Perkantieji naudotą automobilį Lietuvoje puikiai žino: pirkimo-pardavimo sutartis - tai dokumentas, nuo kurio prasideda visas pirkimo procesas. Jei jau randate patikimą automobilį, svarbu apsidrausti teisiškai - sudaryti aiškią, tikslią ir skaidrią sutartį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kokius aspektus svarbu patikrinti ir kokios yra galimos sutarties formos bei kokios pasekmės kyla, kai rašytinė sutartis nebuvo sudaryta arba jos įvykdymas yra abejotinas.
Įžanga: Kodėl svarbi rašytinė sutartis?
Privaloma rašytinė forma ir jos reikšmė
Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvoje sudaroma raštu, dažniausiai pagal patvirtintą formą, kurią galima rasti internete ar „Regitros“ svetainėje. Civiliniame kodekse (CK) rasime privalomą taisyklę, jog visi motorinių transporto priemonių pardavimai turi būti įforminami rašytine forma. Nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad sutarties forma nėra esminis dalykas, tačiau ji gali lemti patį sutarties (ne)galiojimo klausimą. Ypač kai kalbame apie atvejus, kada aiškiai įstatymuose yra numatyta, kokia forma turėtų būti sudaromos sutartys. Šie reikalavimai yra ne veltui, kadangi atsižvelgiama į sutarčių sudėtingumą, svarbą, reikšmę visuomenėje, šalių jautrumą ir įsipareigojimus, net materialumą.
Svarbiausi aspektai prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį
Transporto priemonės patikra ir apribojimai
Jeigu automobilis jau registruotas Lietuvoje, verta patikrinti, ar jam nėra taikomi apribojimai, pavyzdžiui, ar jis nėra areštuotas arba įkeistas. Suvedus transporto priemonės duomenis, galima matyti visą informaciją apie jos statusą „Regitros“ ar kitose sistemose. Ši patikra padeda išvengti nemalonių staigmenų ateityje.
Savininko deklaravimo kodas (SDK) ir sutarties duomenys
Taip pat įsitikinkite, ar automobilis, kurį ketinate įsigyti, turi savininko deklaravimo kodą (SDK). Be šio kodo nebus įmanoma jo nei įregistruoti, nei perleisti kitam savininkui. Pačioje sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyti svarbiausi duomenys: transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN), markė, modelis ir valstybinis numeris.
Skelbimo kopijos išsaugojimas
Perkant automobilį iš skelbimo, patariama jo kopiją išsisaugoti. Tai yra oficialus pasiūlymas, kuriame gali būti nurodyta esminė informacija, pavyzdžiui, kad automobilis neturi defektų, ir tai gali būti svarbus įrodymas, jei ateityje kiltų ginčų dėl transporto priemonės būklės.
Automobilio registracija po įsigijimo
Įsigijus Lietuvoje jau registruotą transporto priemonę, ją savo vardu reikia įregistruoti per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės pasikeitimo deklaravimo.
Pardavėjo atsakomybė už automobilio trūkumus
Negaliojančios nuostatos sutartyje dėl atsakomybės
Pats dažniausiai kylantis klausimas: ar galima ką nors padaryti, jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės. Taip, galima. Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui. Prekės pardavėjas, nesvarbu, ar tai automobilis, ar namas, ar koks nors buitinis prietaisas, privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Pardavėjas tikrai atsako už defektus, o juos nuslėpus privalės prisiimti atsakomybę.
Pardavimas su defektais: būtina informacija sutartyje
Ar galima parduoti automobilį su defektais (gedimais)? Taip, galima, tačiau tai turi būti nurodyta ir aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad yra tam tikras automobilio defektas ir pirkėjas su tuo sutiko pasirašydamas sutartį, laikoma, kad automobilis yra tinkamos būklės (susitartos kokybės).
Paslėptų defektų problema
Jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi, pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi, o jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais. Žinoma, reikės įrodyti, kad trūkumai ar defektai sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina jo naudingumą.
