Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje navigacija tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, padedančia orientuotis sudėtingose erdvėse. Nuo senovės jūrininkų, besinaudojančių kompasu ir žvaigždėmis, iki šiuolaikinių GPS sistemų, technologijos nuolat tobulėja, siūlydamos vis tikslesnius ir patogesnius sprendimus.

Kas yra navigacija?
Lietuvių kalbos žodis „navigacija“ kilęs iš lotyniško termino „navigatio“, reiškiančio „plaukimas“ arba „kelionė jūra“. Šis žodis yra sudėtinis, sudarytas iš „navigare“ (plaukti, keliauti) ir sufikso „-cija“, kuris dažnai naudojamas lietuvių kalboje daiktavardžiams, reiškiantiems veiklą ar procesą, formuoti. Iš pradžių navigacija buvo susijusi su jūrinėmis kelionėmis ir orientavimosi metodais vandenyje, tačiau šiandien ji plačiai vartojama kalbant apie kelionių planavimą bet kokioje aplinkoje - nuo žemės paviršiaus iki oro ir kosmoso erdvių.
Navigacija taip pat turi reikšmę, susijusią su specifiniais mokslais ir technologijomis, pavyzdžiui, geodezija, kuri nagrinėja žemės paviršiaus matavimus ir vietos nustatymo metodus. Apibendrintai, navigacija - tai visa, kas padeda mums nustatyti savo padėtį erdvėje ir joje orientuotis.
Globali Padėties Nustatymo Sistema (GPS)
Trijų raidžių trumpinys GPS reiškia „Globali Pozicijavimo Sistema“ (Global Positioning System). Tai didelio tikslumo palydovinė radionavigacinė sistema, kuri suteikia informaciją apie objektų padėtį erdvėje (3D), jų judėjimo greitį, kryptį ir įveiktą atstumą, atstumus iki pasirinktų taškų, tikslų vietos laiką duotu momentu, geografinius duotos vietovės saulėtekio/saulėlydžio laikus ir mėnulio fazes. GPS veikia nepriklausomai nuo oro sąlygų, paros ar metų laiko, vienodai bet kurioje pasaulio vietoje.
GPS sistemos istorija ir raida
GPS sistemą (originalus pavadinimas „NAVSTAR“) iš pradžių sukūrė JAV gynybos ministerija (JAV karinės oro pajėgos), kad padėtų joms vykdyti karines operacijas. Pirmasis GPS palydovas buvo paleistas 1978 m. Visa 24 palydovų sistema pradėjo veikti 1994 metais. 1980-aisiais sistema buvo leista naudotis civiliniais tikslais. Didelę įtaką padėties nustatymo, navigacijos ir stebėjimo programoms pasaulyje GPS padarė per dešimtmečius išsivysčiusi iki tokio lygio, kad yra naudojama beveik kiekviename mūsų gyvenimo aspekte.
GPS kelionė prasidėjo 1957 m., kai sovietų mokslininkai į kosmosą paleido pirmąjį palydovą „Sputnik“. Masačusetso technologijos instituto mokslininkai nustatė, kad radijo signalų, sklindančių iš Rusijos palydovo, dažnis keitėsi priklausomai nuo jo buvimo vietos (Doplerio efektas). Tai leido mokslininkams suprasti, kad orbitoje esančių palydovų buvimo vietą galima stebėti iš žemės matuojant radijo signalų dažnio pokyčius. Jie nedelsdami pradėjo kurti naują palydovų sistemą, kuri leistų JAV kariuomenei sekti strategines vietas ir taikinius ant žemės.
TRANSIT buvo pirmoji palydovinės navigacijos sistema, kurią 1959 m. sukūrė JAV karinis jūrų laivynas, siekdamas nustatyti JAV povandeninių laivų, gabenančių branduolines raketas, buvimo vietą. Padedant privačioms technologijų bendrovėms, tokioms kaip „Aerospace Corporation“, kariuomenė pradėjo kurti kitą sistemą - seriją orbitoje esančių palydovų, nuolat siunčiančių signalus į ant žemės esančius imtuvus.
