Transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš rimčiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turinčių itin sunkių pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams. Nors Lietuvoje už šį nusižengimą numatyta griežta administracinė, o nuo 2017 m. ir baudžiamoji atsakomybė, neblaivių vairuotojų skaičius, deja, nemažėja.
Teisinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam
Lietuvos Respublikos įstatymai numato griežtą atsakomybę už vairavimą neblaiviam. Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė.
Administracinė atsakomybė
Jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės, taikoma administracinė atsakomybė. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Tai gali būti bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų, arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą iki patikrinimo vairuotojams gresia bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
Pradedantiesiems vairuotojams, turintiems mažiau nei dvejų metų vairavimo patirtį, užfiksavus 0-0,4 promilės gresia 230-300 eurų bauda. Tokį pažeidimą padariusiems vairuotojams gresia teistumas, transporto priemonės konfiskavimas, laisvės atėmimas iki 1 metų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas iki 3 metų.
Baudžiamoji atsakomybė
Nuo 2017 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), asmeniui, kurio kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Jei nustatomas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.
Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Už tai gali būti skiriama bauda nuo 2 500 iki 100 000 Eur, areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Neblaiviam vairuotojui, kuris sukelia eismo įvykį ir jo metu būna sužaloti ar žūsta žmonės, gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Be pagrindinės bausmės, taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar automobilio konfiskavimas. Įstatymas yra griežtas: transporto priemonė, kuria padarytas nusikaltimas, tampa nusikaltimo įrankiu ir gali būti konfiskuota.
Asmeniui, kuris du kartus buvo praradęs teisę vairuoti dėl vairavimo neblaiviam, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Atsisakymas tikrintis blaivumą
Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai atsisako pasitikrinti blaivumą alkotesteriu arba atlikti alkoholio kiekio kraujyje testą. Tokiu atveju pažeidimas traktuojamas kaip vairavimas esant sunkiai apsvaigus. Už tai skiriama bauda iki 1500 eurų, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas (1-3 metai) ir baudžiamasis kaltinimas už atsisakymą.
Policijos pareigūnai įspėja, kad už atsisakymą pasitikrinti girtumą taikoma baudžiamoji atsakomybė - keliama baudžiamoji byla pagal tą patį straipsnį, kaip ir už vairavimą neblaiviam. Jei neblaivumas yra nedidelis, vairuotojas, vengdamas tikrintis, rizikuoja didesnėmis pasekmėmis nei pasitikrinęs ir nustatęs girtumą iki 1,5 promilės, už kurį gresia administracinė atsakomybė. Kai kurie vairuotojai mano, kad atsisakę kelioninio alkotesterio išvengs kaltinimų. Atsisakymas tikrintis alkotesteriu pats savaime yra nusikalstama veika pagal BK 281 str.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos dar visai neseniai grėsė bauda iki 1158 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Štai pasišalinus iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nuo šiol skiriama 600-850 eurų bauda ir gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų. Jei avarijos metu padaryta didesnė žala, skiriama 850-1500 eurų bauda, teisė vairuoti gali būti atimama tam pačiam laikotarpiui. Numatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis siekia apie 38 eurus, taigi bausmes skirianti žalos suma yra maždaug 564 eurai. Svarbu tai, kad bet kuriuo atveju, pasišalinus iš avarijos vietos, vairuotojo pažymėjimas nebūtinai bus atimamas.
Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas sako, kad žalos už padarytus eismo įvykius aikštelėse, prie namų, darbo vietų, parduotuvių būna labai nedidelės. „Truputį neteisinga skirti bausmę tolygią asmeniui, kuris pasišalina iš tokio eismo įvykio, kuriame būna sukeltos didelės pasekmės. Buvo tikslas atriboti šias dvi veikas“, - teigia pareigūnas. Dabar logikos turėtų būti daugiau, tikina pareigūnai. Faktai rodo, kad apie 80-90 proc. eismo įvykių, iš kurių pasišalinama, įvyksta būtent aikštelėse. Teisininkai pastebi, kad naujoji tvarka daugiau veiksmų laisvės suteikė kelių policininkams. Svarstydami visas įvykio aplinkybes, jie atsižvelgia į vairuotojo baustumą, charakteristiką ir sprendžia, ar vairuotojas pabėgo sąmoningai ar netyčia, galutinį sprendimą dėl teisės vairuoti atėmimo nuo šiol priima patys pareigūnai.