Pirkėjo teisės ir įrodinėjimo našta
Pirkėjo teisė patikrinti ir pardavėjo atsakomybė
Kitas dažnas klausimas iš pirkėjo pusės: jeigu prieš perkant automobilį nepatikrinau jo jokiame servise, tai jau nebegaliu nieko įrodyti ir reikalauti, nes neva sutikau su automobilio technine būkle? Pardavėjui nėra pareigos (nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato) privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas. Įstatymas numato, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).
Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Naudoto automobilio kokybės lūkesčiai
Tiesa, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
Esminių ir neesminių trūkumų skirtumai
Ir dar vienas dažnai pasitaikantis klausimas: kas yra esminis ir neesminis automobilio trūkumas/defektas? Tiek pardavėjas, tiek pirkėjas dažniausiai supranta, ypač perkant/parduodant naudotą automobilį, jog ne dėl bet kokio trūkumo/defekto galima reikalauti pinigų grąžinimo. Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai po tam tikro laiko (savaitės ar kelių, mėnesio ar kelių) atsiranda defektas, kuris trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį (t. y. esminis defektas). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Naudotam automobiliui yra taikomi kokybės reikalavimai, ir pardavėjas turi garantuoti daikto kokybę.
Įstatymas (CK 6.333 str. 2 d.) numato, kad pardavėjas turi pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Esminiai defektai yra tokie, kurie trukdo automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į esminiams defektams pašalinti reikalingas išlaidas - jei gedimų pašalinimas reikalauja papildomų investicijų, viršijančių pusę ar daugiau automobilio kainos, šis faktas taip pat turi įtakos defektų esmingumui nustatyti. Taigi, defektas esminis ar ne, sprendžia teismas, vadovaudamasis pateiktais įrodymais.
Pretenzijų pareiškimo terminai ir įrodymų fiksavimas
Na ir dar vienas svarbus klausimas šia tema: koks gi yra terminas, per kurį galima reikšti pretenzijas dėl naudoto automobilio atsiradusių trūkumų/defektų? Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Savaime suprantama, kad kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį. Paprastai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Trūkumus/defektus būtina užfiksuoti automobilio remonto specialistų pagalba, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan.
Pirkėjo teisių gynimo būdai nustačius trūkumus
Alternatyvūs reikalavimai pardavėjui
Kokias teises turi pirkėjas, kai vis dėlto atsiranda esminiai automobilio trūkumai? Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų:
- kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Kada galima nutraukti sutartį ir atgauti pinigus?
Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai ne visada įmanoma. Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti. Taigi, pastebėjus defektus/trūkumus, būtina kreiptis į autoservisą, kad defektai būtų aiškiai nustatyti ir užfiksuoti kartu su jų taisymo kaštais. Tuomet kreiptis į pardavėją ir tartis, kaip spręsti situaciją. Būna atvejų, kai pardavėjas sutinka su defektais ir sutinka sumokėti jų pašalinimo išlaidas, būna - sumažina pardavimo kainą ir grąžina dalį sumokėtos sumos, kartu pataisant pirkimo-pardavimo sutartį, na ir reti atvejai, bet pasitaiko - pardavėjas pasiima automobilį ir grąžina pirkėjo sumokėtus pinigus.
Pavyzdžiui, Paulius Alšauskas, advokatų kontoros „Alšauskas ir Kripas“ advokatas, minėjo, kad nukarpyti ir blogai sujungti elektros sistemos laidai, kitokie nei priklauso žibintai, pažeista kėbulo geometrija - tokius trūkumus pirkimo-pardavimo sutartyje „pamiršo“ pažymėti apynaujo automobilio pardavėjas. Džiaugsmo nekeliantį radinį aptikęs naujojo automobilio savininkas kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo - nesąžiningam prekeiviui teko atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius bei išlaidas. Teismas nurodė, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokį automobilį, kurio kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei jo kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pastarieji apima ir automobilio tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) automobilio trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.
Rašytinės sutarties nebuvimo arba netinkamo įforminimo pasekmės
Mokėjimo fakto įrodinėjimas teisme
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. Vien aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė. Kilus ginčui, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą. Pastarajai aplinkybei įrodyti teismui gali būti teikiamas pakvitavimas kaip prievolės įvykdymo fakto įrodymas, kuris nėra vienintelis leistinas rašytinis įrodymas.
