oro pagalvėms, bet ne tik. Būna atvejų, kai sistema aktyvuoja tik pirotechninį įtempiklį, be oro pagalvių, pvz., nedidelio susidūrimo metu. Tad jei po avarijos automobilio saugos pagalvės nebuvo keistos, tai dar nereiškia, kad diržas veiks tinkamai.

Apie diržo būklę gali papasakoti ir jo gamybos metai, kuriuos galima rasti ant saugos diržo etiketės, kuri prisiūta prie diržo juostos, o kartais ir ant sagties. Jei automobilis buvo patekęs į avariją ir diržų pirotechniniai užtaisai suveikė, juos reikėjo pakeisti naujais, todėl diržo pagaminimo data turėtų būti vėlesnė už automobilio gamybos datą ir artima apytiksliai avarijos datai.

Jei automobilis nebuvo patekęs į avariją, saugos diržų pagaminimo data turėtų būti tokia pati arba šiek tiek senesnė už automobilio pagaminimo datą. Bet jei automobilis buvo patekęs į avariją, o jo gamybos ir diržo gamybos datos yra panašios, vadinasi, diržai po avarijos nebuvo keisti. Gali būti, kad jie buvo remontuoti. Tada reiktų reikalauti remonto pažymos, kuri yra kaip garantija, kad viskas suveiks, nes diržas gali būti tik atnaujintas, o ne tinkamai suremontuotas - atrodys beveik kaip naujas, bet problema ta, kad diržas jau buvo priėmęs dideles apkrovas, pirotechninis užtaisas yra suveikęs arba jo iš viso nėra, o automobilio kompiuterį, kad prietaisų skydelis nerodytų gedimo, galima „apgauti“. Visa tai daroma tam, kad būtų galima sutaupyti.

Teminė nuotrauka: automobilių serviso meistras tikrina saugos diržus

Techninė apžiūra ir saugos diržai

Atliekant privalomąją techninę apžiūrą, saugos diržai kruopščiai tikrinami: įvertinama, ar nėra pažeidimų ir diržas patikimai užsifiksuoja. Pasak automobilių technines ekspertizes atliekančios bendrovės eksperto Dainoto Ragelio, techninės apžiūros metu žiūrima, kad tinkamai veiktų saugos diržų sagtys, kad patraukus diržą suveiktų jo eigą blokuojantys fiksatoriai, tada tikrinama paties diržo būklė, kad jis būtų nepažeistas, neįpjautas, nesusiūtas. Nemažai informacijos atskleidžia ir ant diržo ar jo sagties esantis žymėjimas, daug pasakantis apie diržo konstrukciją. Taip pat žiūrima, ar saugos diržai tinka tai transporto priemonei (pagal jos gamybos metus). Diržo veikimas ir būklė yra svarbiausi patikros dalykai. Technikas taip pat patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti. Jie neturėtų būti per arti ar per toli nuo kūno. Galų gale, rekomenduojama reguliariai keisti saugos diržus kas 6-8 metus, net jei jie atrodo tinkamai.

Remiantis įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2020 m. saugos diržų problemas turėjo 1,87 proc. automobilių, 2021 m. - 2,05 proc. „Praeitų metų duomenimis, yra maždaug 2 proc. vairuotojų, apsilankiusių techninės apžiūros centruose, kurie neįveikė šio barjero, kadangi jų saugos diržai buvo suplyšę ar netinkamai veikė“, - sako R. Gabartas.

Saugos diržų ateitis

Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą.

Štai keletas galimų saugos diržų naujovių ateityje:

  • Saugos diržai su įmontuotais jutikliais - šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs ir pranešti apie tai vairuotojui.
  • Saugos pagalvės, kurios apsaugo nuo smūgių iš kelių pusių - šios pagalvės yra skirtos apsaugoti keleivius nuo smūgių iš šonų, kurie yra dažna mirties priežastis eismo įvykiuose.
  • Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis - šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
  • Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega - šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.

Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.

Saugos diržas gelbsti gyvybes – tiesa apie kiekvieną avariją, saugos diržo svarba

tags: #nesegejo #saugos #dirzo