Senos padangos, dažnai paliekamos pakelėse, miškuose ir kitose atokesnėse vietose, tebėra vienas didžiausių aplinkos teršėjų Lietuvoje. Nors kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, tūkstančiai tonų šių atliekų nėra tinkamai sutvarkomos. Padangų surinkimo ir utilizavimo problematika išlieka aktuali, o brangiai kainuojančios studijos apie šią problemą dažnai nugula stalčiuje, palikdamos problemą neišspręstą.
Pagrindinės naudotų padangų atliekų susidarymo ir tvarkymo problemos
Daugiausia padangų atliekų, kaip ir kitų automobilinių detalių, susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse (autoservisuose). Tačiau Lietuvoje daugelis autoservisų, ypač mažų, veikia šešėlyje:
- Nedeklaruoja savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
- Neapskaito ir nepriduoda atliekų.
- Nepriima padangų iš klientų ir vengia mokesčių mokėjimo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020 metais apie 15,6 tūkst. asmenų ir įmonių deklaravo pajamas iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos, tačiau atotrūkis tarp vykdančių serviso veiklą ir tvarkančių atliekas sudaro net 6,5 karto. Tai puikiai atspindi didelį šešėlį autoservisų sektoriuje.
Gamintojo atsakomybės principo trūkumai
Dar viena užprogramuota padangų nesutvarkymo priežastis - kai kurie padangų gamintojai ir importuotojai neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 % visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų, o jų sutvarkymą privalo finansuoti šias padangas tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Visgi, Gamintojo atsakomybės principas praktiškai nėra taikomas didelei daliai susidarančių padangų atliekų.
- Pavyzdžiui, padangų importuotojai, įvežantys į šalį padangas ir apskaitantys jas kaip ratus, neturi pareigos finansuoti atliekų tvarkymo.
- Daug padangų į Lietuvą patenka ir su įvežamais automobiliais, tačiau jų sutvarkymui pareigos iš esmės nėra numatyta.
Aplinkos apsaugos instituto atliktas tyrimas parodė, kad 2018-aisiais gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo tik 76 % padangų atliekų sutvarkymą.
Nepakankamas teisinis reglamentavimas ir rinkos iškraipymai
Atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai turėtų aiškiai apibrėžti, kad visi padangų gamintojai ir importuotojai, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, privalo dalyvauti padangų tvarkymo sistemoje. Taip pat reikėtų numatyti reikalavimus priėmimui ir užduotis pagal atskiras padangų rūšis (lengvųjų, krovininių, žemės ūkio ir industrinių transporto priemonių), nes jų tvarkymo kaštai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, surinkti ir sutvarkyti krovinių automobilių padangų toną kainuoja daug kartų mažiau negu traktorių padangų toną.
A. GIA vadovo teigimu, tam, kad keistųsi situacija rinkoje, reikia arba tinkamai įstatymuose numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams organizuoti ir finansuoti ne tik padangų atliekų perdirbimą, bet ir surinkimą, arba aiškiai įpareigoti tą daryti visų susidarančių padangų atliekų turėtojams - transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei kitoms įmonėms.
Tai reikštų, kad visiems rinkos dalyviams būtų aišku, jog už padangų perdirbimą (šiuo metu rinkos kaina siekia 70 eurų už toną) moka gamintojai ir importuotojai, o surinkimo ir transportavimo kaštus (dabar rinkos kaina siekia apie 180 eurų už toną) dengia autoservisai ir kiti padangų turėtojai. Šiuo metu mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis tesiekia 125 eurus už toną, o tai yra dukart pigiau nei gamintojams ir importuotojams kainuoja finansuoti susidarančių padangų atliekų sutvarkymą.
Padangų tvarkymo sistema ir jos efektyvumo didinimas
Išspręsti daug metų egzistuojančią problemą padėtų ir GPAIS, kurio tikslas buvo ne tik turėti pilną vaizdą apie atliekas Lietuvoje, bet ir ištraukti verslą iš šešėlio. Neturėtų būti leidžiama vykdyti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą asmenims, nedeklaravusiems tokios veiklos GPAIS ir per šią sistemą nepateikusiems atliekų ataskaitos.
Kovoje su šešėliu būtina iš esmės teisiškai sureguliuoti verslo ir aplinkosaugos valstybinių institucijų bendradarbiavimą. Pokyčių nebus, jei nebus užtikrinta prevencinė veikla ir valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, o ji pirmiausia turi būti nukreipiama į pareigų nevykdančius gamintojus ir importuotojus, autoservisus bei atliekų tvarkytojus.
Taigi, turime pripažinti, kad padangų atliekų sutvarkymo sistema ir toliau neveiks, kol joje nedalyvaus visi padangų gamintojai ir importuotojai ir neprisidės prie jų sutvarkymo finansavimo, nebus finansuojamos atliekos pagal atskiras padangų rūšis, o servisai nepriduos visų atliekų, įskaitant ir apmokestinamuosius gaminius, naudotą alyvą, baterijas ir panašiai.
Padangų importas ir surinkimo statistika
Oficialia statistika, kasmet į Lietuvą importuojama po 40 tūkst. tonų naujų bei apie 4 tūkst. tonų restauruotų bei naudotų padangų. Tačiau utilizuoti kasmet surenkama kur kas mažiau - 2019 m. buvo surinkta 27,4 tūkst. tonų. Tūkstančiai tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet surenkamų senų padangų kiekis svyravo tarp 81 ir 97 proc. nuo rinkai patiekto kiekio. 2010-2019 m. sutvarkomų padangų atliekų kiekis išaugo 11 tūkst. tonų ir 2019 m. pasiekė 27,4 tūkst. tonų. Padangų surinkėjams nuo 2016 m. taikoma užduotis perdirbti (ar kitaip panaudoti) ne mažiau kaip 80 proc. vidaus rinkai patiektų padangų. 2018 m. Lietuvoje buvo apdorota, perdirbta, panaudota ar eksportuota 90,5 proc. padangų.