2021 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-7-125-378/2021), kurioje A. G. (atsakovui) neįrodžius, kad jis buvo sumokėjęs perkamo automobilio kainą, buvo nuspręsta iš jo priteisti skolą automobilio pardavėjui R. J. Nors šalys VĮ „Regitra“ užpildė ir pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas iš karto negavo pinigų už automobilį, tačiau perdavė atsakovui automobilio dokumentus, raktelius ir pačią transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą, tenkinusį ieškinį. Šio teismo vertinimu, vien sutarties pasirašymas neįrodė pinigų sumokėjimo fakto. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo faktą. Atsakovas nepateikė teismui nei pinigų priėmimo kvito, nei bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis atsiskaitė už perkamą transporto priemonę.
Sutarties galiojimas ir vykdymas be parašo
Teisiniai aspektai ir sutarties galiojimas. Lietuvos įstatymai numato atvejus, kada ir kaip turėtų būti sudaromos sutartys. Jeigu, pavyzdžiui, teisės aktuose yra numatyta, kad sutartis turi būti sudaroma raštu, tai bent vienos sutarties šalies nepasirašyta sutartis jau suponuoja mintį, kad sutartis negalioja, nepaisant to, kad kita šalis galbūt pradėjo vykdyti sutartį.
Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir žodžiu ar kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. Civiliniame kodekse įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims - suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu.
Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek rašytinė sutartis, tiek tokią sutartį pasirašiusių asmenų parašai laikytini išorine sutartinių santykių įforminimo, t. y. valios sudaryti sandorį, išraiškos forma. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis.
Kai sutartyje nėra sutartinių santykių šalies parašo arba sutartis pasirašyta ne to asmens, kuris nurodytas, ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tas faktas, jog šalis nepasirašė sutartyje ar nenustatytomis aplinkybėmis ją pasirašė tokių įgaliojimų neturėjęs asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms.
Sandorių klastojimas ir jo teisinė kvalifikacija
Byla, kurioje ieškovas teismo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, atskleidė, kad atsakovas, kuris remontavo ieškovo automobilį, nežinomu būdu gavo bendrovės antspaudą, suklastojo bendrovės direktoriaus parašą ir suklastota pirkimo-pardavimo sutartimi neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į automobilį. Atsakovas už automobilį ieškovui nesumokėjo.
Kasacinis teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad tokia sutartis yra niekinė. Teismai padarė išvadą, kad automobilis buvo parduotas ieškovės valia, nes ji, pavyzdžiui, teismui pateikė pokalbio garso įrašą. Pritardamas šioms išvadoms apeliacinės instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo ginčytinos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo ginčo sutartį pripažinti niekine, o teisingai ją kvalifikavo kaip nuginčijamą sandorį.
LAT išaiškino, kad sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Kai pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta raštu, o jos sudarymas buvo grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis, įrodinėjimo pareiga apėmė pareigą įrodyti šalių susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties dalyko perdavimą pirkėjui. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nevertindami prekių tiekėjo ir prekių pirkėjo atsakingų asmenų nepasirašytų PVM sąskaitų faktūrų, kai jomis įrodinėjamas šalių susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat prekių perdavimas pirkėjui, nepagrįstai paneigė tokių PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją reikšmę. Pažymėtina, kad prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo-pardavimo sutartį gali būti įrodinėjamas ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir kitais byloje pateiktais įrodymais (krovinio važtaraščiais, pajamavimo aktais).
Apibendrinimas ir praktiniai patarimai
Venkite pirkimo „grynais be jokio popieriaus“
Tam, kad išvengti nemalonių staigmenų dėl naudoto automobilio gedimo, geriausia kuo smulkiau automobilio būklę aprašyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenaudoti tokių formuluočių, kaip: „pardavėjas už defektus neatsako, pirkėjams pretenzijų neturi ir ateityje neturės“, nes jos negalioja. Taip pat geriau vengti pirkimo „grynais be jokio popieriaus“ - net jei tai patikimas kaimynas. Sutartis yra jūsų apsauga, jei kas nors nutiktų. Konsultacijoje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.