Ką daryti, kai eismo įvykio kaltininkas neapsidraudęs

Eismas keliuose įprastai pagrįstas pasitikėjimu kitais eismo dalyviais, esančiais šalia. Tiesa, kartais net labiausiai patyrę vairuotojai atsiduria avarinėse situacijose, tačiau įvykus nelaimei įprastai viskuo pasirūpina draudimo kompanijos. Visgi pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet eismo įvykio kaltininkas - neapsidraudęs privalomuoju draudimu. Lietuvoje drausti transporto priemones yra privalu, tačiau 9 proc. vairuotojų to nepadaro. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių. „Regitros“ duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu.

Pagrindiniai veiksmai įvykus eismo įvykiui

Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį. Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai, turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų:

• Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
• Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
• Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
• Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
• Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
• Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.

Kada kviesti policiją ir kada pildyti deklaraciją

Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Policijos pareigūnai eismo įvykį formina tuomet, kai į įvykio vietą atvyksta. Tai reiškia, kad eismo įvykio deklaracija jau nepildoma, o už padarytus KET pažeidimus kaltininkas gaus nuobaudą.

Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, jei:

• eismo įvykio metu sužalotas žmogus;
• kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos;
• įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų;
• kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę;
• atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.

LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, kad tais atvejais, kai automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje kliudo kitą automobilį, o nukentėjusio asmens (automobilio savininko) vietoje nėra, reikia kviesti policiją. Pasitaiko, kad kaltininkas nelaukia nukentėjusio asmens, o tiesiog užkiša už stiklo valytuvų popierėlį su savo kontaktais, tačiau yra didelė rizika, kad popierėlis neišliks iki pasirodant automobilio savininkui, nes jį gali nupūsti vėjas, jis gali sušlapti ir tapti neįskaitomu. Todėl, jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas ir svarba

Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas. Pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas. Nukentėjęs asmuo, patyręs šoką ir stresinę situaciją, pradžioje gali nejausti sužalojimų, nors jie ir buvo patirti. Automobilio vairuotojas, partrenkęs pėsčiąjį, net ir 100 procentų būdamas tikras, kad yra nekaltas, taip pat turi likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos.

Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo. Jame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).

Elektroninę eismo įvykio deklaraciją galima pildyti per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tai sumažina klaidų tikimybę, nes didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu. Fiksuojant eismo įvykio deklaraciją ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., transporto priemonės markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris), t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Be to, kaltininkui nereikia atskirai pranešti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei. Taip pat teisės aktai reglamentuoja, kad elektroninė eismo įvykio deklaracija pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.

Ką daryti, jei kaltininkas neapsidraudęs?

Jeigu aplinkybės susiklostė nepalankiai ir avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją. Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas. Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad šis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau. Tokiais atvejais galima nukentėti arba nuo kaltininko, kuris tiesiog apgaus, arba tapti dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bendrininku, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pasakojo apie atvejį, kai vairuotojas pateko į eismo įvykį. Situacija atrodė niekuo neypatinga, bet vėliau paaiškėjo, kad kaltininko transporto priemonė neapdrausta. Kadangi jis neturėjo draudimo, nukentėjusysis iškvietė policiją. Stebėtina, bet kol į avarijos vietą atvyko pareigūnai, kaltininkas automobilio draudimą jau turėjo. „Visi šie metodai nėra nauji ir draudikams puikiai žinomi. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad galite patys tapti sukčiavimo auka ir avarijos kaltininkas pasinaudos jūsų geranoriškumu. O esant bet kokioms neaiškioms aplinkybėms draudimo bendrovės taip pat nesiims atlyginti žalos, net jei prisipažinsite norėję kaltininkui pagelbėti iš geros valios“, - atkreipė dėmesį R. Pocius. Dėl šios priežasties, draudimo bendrovės pataria - visais atvejais skambinkite policijai. Neteisėtų būdų naudojimas siekiant išvengti atsakomybės gali lemti tai, jog nukentėjusysis gali likti be išmokos arba tapti nusikalstamos veiklos bendrininku.

Jeigu kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Bendrovė atlygins patirtą žalą, kuri vėliau per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą bus išieškota iš eismo įvykio kaltininko.

Jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tačiau atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.

Taupymas draudimui - brangi klaida

Dažniausiai privalomuoju draudimu vairuotojai nepasirūpina vildamiesi sutaupyti bei nežinodami galimų pasekmių masto. Kiti, į gatves savo transporto priemone išvažiuojantys vos kelis kartus per metus, tikisi, kad nemalonių situacijų tiesiog nepasitaikys. Už automobilio be draudimo eksploatavimą keliuose gresia nemenkos baudos. Be to, išlaidos eismo įvykio atveju gali išaugti dešimtimis kartų. „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, per avariją patiriama žala vidutiniškai siekia apie 950 eurų. Tačiau dar visai neseniai nukentėjusiam automobilio savininkui atlyginta beveik 7 tūkst. eurų žala - per eismo įvykį automobilis buvo sugadintas nebepataisomai, tad visą sumą savarankiškai padengti turės įvykio kaltininkas, vairavęs neapdraustą transporto priemonę.

Žala užsienyje

Gana dažnai į eismo įvykį su nedrausta transporto priemone patenkama ir užsienyje - tokiu atveju suma gali išaugti kone dvigubai. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje skiriasi požiūris į žalas ir čia gali tekti atlyginti sveikatos, net moralinę žalą, taip pat avarija gali kainuoti daugiau, nes remonto darbai ir keičiamos dalys - brangesnės. Geriausiu atveju nuostoliai užsienyje gali siekti kelis šimtus eurų, tačiau transporto priemonę itin sumaitojus arba apgadinus brangų automobilį, neapsidraudusiam vairuotojui gali tekti sumokėti ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Jeigu avarijoje sužeisti ir žmonės - žala dar labiau išauga. Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga.