Vis dėlto bausmės dėl pasišalinimo avarijos sušvelninimas kelia daug klausimų dėl neblaivių vairuotojų atsakomybės. Ar mažesnė bauda ir menka galimybė prarasti vairavimo teises, nepaskatins iš įvykio vietos bėgti neblaivius vairuotojus? Jei šiuo atveju vairuotojas būtų buvęs neblaivus, jis greičiausiai atsipirktų tik 300 eurų bauda.
Išimtinės aplinkybės ir būtinasis reikalingumas
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visiems sukelią didelį diskomfortą, tarkim, kai asmuo dirba vairuotoju, lemia net darbo netekimą. Todėl asmenys, sugauti vairuojantys neblaivūs, visaip stengiasi išvengti atsakomybės. Teismai visada laikėsi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas visas kompleksas aplinkybių, kurios byloja pažeidėjo naudai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu atveju individualiai.
Būtinasis reikalingumas yra situacija, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau sakant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias sąlygas:
- Grėsmė valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai.
- Gresiantis pavojus turi būti realus.
- Gresiantis pavojus turi būti akivaizdus.
- Pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
- Padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Pavyzdžiui, jei namiškių sveikatai kyla realus ir akivaizdus pavojus, o susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės ir vienintelis vairuotojas yra lengvai apsvaigęs, o artimiesiems kilusį pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą, teismas gali įvertinti tokius vairuotojo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą ir neskirti sankcijos.
Kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės?
Nors pasekmės už vairavimą neblaiviam yra griežtos, egzistuoja galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Viena iš tokių galimybių - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai taikoma, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pavyzdžiui, tėvai ar artimieji giminaičiai. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau prokuratūra dažnai vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir laikosi pozicijos, kad automobilis turėtų būti konfiskuotas.
Vairuotojams, iš kurių buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, yra suteikiama galimybė sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko. Norint anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, asmuo turi pateikti prašymą. Tačiau tai padaryti asmeniui leistina tik esant tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis.
Vadovaujantis LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymu, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.
Alkoblokų taikymas: kontrolė ir prevencija
Alkoblokas - tai prie automobilio užvedimo sistemos prijungtas įrenginys, matuojantis alkoholio kiekį iškvėptame ore. Vairuotojas prieš užvesdamas variklį turi pūsti į prietaisą. Paprasta, bet veiksminga logika: jei negali užvesti - negali ir važiuoti. Daliai vairuotojų alkoblokas suteikia galimybę sugrįžti į eismą anksčiau - tik jau su papildoma kontrole. Vadinamoji „69 kodo“ programa tapo tikru išsigelbėjimu tiems, kuriems automobilis yra būtinas darbui ar šeimos poreikiams.
Apgauti alkobloką galimybės praktiškai nėra. Algoritmas sudėliotas taip, kad bet kuriuo važiavimo metu įrenginys gali paprašyti pakartotinio testo. Jei draugo pašonėje nebus, automobilis gali sustoti pačioje nepatogiausioje miesto sankryžoje. Svarbu žinoti, kad įrenginys reaguoja į bet kokį alkoholį, todėl vairuotojams išduodamos instrukcijos vengti burnos skalavimo skysčių ar stiprios koncentracijos langų ploviklių.
Alkoblokai Lietuvoje pamažu peržengia bausmės ribas. Atsiranda žmonių, kurie juos renkasi savanoriškai - kaip prevencinę priemonę. Yra atvejų, kai artimieji prašo įmontuoti alkobloką prevencijos tikslais, norėdami apsaugoti šeimos narį, turintį polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Versle alkoblokai taip pat vis dažniau vertinami kaip atsakomybės ženklas - ypač ten, kur kalbama apie keleivių vežimą. Bendrovės „Altas“ vadovas T. Šumskas atkreipė dėmesį, kad daugėja įmonių, kurios naudoja alkoblokus - tai tampa verslo etikos ir aukščiausios atsakomybės ženklu.
