Neblaivių vairuotojų statistika ir eismo įvykių tendencijos Lietuvoje

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika Lietuvoje gąsdina: auga ir avarijų, ir nukentėjusiųjų skaičius.

Bendrosios eismo įvykių tendencijos

Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena yra sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu: sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. eismo įvykių.

Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23 proc.) ir keleivių (21 proc.). Daugiausia eismo įvykių buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430 eismo įvykių, 486 sužeisti, 11 žuvusiųjų) apskrityse. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 (pernai - 195) avarijos, kuriose nukentėjo 263 (222), žuvo 14 (6) žmonės. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ paskelbtoje ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykių padaugėjo beveik 15 proc.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga, tačiau draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos. Jis taip pat pabrėžia, kad vis dar neišsprendžiama naudojimosi telefonais problema.

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: priežastys ir pasekmės

Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.

Tragiškas įvykis Vilniuje

Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos - neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas. Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą - vairavimą išgėrus.

Kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos?

Vairuotojų elgesys po eismo įvykio gali būti skirtingas, tačiau specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl kai kurie pasirenka pabėgimą:

1. Spontaniškas sprendimas. Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, o žmogus pasiduoda instinktui - kuo greičiau palikti pavojingą vietą. Tokiais atvejais asmenys neretai vėliau patys prisipažįsta policijai, tačiau tai nesumažina jų atsakomybės.
2. Neatidumas arba situacijos nesuvokimas. Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai - vairuotojas gali manyti, kad padaryta žala yra nereikšminga arba netgi nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.
3. Sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės. Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo.

Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.

Alkoholio vartojimo faktorius ir atsakomybės vengimas

Po eismo įvykio nusprendus pabėgti, gali tekti ne tik susimokėti baudą, bet ir apskritai pamiršti apie vairavimą. Kaip jau minėta, neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas - kad alkoholį vartojo jau po avarijos. Tai ypač dažna situacija, kai eismo įvykio metu nepadaroma žala kitiems eismo dalyviams. Tokie vairuotojai grįžta namo, išgeria alkoholio ir tik tuomet iškviečia pagalbą ar laukia, kol juos suras policija, teigdami, jog buvo blaivūs avarijos metu.

Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.

Psichologiniai aspektai

Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos. Avarija, ypač jei jos metu žūsta ar sunkiai sužalojami žmonės, gali būti itin traumuojantis įvykis. Pirmoji instinktyvi reakcija dažnai būna pabėgimas - ne todėl, kad žmogus nori nuslėpti savo veiksmus, bet todėl, kad jis nesugeba iš karto apdoroti informacijos ir priimti racionalaus sprendimo.

Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją. Jis slopina žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Todėl neblaivūs vairuotojai dažniau pasirenka pabėgimą, manydami, kad taip pavyks išvengti atsakomybės. Vis dėlto, pasak psichologo, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių - jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.

Statistika ir tendencijos

Policijos duomenys rodo, kad 2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti net 2454 pasišalinimo atvejai, tarp kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs. Per metus per tokius įvykius sužaloti 67 žmonės, o vien sausį užfiksuoti 244 atvejai, iš kurių 6 baigėsi sužeidimais.

Pirmąjį šių metų ketvirtį oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją - avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys.

„Analizuodami pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis vertinome ketverių metų rodiklius. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis“, - sako Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.

Neblaivių vairuotojų sukelti eismo įvykiai

Nors bendras įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius per pastaruosius ketverius metus kinta nežymiai, neblaivių vairuotojų keliamas pavojus išlieka opia tema. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad neatsakingas elgesys ir vairavimas apsvaigus tampa sunkinančia aplinkybe, lemiančia tragiškas pasekmes.

Statistiniai duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: 2024 metų pirmąjį pusmetį neblaivių vairuotojų sukeltų įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo nuo 67 iki 88. Šių įvykių metu buvo sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Dažniausiai eismo nelaimes sukelia neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.

Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Nors ilgalaikėje perspektyvoje (nuo 2014 m.) tokių įvykių skaičius mažėjo, 2023 metais vis dar užfiksuota 156 tokie atvejai. Šių metų pirmąjį pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.). Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4.

Kodėl vairavimas išgėrus yra ypač pavojingas?

Ekspertai pabrėžia, kad alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo sukelia kompleksines grėsmes:

• Neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę.
• Vairuotojai neadekvačiai įvertina situaciją kelyje.
• Reakcijos laikas reikšmingai ilgėja.

Tai nėra vien taisyklių pažeidimas - tai atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius stoka. Tikimasi, kad šalies eismo dalyviai bus vis labiau sąmoningi ir supras, jog neblaivumas yra sunkinanti aplinkybė.

Kitos pagrindinės eismo įvykių priežastys

Be neblaivumo, eismo saugumui didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

• Saugaus greičio nepasirinkimas: Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija. „Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti - greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
• Pirmenybės taisyklių nesilaikymas: Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema - ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Šiuo atveju svarbu ne tik eismo taisyklių išmanymas, bet ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai - tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami.
• Saugaus atstumo nesilaikymas: Ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužalojimų avarijų metu. Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tai ypač pastebima spūstyse, prie šviesoforų ar intensyvaus eismo metu, kai vairuotojai nespėja sureaguoti į netikėtą stabdymą. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi ne tik automobilių pažeidimais, bet ir kaklo, nugaros ar stuburo traumomis, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
• Pėsčiųjų klaidos: G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Kiti pažeidimai

Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų:

• 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo.
• 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
• 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant.
• 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose.
• Saugos diržų nenaudojimo atvejų - 11 376.

Bausmės bėgantiems vairuotojams

Policija perspėja, jog pabėgimas iš įvykio vietos gali baigtis itin skaudžiai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali sulaukti griežtų sankcijų.

• Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužeistų žmonių ar didelės materialinės žalos, pažeidėjui gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda. Be to, jam gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų.
• Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Jei bėgimas iš įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nukentėjusysis laiku nesulaukia medicininės pagalbos, teismas gali skirti maksimalią bausmę.

Ekspertai pabrėžia, kad viena iš geriausių priemonių kovojant su pabėgimais iš eismo įvykio vietos yra neišvengiamos atsakomybės užtikrinimas. Jei vairuotojai supras, kad jie bet kuriuo atveju bus surasti, mažės ir pačių pabėgimų skaičius. Policija ir toliau aktyviai tiria tokius atvejus, pasitelkia vaizdo stebėjimo kameras ir liudininkų parodymus, siekdama užtikrinti, kad nė vienas pabėgęs vairuotojas neliktų nenubaustas.

Prevencinės priemonės ir ateities perspektyvos

Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių dėl neblaivių vairuotojų, būtina įgyvendinti įvairias prevencines priemones ir šviesti visuomenę apie pavojus, susijusius su vairavimu išgėrus. Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog vairavimas išgėrus kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Švietėjiška veikla turėtų būti nukreipta į visų amžiaus grupių asmenis, ypač jaunimą.

Socialinė reklama atlieka svarbų vaidmenį formuojant vairuotojų nuostatas ir elgesį, ypač susijusį su vairavimu išgėrus. Renginiuose „Nevairuok išgėręs“ dalyviai su saugaus eismo informacija bus supažindinami per patirtis, pvz., jie turės galimybę išbandyti specialius akinius, su kuriais bus galima įvertinti, kaip smarkiai pasikeičia žmogaus reakcija apsvaigus.

Lietuvos policija vykdo aktyvią prevencinę veiklą siekdama mažinti šiurkščius pažeidimus. Antrąjį pusmetį numatyta daugiau nei 40 tikslinių prevencinių priemonių visoje šalyje. Svarbiausios kovos su avaringumu kryptys:

„Eismo sauga - tai daugiau nei taisyklės ar infrastruktūra. Tai žmonių gyvenimai“, - pabrėžia Transporto kompetencijų agentūros atstovai.

tags: #neblaiviu #vairuotoju #statistika