1983 m. įvykęs nelaimingas incidentas (Korean Air skrydis 007 nukrypo nuo kurso į Sovietų Sąjungos oro erdvę ir netrukus buvo numuštas) visiems laikams pakeitė GPS technologijos likimą. Po šio įvykio prezidentas Ronaldas Reiganas pasirašė įsaką, kad GPS būtų galima naudoti civiliams, siekiant pagerinti navigaciją ir oro saugą, kai ji pradės veikti visu pajėgumu. Kitas svarbus įvykis GPS istorijoje - 2000 m. Bilas Klintonas panaikino nuo pirmojo Persijos įlankos karo galiojusį pasirinktinį prieinamumą (SA režimas).
GPS palydovai ir veikimo principas
GPS sistemos kosminis segmentas sudarytas iš 24 palydovų, priklausančių JAV palydovinės navigacijos sistemai NAVSTAR. Palydovai perduodami navigacinius signalus aplink Žemę apsisuka 2 kartus per parą. Jie skrieja 6 orbitinėmis trajektorijomis (po 4 kiekvienoje), o orbitų aukštis nuo žemės paviršiaus - apie 20180 km.
GPS palydovo parametrai:
- svoris - apie 907 kg;
- ilgis - apie 5 m;
- siunčiamo radijo signalo dažnis - 1575,42 MHz;
- siųstuvo galia - apie 50 vatų.
Kiekvienas GPS palydovas radijo signalais į Žemę perduoda informaciją apie savo buvimo vietą (koordinates), tikslų laiką ir identifikavimo kodą. Kiekvieno palydovo viduje yra sudėtingas atominis laikrodis, naudojamas laiko skaičiavimams.

GPS imtuvai ir koordinačių nustatymas
GPS imtuvai - tai prietaisai, priimantys signalus iš GPS palydovų. GPS imtuvai priima radijo signalus iš trijų arba daugiau (net iki 12-os vienu metu) palydovų. Jie apskaičiuoja atstumą ir laiką, per kurį GPS signalai iš palydovų pasiekia paviršių. Imtuvas palygina signalo išsiuntimo ir priėmimo laiką, o skirtumas tarp šių dydžių leidžia apskaičiuoti atstumą iki palydovo. Žinodamas atstumą iki palydovų, GPS imtuvas gali nustatyti savo buvimo vietą. Norint nustatyti tikslią buvimo vietą, prietaisui reikia signalų iš mažiausiai keturių palydovų. Atsižvelgiant į tai, GPS palydovų sistema buvo sukurta taip, kad naudotojams, matantiems dangų, būtų pasiekiami mažiausiai keturi palydovai. Papildomų palydovų duomenys dar labiau padidina vietos nustatymo tikslumą.
GPS imtuvą paprastai sudaro dvi pagrindinės dalys - pagrindinis imtuvo mazgas (GPS engine) ir vartotojiška taikomoji programa. Pagrindinio imtuvo mazgo svarbiausi parametrai yra: laikas nuo įjungimo iki navigacijos pradžios (taip vadinamas "šaltas" startas), duomenų atnaujinimo dažnumas laike, koordinačių nustatymo paklaida, greičio nustatymo paklaida, sunaudojamas iš maitinimo šaltinio galingumas.
GPS imtuvas priima signalus iš 3-5 artimiausių GPS palydovų, esančių tiesioginio matomumo zonoje, algoritmais apdoroja gautus signalus ir pateikia tokias vartotojo buvimo vietos koordinates:
- platuma;
- ilguma;
- aukštis virš jūros lygio;
- judėjimo greitis;
- judėjimo kryptis.
Informacija (grafinė ir tekstinė) yra išvedama vartotojui į ekraną. Nustatęs naudotojo buvimo vietą, imtuvas gali apskaičiuoti greitį, keliavimo kryptį, trajektoriją, įveiktą atstumą, atstumą iki kelionės tikslo, saulės patekėjimo ir leidimosi laiką ir daugelį kitų dalykų.
