Neblaivių vairuotojų sukeltos žūtys ir sužalojimai Lietuvos keliuose: statistika ir prevencija

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pastaruosius trejus metus Lietuvos keliuose buvo šiek tiek saugiau, tačiau bendra situacija kelia susirūpinimą. Palyginti su 2019 metais, kai eismas nebuvo apribotas, trejus metus mažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Šiemet eismo įvykių įvyko kiek mažiau nei 2019 m. - 1 339 (2019 m. - 1 533) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų - 1 535 (2019 m. - 1 849).

Bendrosios eismo įvykių tendencijos

Nors bendras eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius 2024 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2023 m., nežymiai išaugo (2 proc. daugiau eismo įvykių ir 0,4 proc. sužeistųjų), žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo. Pirminiais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės - 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių).

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys, vertindamas pusmečio situaciją, teigia, kad skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais statistikos skaičiais ir nelaimėmis šeimose.

Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių statistika

Yra ir gera žinia: 2023 metų pirmąjį pusmetį 32 proc. mažiau eismo įvykių nei pernai per tą patį laikotarpį, mažiau sužeistųjų ir apie 50 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Tai pirmieji ženklai, kad važiavimas išgėrus jau mažiau toleruojamas pačios visuomenės.

• Šiemet per pirmąjį pusmetį įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės (pernai - 101), žuvo 4 (pernai - 9), o sužeisti 85 (pernai - 124) žmonės.
• 2022 metais 101 eismo įvykis įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o 2019 metais buvo 128 tokie įvykiai.
• Pirmąjį šių metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudarė 5 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.

Tačiau 2024 m. pirmąjį pusmetį neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai. Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).

Neblaivių vairuotojų elgesio priežastys ir pavojus

Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvedrevičius teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl girti žmonės vis dar sėda prie vairo, nėra. Tai susiję su neatsakingumu, sąmoningumo stoka ir negebėjimu įvertinti tokio elgesio pasekmių. Neretai vairuotojai pervertina savo galimybes ir mano esantys pakankamai blaivūs. Be to, dažnai tokie vairuotojai elgesį linkę kartoti.

Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs, o tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys:

• vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.);
• yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.).

Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.

Žuvusiųjų demografija ir eismo įvykių priežastys

Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį - 59 proc. - žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį - 47 proc.). Iš šiais metais žuvusiųjų - 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys:

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.). 2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį - 54 proc.
• Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą.
• Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.

Tuo metu Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, pabrėžia, kad net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti, kad greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje.

Taip pat svarbu paminėti, kad 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Regioninės tendencijos

2023 m. pirmąjį pusmetį 42 proc. padaugėjo eismo įvykių Tauragės, 24 proc. - Telšių, 12 proc. - Vilniaus, 8 proc. - Kauno, 7 proc. - Marijampolės apskrityse. Įskaitinių eismo įvykių mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse. 300 proc. išaugo eismo įvykių skaičius Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse, 200 proc. - Trakų, 100 proc. - Kalvarijos ir Šilalės rajonuose. Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose - 89 proc. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.

Pavojingiausias laikas

Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos - nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.

Vairuotojų pasišalinimas iš įvykio vietos

Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.

Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos - neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas.

Priežastys, kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos:

1. Spontaniškas sprendimas. Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, ir žmogus pasiduoda instinktui - kuo greičiau palikti pavojingą vietą.
2. Neatidumas arba situacijos nesuvokimas. Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai.
3. Sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės. Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo.

Psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją, slopindamas žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai.

Teisinės pasekmės už pasišalinimą iš įvykio vietos

Policija perspėja, jog pabėgimas iš įvykio vietos gali baigtis itin skaudžiai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojams, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos, gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų. Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį - laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.

Prevencinės priemonės ir visuomenės švietimas

Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių dėl neblaivių vairuotojų, būtina įgyvendinti įvairias prevencines priemones ir šviesti visuomenę apie pavojus, susijusius su vairavimu išgėrus.

Lietuvos policija reguliariai vykdo tikslines prevencines policines priemones visoje šalyje, atidžiau stebi eismo dalyvius ir siekia išaiškinti šiurkščius bei pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė.

Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog vairavimas išgėrus kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Švietėjiška veikla turėtų būti nukreipta į visų amžiaus grupių asmenis, ypač jaunimą. Socialinė reklama atlieka svarbų vaidmenį formuojant vairuotojų nuostatas ir elgesį. Renginiuose „Nevairuok išgėręs“ dalyviai turi galimybę išbandyti specialius akinius, su kuriais galima įvertinti, kaip smarkiai pasikeičia žmogaus reakcija apsvaigus.

„Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi. Viršydami leistiną važiavimo greitį, vairuodami neblaivūs, be teisių, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, nesegėdami saugos diržų kasdien rizikuojate savo ir kitų žmonių gyvybėmis,“ - ragina Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

tags: #neblaivus #vairuotojai #zuvo #18 #zmoniu