Žalos atlyginimo niuansai

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

• Ekonomiškai tikslingas remontas: Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
• Ekonomiškai netikslingas remontas: Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
• Kitos atlyginamos išlaidos:
  • Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
  • Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
  • Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
  • Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėnesių, skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.

Žalos atlyginimo terminai

Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.

Kaltės nustatymas ir abipusės kaltės atvejai

Draudimo bendrovė įvertins visų aplinkybių visumą: tiek deklaraciją, tiek apgadintą automobilį bei kitas aplinkybes. Atitinkamai, draudimo įmonė informuos žalos atlyginimo reikalaujantį asmenį. Tai reiškia, kad jei vairuotojas ištiktas streso ir padarė kokią nors klaidą, ji nebus svertas kaltininku pripažinti tą vairuotoją, kuris iš tikrųjų yra nekaltas. Rimvydas Pocius pabrėžia ir tai, kad eismo įvykio nuotraukos gali padėti dar geriau įvertinti situaciją, jeigu kiltų kokių nors neaiškumų. Todėl patariama, kad nuotraukose aiškiai matytųsi ne tik nukentėję automobiliai, bet ir aplinka, kelio ženklai ir ženklinimas.

Jei abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio, tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos. Tarkime, eismo įvykio metu apskaičiuota, kad transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur dydžio žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas patyrė 2 000 Eur žalą. Tuomet, esant abipusės kaltės atvejui, transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur dydžio išmoka, transporto priemonės „B“ valdytojui - 1 000 Eur dydžio išmoka.

Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti. Eligijus Oršauskas perspėja: „Tačiau galima ir blogesnė situacija, kai kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir nėra galimybių sprendimą dėl kaltės laipsnio priimti vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje pvz. nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų. Tokiu atveju, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės“.

Klaidos pildant deklaraciją ir jų pasekmės

Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Štai E. Oršauskas išskiria dažniausias klaidas:

1. Nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką.
2. Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. pašto adresą.
3. Klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos transporto priemonės valstybinis numeris.
4. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., transporto priemonės markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris), t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Be to, kaltininkui nereikia atskirai pranešinėti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei.
5. Jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonės junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta. Jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios TP (priekabos, puspriekabės) duomenys, tokia žala nebus atlyginta.
6. Eligijaus Oršausko teigimu, pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris. Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui, jei įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valstybinis numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotos TP. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama.

Svarbu žinoti apie draudimo išmokas

Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, pasišalina iš įvykio vietos, arba kai automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę. Taip pat, žalos atlyginti gali tekti ir laiku nesumokėjus draudimo įmokos.

Eismo įvykio vietos tvarkymas ir dokumentų pildymas

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo.

Kaip elgtis, jei kyla ginčas dėl kaltės?

Net ir nedidelis eismo įvykis gali sukelti didelį stresą ir išgąstį. Dėl to mažiau patyręs vairuotojas gali sulaukti spaudimo iš labiau patyrusio kolegos ir prisiimti kaltę. Jei susiklosčius tokiai situacijai nė vienas iš eismo įvykio dalyvių nenori pripažinti kaltės, lieka vienintelis sprendimo būdas - reikia kviesti policiją. Visais kitais atvejais, jei kyla nesutarimų, įsigalioja KET 29 skyrius „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“, ir turi būti kviečiama policija. Jei atsiranda koks nors spaudimas prisiimti kaltę, reikėtų kviesti policiją ir eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą patikėti jiems.

Vairavimo instruktorė Olga patyrė situaciją, kai pati sulaukė psichologinio spaudimo. Važiuodama Savanorių žiedu ir išsukdama Laisvės prospekto link, ji iš žiedo išvažiavo pasirinkusi antrą eismo juostą. Kita vairuotoja, kuri turėjo pasirinkti pirmą išvažiavimą iš žiedo, pirma juosta bandė važiuoti toliau ir kliudė Olgos galinį bamperį. Olga pasitraukė iš žiedo, įjungė avarinį signalą ir ruošėsi sustoti. Supratusi, kad kaltininkė nesustos, ji nuėjo iki vairuotojos ir paklausė, kodėl ši taip vairuoja. Vietoj paaiškinimo sulaukė kaltinimų ir apšaukimo. Galiausiai, pati kaltininkė prisipažino, kad ji žino, kaip reikia teisingai važiuoti žiedinėje sankryžoje, tačiau šį kartą pamėgino važiuoti taip, kaip tai daro „gudručiai“, ir štai kas nutiko.

Kviečiant policiją, nepamirškite:

1. Įjunkite avarinius žibintus ir, jei įmanoma, pervežkite transporto priemones į saugią vietą.
2. Nufotografuokite transporto priemonių padėtį, pažeidimus, kelio ženklus ir kelio sąlygas. Taip pat užfiksuokite platesnį įvykio vietos vaizdą.
3. Jei nesusitariama dėl kaltės, nedelsdami susisiekite su policija.
4. Jei abu vairuotojai nesutaria dėl to, kas įvyko, kartu nepildykite ir nepasirašykite avarijos deklaracijos. Priverstinis arba neteisingas parašas vėliau gali būti panaudotas prieš jus.
5. Aiškiai paaiškinkite savo įvykių versiją pareigūnams.
6. Net jei manote, kad nesate kaltas, kuo greičiau praneškite savo draudikui.
7. Policijos sprendimą galite apskųsti per 14 dienų. Jei kaltė neaiški, draudikai gali pareikalauti daugiau įrodymų, pasitelkti ekspertus arba derėtis su kitomis draudimo bendrovėmis. Procesas gali užtrukti 30-60 dienų ar ilgiau.

tags: #nenukentejo #avarijos #kaltininkas