Koordinačių tikslumas
Šiuo metu GPS imtuvo vietos nustatymo tikslumas gali siekti nuo 100 metrų iki 1 cm. Tai priklauso nuo naudojamo imtuvo sudėtingumo, naudojamų matavimo ir apskaičiavimo priemonių bei metodų. Civilinės paskirties arba buitiniais GPS imtuvais nustatomų koordinačių paklaida siekia apie 3-5 m. Naudojant EGNOS (Euro Geostationary Navigation Overlay Service), ji gali sumažėti iki 1-1,5m.
Įdomus faktas - iki 2000 m. JAV gynybos ministerija sąmoningai įvesdavo klaidingą GPS signalą. Galimybių apribojimo programa („Selective Availability“, SA) buvo sukurta siekiant apsaugoti GPS sistemą nuo priešų, kurie galėjo pasinaudoti šia technologija kariniais tikslais. 2000 m. gegužės mėn. JAV vyriausybė atsisakė šio sumanymo ir išjungė SA režimą.
Kur reikia didelio tikslumo, prie GPS imtuvo naudojamas papildomas diferencialinis GPS imtuvas (Differential GPS, DGPS). Jis skirtas panaikinti netikslumus, kai GPS signalas iškraipomas:
- netyčia - trukdžiai atmosferos sluoksniuose (jonosferoje, troposferoje);
- tyčia - selektyvus priėjimas (SA). Tai tyčinis GPS signalo pabloginimas, į jo transliavimą įvedant pseudoatsitiktines paklaidas.
DGPS imtuvas koordinačių tikslumą gerina antžeminės stoties pagalba. Antžeminė stotis, priėmusi palydovo signalą, apskaičiuoja jo paklaidą ir kitu radijo dažniu siunčia „patikslintą“ signalą DGPS imtuvui. DGPS sistema, priklausomai nuo imtuvo tipo ir veikimo metodų, vartotojui leidžia buvimo vietą apskaičiuoti nuo kelių metrų iki 1 cm tikslumu.
WAAS (Wide Area Augmentation System) - tai sistema, kuomet korekcijos signalą, surinktą iš antžeminių stočių, perduoda specialus geostacionarinėje orbitoje esantis palydovas. Kadangi duomenims perduoti naudojamas tų pačių parametrų signalas, kaip ir GPS palydovų, vartotojui jokių papildomų įrenginių nebereikia, užtenka tik turėti GPS imtuvą su šia funkcija. Šiuo metu WAAS veikia tik Šiaurės Amerikoje. GPS su WAAS sistema paklaida - mažesnė nei 3 metrai. Kituose regionuose kuriamos panašios sistemos, pvz., Europoje - EGNOS, Azijoje - Japonijos MSAS (Multi-Functional Satellite Augmentation System).
GPS veikimo sąlygos ir trukdžiai
Vartotojo koordinačių nustatymo kokybė priklauso nuo GPS transliuojamos informacijos tikslumo, signalo priėmimo sąlygų bei GPS imtuvo kokybės. Signalo priėmimo sąlygas gali gadinti ir atmosfera, ir aukšti objektai šalia imtuvo (kalnai, tankus miškas, pastatai, tuneliai ir pan.). Kai erdvėje tarp imtuvo ir GPS palydovo lyja ar sninga, tai neturi juntamos įtakos priimamam GPS signalui. Tačiau signalo priėmimą gali gerokai pabloginti sniegas ir ledas, susikaupę ant GPS imtuvo išorinės priėmimo antenos.
Normaliam darbui GPS imtuvas turi „matyti“ bent 3 palydovus. Uždaruose daugiaaukščių kiemuose situacija pablogės, darbas visiškai sutriks tunelyje. Automobiliniuose GPS navigacijos aparatuose būna ne mažiau 12 GPS imtuvų kanalų. Kai kurie navigacijos aparatai turi viduje giroskopus, kurie palaiko vidinį sistemos pozicionavimą prapuolus GPS ryšiui (pvz., tunelyje).
