Nenaudojamas automobilis kieme: ką daryti ir teisės aktai

Tūkstančiai vairuotojų yra patyrę stresą, kai staiga neranda savo automobilio ten, kur jį paliko. Nors pirmoji mintis dažnai sufleruoja apie vagystę, vis dažniau transporto priemonės (TP) pervežamos savivaldybių samdomų įmonių. Nutempti automobilį gali ne tik netinkamoje vietoje pastačius, bet ir tada, jei jis visai nenaudojamas ir paliktas bendrojo naudojimo vietose.

Kodėl automobiliai nutempiami priverstinai?

Priverstinai nuvežamų automobilių skaičius kasmet svyruoja nuo 2,5 iki 3 tūkst. Nors grubių pažeidimų senamiestyje mažėja, problemos išlieka miegamuosiuose rajonuose, kur netvarkingai paliktos transporto priemonės trukdo atliekų vežėjams ir kitiems eismo dalyviams.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių automobiliai gali būti nutempiami:

• Transporto priemonė trukdo saugiam eismui ar pėstiesiems. Tai apima užstatytą matomumą, blokuojamus įvažiavimus, šaligatvius ar atliekų konteinerius.
• Automobilis yra neeksploatuojamas ir ilgą laiką užima vietą bendrojo naudojimo erdvėje. Pagal galiojančius teisės aktus, neeksploatuojamas automobilis viešojoje vietoje negali stovėti ilgiau kaip 30 dienų.
• Kai sustoja arba stovi vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) tai daryti draudžiama.
• Kai yra neleistinai palikti vietose, pažymėtose ženklu „Neįgalusis“ ir neturi leidimo ten stovėti.
• Kai transporto priemonė trukdo kitų eismo dalyvių judėjimui, saugumui, kelia pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, bei kai kitaip pažeidžia asmens teises.
• Kai transporto priemonė dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama.
• Kai transporto priemonėms ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba transporto priemonės, kurios yra ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruotos ar išregistruotos.

Kauno miesto savivaldybės atstovas Gintaras Gatulis pastebi, kad transporto priemonių savininkai tampa sąmoningesni, tačiau priverstinis nutempimas vis dar taikomas, ypač kai neįmanoma identifikuoti savininko arba automobilis ilgą laiką stovi bendrojo naudojimo teritorijose.

Teisinė atsakomybė ir procedūros

Jei automobilis neeksploatuojamas, savivaldybės specialistai pirmiausia ieško jo savininko. Nustačius savininką, jis įspėjamas ir įpareigojamas pašalinti transporto priemonę arba pradėti ją eksploatuoti. Jei reikalavimas nevykdomas, skiriama bauda, o pakartotinai nusižengus - automobilis gali būti konfiskuotas.

Baudos ir išlaidos:

Jei savininkas neatsiranda, pradedama turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Vilniuje savininkui atsiradus procedūros metu, jis privalo padengti nuvežimo ir antstolio paslaugų išlaidas (iš viso 217,8 Eur). Neatsiradus savininkui, automobilis utilizuojamas arba perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Anot G. Gatulio, savivaldybei gavus pranešimą apie ne vietoje paliktą automobilį, viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas privalo įspėti automobilio savininką, palikdamas ant transporto priemonės priekinio stiklo informacinį pranešimą. Tuomet visuomenė viešai informuojama apie ketinimą perimti transporto priemonę.

Viešosios tvarkos darbuotojas privalo susisiekti su automobilio ar kitos transporto priemonės savininku ir paprašyti patraukti priemonę per ne trumpesnį nei 2 val. laikotarpį. Prieš skirdami baudą visuomet pasidomima aplinkybėmis, įsitikinama, ar yra priežastis bausti žmogų. Jei mašina iš pažiūros tvarkinga, žmogaus niekas tikrai nebaus. Jei, sakykime, galioja ir draudimas, ir techninė apžiūra, skirti baudos irgi nėra pagrindo.