Pasaulyje alkoblokai laikomi viena efektyviausių priemonių prieš pakartotinį vairavimą išgėrus. Neatsitiktinai Europos Sąjunga jau numatė, kad visi nauji automobiliai turi būti techniškai paruošti šių įrenginių diegimui. Nors alkoblokas dar nėra privalomas kiekvienam, ekspertai sutinka - tai tik laiko klausimas. Skandinavijoje, kur šios sistemos naudojamos jau dešimtmečius, pakartotinių nusižengimų skaičius nukrito nuo 30 proc. Visa tai rodo vieną aiškią kryptį - alkoblokai iš išskirtinės priemonės pamažu virsta saugumo standartu.
Eismo įvykių statistika ir visuomenės požiūris
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018 metais policija užregistravo 9 949 neblaivius motorinių transporto priemonių vairuotojus, iš kurių 4 945 patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl daugiau nei 1,5 promilės girtumo. Palyginti su 2017 m., 2018 m. užfiksuota 2 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai.
Per 2021 m. pirmuosius 10 mėnesių dėl neblaivių vairuotojų įvyko 155 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 17 žmonių ir 189 buvo sužeisti. Per 2021 m. 11 mėnesių išaiškinta 5814 asmenų, kuriems buvo nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai šiemet išaiškino 4 vairuotojus, kuriems nustatytas daugiau nei 3 promilių neblaivumas.
| Metai | Sulaikyta neblaivių asmenų | Sunkus girtumas (Baudžiamasis kodeksas) | Administracinis nusižengimas |
|---|---|---|---|
| 2022 m. (gruodžio 24-26 d.) | 152 | 58 | 94 |
| 2023 m. (gruodžio 24-26 d.) | 115 | 43 | 72 |
| 2024 m. (gruodžio 24-26 d.) | 115 | 45 | 70 |
Nepaisant nuolatinių policijos raginimų ir baudų, neblaivių vairuotojų keliuose netrūksta. Pareigūnai nuolat ragina gyventojus nelikti abejingais - pastebėjus įtartinai manevruojantį ar galimai neblaivų vairuotoją, nedelsti ir pranešti apie tai policijai. Nors išgėręs už vairo sėsti išdrįsta ne kiekvienas, bet beveik kas dešimtas eismo įvykis nutinka dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Psichologiniai vairavimo išgėrus aspektai
Kodėl žmonės, žinodami apie riziką, vis tiek sėda prie vairo neblaivūs? Psichologai ir teisininkai pastebi, kad tai lemia kompleksas priežasčių. Dažnai neblaivūs vairuotojai pervertina savo gebėjimus ir įgūdžius, manydami, kad jiems „nieko nenutiks“. Toks mąstymas, psichologės Miglės Motiejūnės teigimu, yra artimesnis nepažeidžiamumo iliuzijai nei optimizmui. Alkoholis mažina kritiškumą savo elgesiui, o kai kuriems asmenims, linkusiems rizikuoti įvairiose gyvenimo situacijose, tai tampa įprastu elgesiu ir prie vairo.
Tyrimai rodo, kad rizikingai vairuojantys asmenys, tarp jų ir linkę vairuoti neblaivūs, dažniau yra jauni, ypač vyrai, kuriems būdingas impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti prieš kitus. Taip pat pastebima, kad ilgesnę vairavimo patirtį turintys ir labiau savimi pasitikintys vairuotojai, linkę elgtis spontaniškai, taip pat dažniau sėda prie vairo neblaivūs. Jie linkę nepaklusti taisyklėms, nesilaiko ir Kelių eismo taisyklių.