GPS imtuvams gali pakenkti žaibai. Jei žaibo iškrova įvyksta šalia, imtuvas gali būti visiškai sugadintas. Fiksuotų (stacionariai įrengtų, pvz. laivuose) imtuvų apsaugai rekomenduotina įrengti gerus žaibų iškroviklius. Kitas poveikis pasireiškia dideliais žaibų sukeliamų elektromagnetinių bangų trukdymais, kurie gali labai apsunkinti DGPS signalų priėmimą. Elektros perdavimo linijų sukeliami trukdymai GPS signalų priėmime beveik nepasireiškia, tačiau gali labiau pasireikšti priimant DGPS korekcinius signalus. Stiprūs magnetiniai laukai neturi pastebimos įtakos GPS priėmimui. Neigiamą įtaką paprastai sukelia tik elektromagnetinių laukų energija, generuojama kompiuterių ir kitų šaltinių.
DGPS imtuvų tikslumą blogina jonosferos nevientisumai ir trumpalaikiai "iškraipymai", atsirandantys dėl saulės įtakos. Saulės ir jos dėmių aktyvumas keičiasi periodiškai 11 metų ciklu. Mažiausio aktyvumo metu mažiausiai pasireiškia trumpalaikiai jonosferos "iškraipymai", tad ir šio proceso sukeliamos DGPS paklaidos yra mažiausios. Ir priešingai - didžiausio saulės aktyvumo metais DGPS paklaida išauga, kuri be to didėja proporcingai atstumui nuo korekcinius signalus siunčiančios stoties. Tada paklaidos dydis gali siekti iki 1m kiekvienam 100 km atstumo nuo DGPS signalų šaltinio. Kad to išvengti, labai didelio tikslumo poreikiams užtikrinti naudojami dviejų dažnių DGPS imtuvai.
Norint nustatyti 3D koordinates erdvėje (ilgumą, platumą ir aukštį virš jūros lygio) reikia priimti signalus mažiausiai iš keturių skirtingų palydovų vienu metu. Tais atvejais, kai imtuvas apskaičiuoja tik 2D koordinates (tik ilgumą ir platumą), vartotojas turi pats įvesti į imtuvą savo esamą aukštį virš jūros lygio. Jeigu dėl kažkokių priežasčių šis parametras bus įvestas neteisingai, o nustatomos yra tik 2D koordinatės - vietovės nustatymo rezultatai bus ne visai tikslūs. 2D koordinačių nustatymo paklaida paprastai maždaug 2-5 kartus viršija vertikalios dedamosios (t.y. aukščio) paklaidą. Naujai paleidžiami NAVSTAR serijos palydovai skirti pakeisti senus, sugedusius ar jau pasibaigusių resursų palydovus, o ne didinti sistemos tikslumą.
GPS alternatyvos ir papildomos navigacijos technologijos
Nepaisant to, kad sistema „NAVSTAR GPS“ ir toliau priklauso JAV gynybos ministerijai, ji turi ir konkurentų - tai rusiška sistema GLONASS ir europietiška sistema „Galileo“ (Europos kosminės agentūros ESA kūrinys). Abu jie panašūs ir sukurti siekiant išvengti priklausomybės nuo JAV galimai kritinėse situacijose. Kinija taip pat kuria savo navigacijos sistemą - „Compass“, kuri turėtų būti pabaigta 2015 metais ir veikti visame pasaulyje.

Vietos nustatymas be GPS
Ne tik turistiniai ar automobiliniai GPS imtuvai gali nustatyti mūsų buvimo vietą. Praėjo laikai, kai keliaudami orientavomės tik pagal kelio ženklus ir didelius popierinius žemėlapius. Šiais laikais net ir nebrangūs mobilieji telefonai padeda orientuotis nežinomoje vietoje, pasitelkiant kelias technologijas:
- Bevielio WLAN ryšio pagalba: Telefonas randa visus aplinkui esančius WLAN tinklo maršrutizatorius ir nuskaito jų MAC adresus. Duomenis apie įrangos su šiais adresais buvimo vietą saugo tokios kompanijos kaip „Google“ bei mažiau žinoma „Skyhook“. Pagal šią informaciją ir signalo stiprumą įrenginys nustato buvimo vietą iki 20 metrų tikslumu. Kuo daugiau aplinkui WLAN ryšio šaltinių, tuo tikslesnis vietos nustatymas.