Nenaudojamų automobilių keliami pavojai

Neeksploatuojamas automobilis - tai transporto priemonė, kuri ilgą laiką nėra naudojama pagal paskirtį ir viešosiose vietose negali stovėti ilgiau nei 30 dienų. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė pabrėžia, kad tokie automobiliai kelia grėsmę aplinkosaugai, nes iš jų gali ištekėti kenksmingi skysčiai.

Neeksploatuojami automobiliai ne tik užima vietą ankštuose kiemuose ir teršia aplinką - jie gali netikėtai užsidegti ir pridaryti ypač daug žalos, LRT RADIJUI sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijos vadovas Vladimiras Jankovic. Jo teigimu, jei su tokių automobilių savininkais susitarti nepavyksta, apie neeksploatuojamas transporto priemones internetu galima pranešti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijai, o ji apie tai informuos teisėsaugą ir savivaldybes.

Vidutinis mūsų transporto priemonių amžius Lietuvoje siekia 14-17 metų. Tie automobiliai jau nuvažiavę apie 0,5 mln. kilometrų, tad natūralu, kad jų susidėvėjimas kelia nerimą. Šalčiams paspaudus, jie užsiliepsnoja. Dažniausiai tai įvyksta dėl netvarkingos elektros įrangos arba dėl tokių įrenginių, kaip signalizacija, dujų įranga ir t. t.

Atjungus bateriją sumažinama tikimybė, kad automobilis savaime užsidegs. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokie automobiliai negali stovėti bendro naudojimo kiemuose, todėl jų savininkai turi atiduoti juos ardytojams, kurie tinkamai tai padarys.

Pagal dabartinę metodiką žala aplinkai gali siekti virš 15 tūkst. eurų. Pripažinti, kad transporto priemonė yra atlieka, yra ilga procedūra. Ir tik ją atlikus gali būti priskaičiuota žala. Transporto priemonė laikoma atlieka, kai ji nebetinkama naudoti.

Ką daryti, jei pastebėjote apleistą automobilį?

Rekomenduojami žingsniai:

1. Pokalbis: Pirmiausia pabandykite pasikalbėti su kaimynu - automobilio savininku. Tai pats efektyviausias būdas.
2. Pranešimas: Jei pokalbis nepadeda, praneškite savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt arba internetiniu adresu epaslaugos.kaunas.lt.
3. Informacija: Pranešime nurodykite automobilio buvimo vietą, markę, valstybinį numerį (jei yra) ir aprašykite situaciją, pridėkite faktinius įrodymus (nuotraukas ar vaizdo įrašus).

Apie neeksploatuojamas transporto priemones, kurios yra bendro naudojimo vietose, galima pranešti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijai, o asociacija apie tai informuos teisėsaugą ir savivaldybes.

Kada automobilis laikomas „šiukšle“?

„Tai - transporto priemonė su akivaizdžiais požymiais to, kad ji nejuda. Pavyzdžiui, išleistos padangos, ratlankiai apaugę žolėmis, išdaužyti stiklai, ant stogo - paukščių gūžta. Kitaip sakant, tai - šiukšlė, gadinanti estetinį vaizdą. Tokią transporto priemonę jos savininkas privalo pašalinti, ir, jei to nepadaro, drąsiai skiriame baudą“, - aiškina Kelių policijos tarnybos atstovas.

Laikinai miesto Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas einantis Mindaugas Džermeika pripažįsta, kad ne viskas ir ne visada yra taip paprasta. „Jeigu savininkas nevažiuoja automobiliu, tačiau laiko jį tvarkingą, su atlikta technine apžiūra ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, niekas jo nebaus. Gali būti, kad, pavyzdžiui, draudimo nėra, tačiau pirminį Savivaldybės pranešimą gavęs žmogus paaiškino, kad savo mašina naudojasi tik vasaros sezono metu, ir ją prižiūri. Tokiu atveju pagrindo jį bausti už tvarkingai atrodančio automobilio laikymą kieme irgi nėra“, - teigia M. Džermeika.