Psichologė S. Švabauskienė pastebi, kad neblaivus žmogus praranda baimės jausmą, todėl gali elgtis neprognozuojamai. Nors alkoholis negali pakeisti mums įprasto elgesio, jis ženkliai pablogina gebėjimą adekvačiai vertinti situacijas ir numatyti galimas rizikas. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės ignoruoja riziką, yra vadinamoji „neįvykimo iliuzija“ - tikėjimas, kad būtent su jais nieko blogo nenutiks. Taip pat pastebima, kad neblaivus vairuotojas nebūtinai turi priklausomybę nuo alkoholio. Kartais tai gali būti tiesiog vienkartinis poelgis, paskatintas aplinkybių, draugų spaudimo ar netinkamo situacijos vertinimo.
Kaip alkoholis veikia vairuotojo gebėjimus?
Nors vairuotojui gali atrodyti, kad jis vis dar jaučiasi gerai, geba tiesiai vaikščioti, jo koordinacija nesutrikusi ir kalba sklandi, alkoholis neabejotinai veikia jo reakcijas. Kaip teigia Jungtinės Karalystės ekspertas dr. Paulas Michaelas Williamsas, net ir nedidelis alkoholio kiekis (0,1 promilės) apsunkina gebėjimą važiuoti tiesia linija, o nuo 0,2 promilės prastėja dėmesys. Žmogus negali kontroliuoti savo refleksų, kuriuos alkoholis pakeičia. Net ir esant 1,5 promilės alkoholio kraujyje, kai kurie vairuotojai mano, kad gali vairuoti gerai, tačiau tai yra apgaulingas ir niekuo nepagrįstas manymas. Alkoholis keičia gebėjimus, net ir atliekant elementarius buities darbus. Svarbu suprasti, kad alkotesterio parodymai gali skirtis priklausomai nuo to, ar alkoholio koncentracija kraujyje kyla, ar krenta. Taip pat įtakos turi nuovargis, alkis, nemiga ir kiti veiksniai. Nuolatiniai alkoholio vartotojai gali jaustis geriau esant tam pačiam alkoholio lygiui, tačiau tai nereiškia, kad jų gebėjimai vairuoti nepablogėja.
Finansinės pasekmės ir draudimas
Draudimo bendrovės transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė pabrėžia, kad įsigytas civilinės atsakomybės draudimas ne visada apsaugo eismo kaltininkus. Jei asmuo įvykio metu buvo apsvaigęs, teks grąžinti draudimo išmokos sumą. Draudimo bendrovė, padengusi žalą nukentėjusiems, turi teisę susigrąžinti šią sumą iš eismo įvykio kaltininko, remdamasi privalomojo draudimo įstatymu.
Jei vairuotojas, turintis Kasko draudimą, sukėlė eismo įvykį būdamas išgėręs, draudimas negalios ir vairuotojas žalos atlyginimo nesulauks. Tokiu atveju, priklausomai nuo situacijos ir įvykio masto, kaltininkas žalą turi padengti pats, o ši suma gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Net ir tada, kai asmuo nėra automobilio savininkas, draudimo bendrovė padengs nuostolius ir išmokės išmoką nukentėjusiam, kurią vėliau turės teisę susigrąžinti iš vairavusio išgėrusio asmens.
Asmeninės ir visuomeninės pasekmės
Neblaivių vairuotojų sukeltos pasekmės apima ne tik materialinius nuostolius, bet ir sudaužytus žmonių likimus, artimo žmogaus netektį, sveikatos sutrikimus. Baudžiamoji atsakomybė tampa dėme visam gyvenimui, sukeldama nemalonumų darbe ir šeimoje, praradimų ir netekčių.
Visuomenė tampa vis mažiau tolerantiška vairavimui išgėrus. Psichologė Laima Bulotaitė pažymėjo, kad vien baudos nesumažins neblaivių vairuotojų skaičiaus. Ji aiškino, kad baudų didinimas nesumažins neblaivių vairuotojų skaičiaus, nes smegenyse lemputė neužsidegs sumokėjus didesnę baudą.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Svarbu suprasti, kad baudų griežtinimas nėra vienintelė priemonė sprendžiant neblaivių vairuotojų problemą. Būtinas platesnis auklėjimas, siekiant, kad žmonės suvoktų savo veiksmų pasekmes. Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui ir nuostatoms saugaus bei atsakingo vairavimo atžvilgiu.