- Mobiliojo ryšio antenų pagalba: Telefonui reikia nustatyti, kur yra artimiausios GSM ryšio antenos. Kuo arčiau ir kuo daugiau antenų yra aplink mobilųjį telefoną, tuo tiksliau nustatoma mūsų buvimo vieta. Todėl miestuose šio vietos nustatymo paklaida yra apie 50 metrų, o užmiestyje - net iki trijų kilometrų. Tai pats netiksliausias vietos nustatymo būdas, užtat jis veikia tuneliuose bei požeminėse stovėjimo aikštelėse - ten, kur GPS ryšys visiškai nepasiekiamas.
Automobiliniai ir nešiojamieji navigatoriai
Automobiliams skirtus navigatorius galima skirstyti į dvi grupes: integruotus į automobilius ir nešiojamus.
Integruoti navigatoriai
Pirmąjį navigatorių tipą galima užsisakyti kaip papildomą įrangą naujiems automobiliams. Tiesa, šis malonumas įprastai kainuoja nuo 3,5 tūkst. Lt (apie 1000 EUR). Už šį mokestį gaunamas į centrinę konsolę integruotas skystųjų kristalų ekranas, kuriame matyti visa reikalinga informacija. Automobilių gamintojai stengiasi nuolat derinti GPS sistemų programinę įrangą ir gerina klientų prieigą prie atnaujintų žemėlapių. Vietoj DVD disko vis dažniau naudojamos „mini SD“ kortelės, o kai kurie gamintojai, pavyzdžiui „Toyota“ ar „Volkswagen“, navigacinei sistemai pasirinko integruotą kietąjį diską, kuriame be žemėlapių galima saugoti muzikos, nuotraukų ir filmų archyvą.
Integruotą GPS sistemą galima užsisakyti tik tuo atveju, jeigu perkate naują mašiną. Sumontuoti tokią sistemą į naudotą automobilį taip pat įmanoma, bet oficialūs atstovai tuo neužsiima. Jeigu ir pasiseks rasti tinkamą jūsų automobilio konsolei navigacijos imtuvą, pavyzdžiui, išėmus iš sudaužytos mašinos, tuomet įmanoma išsiversti ir be oficialių atstovų pagalbos, tačiau už darbą servise teks sumokėti nemažai.
Nešiojamieji navigatoriai
Antras navigatorių tipas - kelis kartus pigesnis ir praktiškesnis. Nešiojami GPS imtuvai turi didžiulę persvarą prieš savo „brolius“. Jų nereikia instaliuoti, todėl reikalui esant galima pernešti iš vieno automobilio į kitą. Negana to, tokį šiek tiek už mobilųjį telefoną didesnį navigatorių galima imti į žygį pėsčiomis. Pilnai įkrauta baterija tarnauja 5-6 valandas, pakuotėje įprastai yra automobilinis bei įprastas įkrovikliai.
Daugelyje nešiojamų GPS įrenginių yra Europos žemėlapis. O tikslus Baltijos šalių GPS žemėlapis atsirado palyginti neseniai, todėl daugelyje GPS įrenginių tokio žemėlapio dar nėra. Tad jeigu jums reikalinga informacija apie Baltijos šalių gyvenvietes, „mikro SD“ kortelė su detaliu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemėlapiu gali kainuoti apie 300 Lt (apie 87 EUR).
Prieš keletą metų automobilinių navigatorių pasirinkimas buvo apribotas 5-9 modeliais, o šiandien tokius imtuvus gamina kas tik netingi. Nežinomų gamintojų navigatoriai kainuoja kelis kartus pigiau nei žinomų, tačiau jų charakteristikos mažai kuo skiriasi. Prieš perkant šį prietaisą, svarbu pasidomėti garantijos laiku, kuris turėtų būti mažiausiai vieneri metai.
