Naujų transporto priemonių nusidėvėjimas ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Nuo 2025 metų automobilių savininkai susidurs su naujais reguliavimais, skirtais riboti transporto priemonių nusidėvėjimą. Šios permainos yra dalis plataus masto aplinkosaugos ir ekonomikos iniciatyvų, kurios siekia ne tik sumažinti taršą, bet ir skatinti efektyvesnį automobilių naudojimą. Nauji ribojimai paveiks tiek verslo sektorių, tiek individualius vairuotojus, todėl svarbu suprasti, kokios permainos laukia ir kaip joms tinkamai pasiruošti.

Ilgalaikis turtas ir jo svarba

Ilgalaikis turtas yra būtinas įmonės egzistencijai, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Tai gali būti įvairūs materialūs objektai, tokie kaip žemė, pastatai, mašinos ir transporto priemonės, kurie padeda įmonei vykdyti savo veiklą ir generuoti pajamas. Ilgalaikis turtas yra įmonės, įstaigos, organizacijos turtas, kuris ilgiau kaip vienerius metus naudojamas tiesioginei ir netiesioginei ekonominei naudai gauti.

• Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai ir t. t.
• Nematerialusis turtas yra toks, kuris neturi materialios formos, yra nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja bei jį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.
• Finansinis turtas yra tokia turto rūšis, kuri apima visas piniginių bei finansinių priemonių rūšis.

Tam tikra prasme, ilgalaikis turtas yra svarbus įmonės veiklos tęstinumo garantavimas. Vertinant ilgalaikį turtą svarbumo aspektu, paminėtina, kad efektyvus ilgalaikio turto valdymas ir tikslus jo apskaitos vedimas gali reikšmingai paveikti įmonės finansinius rezultatus. Taigi pelno mokesčio prasme ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Ilgalaikio turto apskaitos ypatumai

Ilgalaikio turto apskaita yra svarbi įmonės veiklos tęstinumo garantavimui. Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną. Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas.

Materialiojo turto vienetas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai nustatyta ir ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, jei jis bus naudojamas įmonės veikloje, t. y., gaminti produkciją ar teikti paslaugas, ar nuomoti, ir teiks įmonei ekonominę naudą ilgiau kaip vienus metus. Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vieneto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami sandoriai, kuriais remiantis ji ir nustatoma. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatoma remiantis medžiagų, darbo jėgos įsigijimo sandoriais ir kitais turtui pagaminti sunaudotais ištekliais.

Automobilių, kaip ilgalaikio turto, nusidėvėjimo Pelno mokesčio įstatymo nauja redakcija

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, priklausomai nuo to, kiek automobilis išmeta CO2. Šis pakeitimas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Jeigu automobilis buvo įsigytas ar išsinuomotas iki 2025 m., jiems niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.

Ribojimų esmė tokia, jog iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:

• 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
• 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
• 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
• 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.

Nusidėvėjimo ribojimas nuomos atveju

Nauji PMĮ pakeitimai numato ir tai, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12.

Pavyzdžiui, jei automobilio įsigijimo kainos atskaitymui nustatytas ribojimas - 25 000 eurų (PMĮ 30-2 str. 1 d. 1 p.), o normatyvas - 6 metai, leidžiamiems atskaitymams priskiriama suma apskaičiuojama taip: 25 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 347 eurai.

Šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone - atvejais. Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.

PMĮ nustatytas apribojimas lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomas, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms, pvz., pavėžėjimo, taksi ir pan., teikti. Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui, automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.

N1 klasės automobiliams, kurie po 2025 m. sausio 1 d. įsigyti ir pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 9.1. punktą priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas netaikomas.

Mokestinio laikotarpio taikymas

Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu yra patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis (pvz., prasidedantis liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.), tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y., prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.

Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės, tačiau iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytos ribos. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.

PVM atskaita ir įsigijimo kaina

Iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.

Todėl iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamu CO2 kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos. Nuo PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitoma.

Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Todėl, jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.

Nauji pelno mokesčio tarifai nuo 2025 m.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas. Įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas. Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais. Dividendų ir metinės pelno mokesčio deklaracijų formos bei jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai ir metodai

Kiekviena įmonė renkasi savo nuožiūra savo įgyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, jo likvidacinę vertę ir metinę ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normą. Metinė nusidėvėjimo norma skaičiuojama iš anksto įvertinus bei išanalizavus šiuos aspektus:

• numatomą naudingą ilgalaikio turto tarnavimo laiką;
• numatomą ilgalaikio turto naudojimo intensyvumą, turto savybių kitimą, kurios galėtų įtakoti turto naudingumą per visą jo naudojimo laikotarpį;
• ekonominę ir technologinę pažangą;
• teisinius veiksnius, kurie riboja ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką;
• nusistatytą ilgalaikio turto likvidacinę vertę.