Nutempimo procesas ir ką daryti, jei automobilis buvo nutemptas

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti ne tik policijai, bet ir savivaldybių pareigūnams nutempti Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiančius ir pavojų eismo dalyvių saugumui keliančius automobilius. Ši priemonė taikoma siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą.

Kaip veikia nutempimo procesas:

• Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams praėjusiais metais teko aiškintis per 47 tūkst. kelių eismo pažeidimų. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su „Susisiekimo paslaugų“ ir Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) kontrolieriais bei rajonų seniūnais sudarys vietų, kuriose dažniausiai padaromi grubūs stovėjimo KET pažeidimai, sąrašus.
• Priėmus sprendimą nuvežti transporto priemonę, prieš tai viešosios tvarkos darbuotojas turi išsamiai apžiūrėti transporto priemonę, sužymėti jos apgadinimus, matomus išoriškai, bei viduje esančius daiktus, pvz., garso aparatūros techniką, navigacijos sistemas, vaizdo registratorius ir kt.
• Nutempimo suma sieks nuo 40 iki 70 Eur, taip pat pažeidėjui teks apmokėti automobilio saugojimo kainą aikštelėje, kuri gali siekti nuo 2 iki 10 Eur už parą. Vienas automobilio nutempimas kartu su antstolio paslauga kainuoja 138,4 euro. Transporto priemonės įvertinimas bešeimininkiu turtu - dar 96,8 euro.
• Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pripažino, kad dažniausiai nutemptų automobilių niekas nepasigenda. 2024 m. į Viešosios tvarkos skyrių kreipėsi du savininkai dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių grąžinimo.

Ką daryti, jei jūsų automobilis buvo nutemptas:

1. Skambinkite 112: Neradus automobilio, reikia skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius suteiks informaciją, kas nutempė automobilį ir kur kreiptis dėl jo atsiėmimo.
2. Kreipkitės į Viešosios Tvarkos Skyrių: Per dvylika mėnesių nuo transporto priemonės nuvežimo, savininkas gali kreiptis dėl automobilio grąžinimo į Viešosios tvarkos skyrių.
3. Apmokėkite Išlaidas: Transporto priemonę iš saugojimo vietos pasiima ir visas su tuo susijusias išlaidas savivaldybei apmoka savininkas.

Transportavimo sunkvežimiui pakėlus pažeidėjo automobilį, sprendimas jau nebus keičiamas. Jei automobilis bus jau pakeltas nuo žemės, atgal jis į draudžiamą parkuoti vietą nebus statomas, tačiau vairuotojas galės pasirinkti - ar atsiimti automobilį iš aikštelės, į kurią bus išvežta, ar iš kitos artimiausios leistinos statyti vietos.

Alternatyvūs sprendimai nenaudojamiems automobiliams

Savininkams, norintiems atsikratyti senos transporto priemonės, primenama, kad ją priduoti į metalo laužą ar utilizavimo įmonę yra kur kas pigiau nei mokėti administracines baudas.

Kiti būdai atsikratyti neeksploatuojamo automobilio:

• Metalo laužas: Kitas būdas atsikratyti neeksploatuojamo automobilio - priduoti jį metalo laužą. Tai naudinga tiek aplinkai, tiek savininko piniginei. Pateikus automobilį į metalo laužą, reikia pasirūpinti dokumentais, kurie patvirtina, kad automobilis buvo utilizuotas.
• Automobilių supirkimo įmonės: Taip pat yra automobilių supirkimo įmonės, kurios superka ir daužtus, ir nebevažiuojančius automobilius. Daužti automobiliai, net jeigu jie yra visiškai nebevažiuojantys, turi vertės dėl atsarginių dalių ir metalo. Jei automobilis nebeįmanomas suremontuoti, o jo vertė minimali, supirkėjai gali pasiūlyti greitą ir patogų paėmimą.