Visuomenė turėtų laikytis nulinės tolerancijos principo neblaiviems vairuotojams. Jei pastebite, kad neblaivus asmuo ketina sėsti prie vairo, būtina jį sustabdyti, atimti automobilio raktelius ar pasirūpinti jo saugiu parvežimu namo. Ignoruodami tokį elgesį, keliame grėsmę ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Informacijos apie vairavimą neblaiviam sklaida per žiniasklaidos priemones, policijos pranešimai, viešinami eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės, turėtų veikti kaip pamoka, skatinanti žmones keisti savo mąstymą ir suvokti riziką.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė atkreipia dėmesį, kad pakartotinis vairavimas išgėrus dažnai nėra vienkartinė klaida - tai signalas apie gilesnes psichologines problemas. Jos teigimu, siekiant veiksmingai spręsti pakartotinio vairavimo išgėrus problemą, būtina žengti už baudžiamosios sistemos ribų. Sistemingas bendradarbiavimas tarp policijos, teismų ir priklausomybės gydymo įstaigų galėtų ženkliai padidinti šių pastangų efektyvumą. Lietuvoje būtų prasminga taikyti privalomą priklausomybės įvertinimą tiems, kurie prie vairo sulaikomi neblaivūs jau ne pirmą kartą. Tai būtų pirmas žingsnis, padedantis nustatyti, ar asmeniui reikalinga specializuota pagalba. Jei įvertinimo metu nustatoma priklausomybė ar rizikingas vartojimas, tuomet galima taikyti įvairias pagalbos formas - nuo psichosocialinės terapijos iki medikamentinio gydymo.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys pabrėžia, kad svarbiausias veiksnys - ne baudos dydis, o neišvengiamumas. „Didžiausią reikšmę turi šviečiamoji veikla. Svarbiausia, kad visa visuomenė - draugai, šeima, bendradarbiai, kaimynai - būtų nepakantūs neblaiviems vairuotojams, neleistų jiems sėsti prie vairo išgėrus, drausmintų, praneštų policijai.“
Ką daryti pastebėjus neblaivų vairuotoją?
Išgėręs žmogus dažnai pervertina savo jėgas. Apsvaigusį žmogų galima identifikuoti pagal nekoordinuotą ir neadekvatų elgesį bei nerišlią kalbą. Pranešus apie pastebėtą įtartiną, galimai neblaivų vairuotoją bendrajam pagalbos centrui (telefonu 112), būtina klausyti dispečerio nurodymų. Pirmiausia reikia tiksliai pasakyti, kokio automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Jei bendrojo pagalbos centro dispečeris paprašytų sekti įtariamą automobilį iš paskos, tai daryti reikėtų sąmoningai (BPC operatorius paskambinusįjį sujungia su pareigūnais ir sudaro galimybę bendradarbiauti).
Jei galimai neblaivus asmuo drastiškai padidintų važiavimo greitį, nereikėtų patiems pažeisti Kelių eismo taisyklių bandant jį vytis, nes tai gali sukelti tik dar didesnį pavojų ar net lemti jūsų sukeltą eismo įvykį. Pranešus apie neblaivų vairuotoją nereikėtų imtis savavališkų veiksmų, t. y. bandyti stabdyti patiems, užkirsti kelią ar kitais įmanomais būdais stengtis neleisti įtariamam vairuotojui važiuoti toliau. Esant tokiomis situacijomis reikėtų įvertinti ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams kylantį pavojų. Žinoma, galite imtis adekvačių veiksmų, kai matote, kad neblaivus žmogus esantis su jumis ketina sėsti prie vairo. Visais atvejais pastebėjus įtartiną vairuotoją kelyje yra verta pranešti tarnyboms.