Nusistatyti ilgalaikio turto metiniai nusidėvėjimo normatyvai, naudingo tarnavimo laikas bei likvidacinė turto vertė yra ne galutiniai. Jie gali būti tikslinami pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pvz., atliktas ilgalaikio turto remontas ar rekonstrukcija, pagerinusi turto naudingąsias savybes ar pailgino turto tarnavimo laiką). Remiantis Pelno mokesčio įstatymu (PMĮ) - ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei PMĮ 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo normatyvai. Taip pat ilgalaikio turto likvidacinė vertė negali viršyti 10 proc. turto įsigijimo savikainos.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti gali būti taikomi 4 metodai, kuriuos galime rasti 12-tame Verslo apskaitos standarte (VAS):

1. Tiesinis (tiesiogiai proporcingas). Šis metodas remiasi principu, jog ilgalaikis turtas naudojamas vienodai tolygiai visą jo naudingo tarnavimo laiką bei kiekvienais metais teikia tokio paties dydžio ekonominę naudą ir dėl šios prielaidos kasmet nurašoma ta pati ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma.
2. Produkcijos. Šis metodas grindžiamas darbų apimties bei nusidėvėjimo priklausomybe vienam nuo kito. Šiuo atveju kiekvienais metais nusidėvėjimo suma yra skirtinga. Kuo intensyviau naudojamas ilgalaikis turtas įmonės veikloje, tuo nusidėvėjimo suma yra didesnė.
3. Metų skaičiaus ir Dvigubai mažėjančios vertės. Abu nusidėvėjimo skaičiavimo metodai yra progresiniai. Juos taikant įmonėse pirmaisiais metais turto nusidėvėjimo suma nurašoma didesnė nei vėlesniais metais. Abu metodai remiasi tuo, kad pirmais turto naudojimo metais naujas turtas teikia daugiau ekonominės naudos nei vėlesniais metais, dėl šios priežasties ir nusidėvėjimo išlaidos yra didesnės pirmaisiais metais.

Visiems turto vienetams, priklausantiems tai pačiai ilgalaikio turto grupei, gali būti taikomas tik vienas (tas pats) nusidėvėjimo (amortizacijos) metodas. Nusidėvėjimo metodas gali būti pakeistas tik visiškai nudėvėjus (amortizavus) visos grupės visus turto vienetus.

Nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios būdai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo pradžios būdų taikymas:

• Kito mėnesio būdas. Vienetas, pasirinkęs kito mėnesio būdą, visoms turto grupėms gali taikyti tik tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Taikant kito mėnesio būdą, ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios.
• Pusmečio būdas. Taikant pusmečio būdą, įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, kurią tais metais leidžiama atskaityti, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priklauso nuo to, kada turtas pradėtas naudoti - ar pirmą, ar antrą mokestinių metų pusmetį.

Nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami. Nenaudojamu laikomas toks ilgalaikis turtas, kuris įmonėje nepradėtas naudoti. Ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo (savininko) arba jo įgalioto asmens patvirtintu turto perdavimo naudoti (įvedimo į eksploataciją) aktu.

Naujų apribojimų įgyvendinimas: praktiniai pavyzdžiai

Panagrinėkime kelis praktinius pavyzdžius, susijusius su naujais apribojimais:

1. Jei įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM po 50 000 Eur. Vienas automobilis patenka į pirmąją minėtą grupę, kuriai taikomas apribojimas 75 000 eurų, nes išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km. Tokiu atveju visa jo suma, kaip ir seniau, bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Tuo tarpu antrasis automobilis patenka į ketvirtąją grupę, kuriai taikomas apribojimas 10 000 eurų, kai išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km. Šiuo atveju tokiam automobiliui bus galima per atitinkamą metų skaičių pagal PMĮ pirmąjį priedėlį atskaityti tik 10 000 eurų. Likusi 40 000 eurų suma būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
2. Tikslinga detaliau atskleisti skaičiavimus. Pavyzdžiui, įmonė įsigis naują elektromobilį 2025-12-31 ir įves į eksploataciją, nustačiusi 1 euro likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas automobiliui taikant tiesinį metodą pradedamas skaičiuoti nuo 2026-01-01. Tarkime, elektromobilio įsigijimo kaina 100 000 eurų. Jei šis elektromobilis priskiriamas pirmajai minėtai grupei, kuomet jo išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km, tuomet pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti per 6 metus iš viso 75 000 eurų sumą. Vadinasi, šiais nusidėvėjimo (2026, 2027, 2028, 2029, 2030 ir 2031) metais nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams, bus po 12 500 eurų.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad kuomet įmonė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo (pvz., UAB, AB, mažoji bendrija), tai finansinėje apskaitoje ji nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, kuri pildoma koregavimo būdu, dalį įsigyto elektromobilio nusidėvėjimo turės priskirti neleidžiamiems atskaitymams (PLN204S 03 kodu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (arba amortizacijos) sumos pagal PMĮ 18 ir 19 str.“).

tags: #naujos #transporto #priemones #nuside