Navigacijos funkcijos ir simboliai
Šiuolaikiniai navigacijos įrenginiai siūlo daugybę funkcijų, kurios palengvina keliones ir padidina saugumą:
- Maršruto numatymas: Įvedus adresą, sistema apskaičiuoja ir žemėlapyje parodo visą maršrutą, būsimos kelionės trukmę ir atstumą. Klaidingai pasukus, maršrutas perskaičiuojamas.
- Balsinė navigacija: Balsu iš anksto pasako, o vėliau pakartoja, kai reikia pasukti, įvažiuoti, išvažiuoti, persirikiuoti ir kt.
- Grafinė navigacija:
- Trimatis (3D), pasviras vaizdas: Automobilio simbolis slenka paryškintu keliu važiavimo kryptimi pasvirame žemėlapyje. Šonuose matosi kiti keliai, gyvenamosios, miškų, vandens telkinių ir kt. ribos. Galima peržiūrėti 3D pastatus palei maršrutą.
- Dvimatis (2D), plokščias žemėlapio vaizdas: Automobilio simbolis slenka žemėlapyje, žiūrint iš viršaus.
- Eismo stebėjimo sistema (TMC/Online-TMC): Teikia duomenis apie spūstis keliuose, avarijas ir suteikia galimybę numatyti alternatyvų judėjimo maršrutą apvažiuojant kliūtis kelyje. Šie duomenys perduodami skaitmeninių kodų pagalba, naudojant radijo sistemą (FM-RDS). Šiuo metu spūsčių duomenis renka milijonai „TomTom“ naudotojų.
- Lankytinos vietos (POI): Gamintojas kartu su žemėlapiu prideda ir lankytinų vietų duomenis ir koordinates apie kavines, pirmos pagalbos įstaigas, parduotuves, viešbučius, bankus ir daug kitų naudingų vietų.
- „Bluetooth“ sistema: Leidžia priimti telefono skambučius, jei navigatorius turi mikrofoną.
- Multimedija: Kai kurie navigatoriai leidžia atkurti „mini SD“ kortelėje įrašytus filmus, muziką, nuotraukas.
- Geografinė žyma (Geotagging): Nuotraukų bei filmų failuose saugoma daug informacijos apie aparatūrą, kuria jie buvo padaryti, įvairius nustatymus, sąlygas. Išpopuliarėjus GPS imtuvams, atsirado galimybė prie šios informacijos pridėti ir vietos žymę.
- Geoaplinka (Geofencing): Tai įspėjimo funkcija, būdinga daugeliui realaus laiko sekimo sistemų. Naudotojas gali nustatyti virtualią ribą aplink tam tikrą teritoriją žemėlapyje. Kai stebimas objektas įvažiuoja į tą ribą arba išvažiuoja iš jos, GPS naudotojui siunčiamas pranešimas.
- Maršruto istorija: Telefonas su GPS imtuvu gali nuolatos rinkti duomenis apie pravažiuotą atstumą, laiką, greičius, maršrutus. Vėliau šią informaciją galima peržiūrėti, persikelti į kompiuterį.
- „Google“ žemėlapiai: Daugelis vairuotojų pasitiki „Google“ žemėlapiais. Maršrutai, pažymėti „Z“, rodo, kad navigacijos kelias veda per švaraus transporto zoną, ribojančią tam tikrų transporto priemonių patekimą pagal išmetamųjų teršalų standartus. Maršrutai, pažymėti žaliu lapu, yra ekologiški, skirti sumažinti degalų ar energijos suvartojimą. „Google Maps“ leidžia vartotojams pritaikyti maršrutus vengiant mokamų kelių, keltų ar konkrečių kelių tipų.
- Perspėjimai vairuotojui: Navigacijos sistemos, tokios kaip „Garmin Drive“, perspėja apie greičio matuoklius, pavojingus kelio ruožus ir kitus incidentus kelyje. Lietuvoje įprasta, kad vairuotojai rankiniu būdu savo GPS įrenginiuose nustato greičio matuoklius ir pavojingus kelio ruožus. Tačiau Prancūzijoje galioja vienos griežčiausių Europoje elektroninių prietaisų naudojimo transporto priemonėse taisyklės, draudžiančios net vežti radarų detektorius automobilyje.