Parkavimo problemos daugiabučių kiemuose ir gyventojų nuomonės

Gyvenant daugiabutyje, eismo įvykiai kieme pasitaiko kone kasdien. Dažniausiai žala būna nedidelė ir siekia ne daugiau nei šimtą ar du šimtus eurų. Tačiau tokie incidentai, deja, ne tik sukelia papildomų rūpesčių, bet ir gali ilgam sugadinti nuotaiką. Ekspertai teigia, kad dauguma eismo įvykių šalia daugiabučių įvyksta dėl vairuotojų daromų klaidų.

Draudikas atkreipia dėmesį, kad norint palikti automobilį daugiabučio kieme, reikėtų įsitikinti, kad ne tik savininkas, bet ir šalia esančių transporto priemonių vairuotojai galės patogiai išlipti, įlipti bei išvažiuoti.

Automobiliai, palikti prie įsukimų į kiemus, stipriai apriboja kelio matomumą. Papildomas KET punktas draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje. Taip pat draudžiama palikti automobilį arčiau nei 5 metrų atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai tą leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pažeidus šį KET punktą bauda svyruoja nuo 30 iki 90 eurų. Beje, automobilis gali būti nutemptas, todėl sugrįžęs vairuotojas jo greičiausiai neras.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nurodo, kad parkavimo pažeidimų kontrolė vykdoma tiek patruliuojant, tiek reaguojant į gyventojų skundus. „Kiekviena situacija vertinama individualiai, o baudos skiriamos tais atvejais, kai automobiliai pastatyti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Jei pažeidžiant KET pastatytas automobilis trukdo saugiam eismui, jis taip pat gali būti priverstinai nuvežtas“, - nurodo savivaldybė.

Savivaldybė pripažįsta - problema kompleksiška, o stovėjimo vietų ypač trūksta senos statybos daugiabučių rajonuose. Vilniaus savivaldybė supranta stovėjimo vietų trūkumo problemą, ji ypač aktuali senesnių, dažnai dar sovietmečiu statytų daugiabučių kiemuose. Ieškant sprendimų didinti stovėjimo vietų skaičių, pastaraisiais metais įrenginėjamos korinės dangos. Pernai jos įrengtos 46 kiemuose visame Vilniuje, sukuriant papildomai maždaug 340 stovėjimo vietų. Šiemet planuojama sutvarkyti dar 66 kiemus, juose įrengiant papildomai per 1,6 tūkst. stovėjimo vietų.

Rekomendacijos vairuotojams

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad vis dar gajus asmeninio patogumo mentalitetas, kuomet į kitus eismo dalyvius bei bendrą situaciją pasirenkama numoti ranka.

Susidūrus su parkavimo vietų trūkumu A. Žiukelis pataria ieškoti galimų išeičių ir nesistengti įtilpti į kiemą bet kokia kaina. Pavyzdžiui, Vilniuje, centrinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms registracijos adresas suteikia galimybę už simbolinį mokestį tam tikru atstumu nuo gyvenamosios vietos palikti automobilį mokamose vietose gatvėse. Galbūt derėtų įvertinti ir turimų transporto priemonių skaičių ar galimybę rinktis alternatyvius judėjimo būdus.

A. Žiukelis pataria vadovautis sveiku protu ir neužmiršti įvertinti, ar paliekamas automobilis netrukdo kitiems vairuotojams, ar šalia priparkuotų automobilių vairuotojai sugebės atsidaryti dureles ir patekti į savo automobilį, ar užtenka vietos pėstiesiems praeiti. Kur kas rečiau galvojama, ar tilps didesnė transporto priemonė, pavyzdžiui, gaisrinė ar greitoji, nors skubios ir neatidėliotinos pagalbos gali prireikti bet kuriuo momentu.

tags: #nenaudojamas #automobilis #kieme