- Dalijimasis kelionės eiga: Galima bendrinti savo vietovę realiuoju laiku, kol atvykstama į kelionės tikslą.
- Paieška pagal maršrutą: Galima rasti vietą maršrute, pvz., restoraną ar degalinę.
GPS sekimo įrenginiai
GPS sekimo sistemos įrenginys įrašo duomenis įrenginyje, o paskui perduoda juos į centrinį serverį naudodamas palydovinį modemą. Įrenginys gali būti naudojamas bet kurio asmens ar transporto priemonės buvimo vietai realiuoju laiku (arba vėliau) peržiūrėti. Šiam tikslui naudojama programinė įranga vadinama GPS sekimo programine įranga.
A-GPS (pagalbinė globalinė padėties nustatymo sistema) - tai GPS palydovų ir korinio/belaidžio ryšio technologijų derinys.
Duomenų stūmikliai - tai tokie GPS sekimo įrenginiai, kurie paprastai naudojami asmeniniam sekimui, turto sekimui arba bet kokio tipo transporto priemonių sekimui. Duomenų traukikliai naudojami buvimo vietai sekti taip pat kaip ir duomenų stūmikliai, tačiau duomenų stūmikliai nesiunčia jokios informacijos į serverį, o prašoma atsiųsti bet kokius reikiamus duomenis.
GPS sekimo prietaisai naudojami įvairiais tikslais, daugiausia žmonių, transporto priemonių ir turto judėjimui stebėti. Tokios funkcijos, kaip sekimas realiuoju laiku, maršruto istorija, geografinio aptvėrimo zonos ir įspėjimai apie įvykius, leidžia naudotojams užtikrinti asmenines šeimos narių saugumo priemones ir padidinti transporto priemonių saugumą. Transporto parko įmonės naudoja GPS ir telematikos prietaisų teikiamus duomenis, kad sumažintų veiklos sąnaudas ir užtikrintų geresnius vairavimo įpročius. Susirūpinę tėvai ir šeimos nariai naudojasi asmeninių lokatorių paslaugomis, kad galėtų stebėti savo artimuosius.
Yra du pagrindiniai GPS sekimo įrenginių tipai:
- Baterijomis maitinami (nešiojamieji) sekimo įrenginiai: Tinka asmeniui ar daiktui sekti. Jie pasižymi ilgesniu baterijos veikimo laiku ir lengvu perkėlimu nuo vieno objekto ant kito.
- Laidiniai sekimo įrenginiai: Labiau tinka transporto priemonėms sekti, juos reikia prijungti prie maitinimo šaltinio. Jie yra mažiau pažeidžiami ir užtikrina didesnį tikslumą.
GPS ir telematika
Telematika iš esmės reiškia duomenų ar informacijos perdavimo, priėmimo ir saugojimo tarp telekomunikacijų sistemų technologiją. Transporto priemonių parko valdymas - tai procesas, kurio metu prižiūrima ir valdoma daug vienos įmonės mobiliojo turto ir transporto priemonių, siekiant pagerinti maršrutų sudarymą, vairuotojų saugumą, klientų aptarnavimą ir bendrą įmonės efektyvumą.
Išvada
Technologijos tobulėja, imtuvai darosi vis tikslesni, patrauklesni ir praktiškesni. Jūreivių ir keliautojų, kadaise pasiklydusių ir meldusių Dievą gražinti juos namo, svajonė išsipildė - naudojantis GPS įranga, pasiklysti išties sunkoka. Šiuolaikinės navigacijos sistemos, įskaitant eismo juostų nurodymus, tapo nepakeičiamomis priemonėmis, palengvinančiomis keliones ir užtikrinančiomis didesnį saugumą keliuose.
tags: #navigacijos #su #eismo #juostomis