Žemės ūkio technikos padangų tvarkymo specifika
Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Remigijus Kelneris ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis tikina, kad žemės ūkio technikos padangų tvarkymas yra opi problema, nes šių atliekų susikaupia daug, padangos didelės, todėl užauga jų kalnai.
- Ūkininkai naudotoms padangoms jau rado vietą - jomis slegia silosą, apsaugodami pašarą nuo gedimo. Tačiau tai sukuria didelius padangų kaupus.
- Žemės ūkio technikos padangos priskiriamos prie atliekų, susidarančių vykdant ūkinę veiklą, todėl jos negali būti šalinamos gyventojams skirtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
- Gamintojai ir importuotojai neprivalo žemės ūkio technikos padangų apskaityti atskirai, o jų tvarkymo kaštai yra didesni.
Studijos išvadose nurodoma, kad tokia sistema sudaro sąlygas atsirasti šešėliui - pavyzdžiui, įmonė į vietos rinką išleidžia tūkstantį tonų padangų ir paskui pateikia duomenis, kad šis kiekis sutvarkytas, tačiau praktiškai tvarkytojai sutvarko tik dalį didžiųjų žemės ūkio technikos padangų, o kitą „padengia“ sutvarkydami šešėlines lengvųjų automobilių padangas.
Padangų perdirbimas ir antrinis panaudojimas
Naudotų padangų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas yra ribotas. Dažniausiai šios atliekos smulkinamos, iš jų gaminamos granulės, o šios naudojamos arba naujoms padangoms gaminti, arba įmaišomos į asfaltą klojant kelius, dviračių takus, sporto aikšteles, kitą dangą.
Rečiau naudojamas pirolizės būdas, kai iš padangų gaminama anglis, dyzelinas. Pats prasčiausias netinkamų naudoti padangų atliekų naikinimo būdas - deginimas šilumos energijai gaminti.
Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, garso izoliacijai, apsaugoms šaudyklose arba energijai gauti.
Kaip perdirbamos senos padangos - TV laidos "Autopilotas" siužetas rodytas 2022-04-09 d.
Teisinės bazės pokyčiai ir rekomendacijos
Aplinkos ministerija surengė nuotolinę konferenciją, kurioje pristatė studijos „Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ ataskaitą. Studijoje pateiktos rekomendacijos dėl padangų atliekų surinkimo ir panaudojimo, produkcijos, pagamintos iš padangų atliekų, gamybos ir naudojimo skatinimo, kovos su nelegaliu padangų atsikratymu teisinių, organizacinių, ekonominių ir finansinių priemonių taikymo Lietuvoje.
Svarbiausi teisinės bazės pakeitimai:
- Pakeistas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas patikslino padangų rūšių, kurioms nustatomas mokestis už aplinkos teršimą pagal jų naudojimo pobūdį, klasifikaciją. Skirtingų dydžių padangų (automobilių, sunkvežimių, pramoninės ar žemės ūkio technikos) sutvarkymo kaštai skiriasi.
- Pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad ne tik pavojingąsias atliekas, bet ir padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės turės apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl jos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims, jų turtui ir aplinkai. Šios nuostatos įsigalios 2022 m.
- Parengtas Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano (VAPTP) projektas, kuriame numatytos priemonės, skatinančios efektyvesnį padangų atliekų surinkimą ir apdorojimą, jų tvarkymo sistemos tobulinimą.
Taip pat parengtas aplinkos ministro įsakymo projektas, skirtas patvirtinti Perdirbtų naudoti netinkamų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašą, siekiant reglamentuoti, kas laikoma padangų atliekų perdirbimo metu gauta produkcija, o kas - padangų atliekomis, ir nustatyti iš padangų atliekų pagamintos produkcijos kokybės kriterijus.
PATS LT steigėjų atstovės Danguolės Butkienės nuomone, padangų atliekų tvarkymo sistema privalo būti patraukliausia vartotojams. Jos teigimu, sistema būtų efektyvesnė, jei padangų atliekų tvarkymas būtų patikėtas tik gamintojų importuotojų organizacijoms, taip užtikrinant visuotinumo principą ir nepaliekant erdvės nesąžiningam verslui.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas mano, kad prievolė regioniniams atliekų tvarkymo centrams nemokamai surinkti padangas atliekų surinkimo aikštelėse turi būti panaikinta. Ji sukuria iliuziją, kad gyventojai šiose aikštelėse gali nemokamai atsikratyti padangomis, tačiau tvarkymo kaštai, kurių nepadengia gamintojai importuotojai, neišvengiamai nugula į rinkliavą. Tokiu būdu gyventojai, sumokėję už padangų atliekų tvarkymą jas pirkdami, būna privesti sumokėti dar kartą.
Utenos regiono atliekų tvarkymo centro ekologės Miglės Kastėnės manymu, padangų atliekų tvarkymas būtų efektyvesnis ir smarkiai sumažėtų bešeimininkių padangų, jei būtų ribojamas dėvėtų padangų įvežimas į šalį.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenys
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenys rodo, kad 2021 metais padangų atliekų tvarkymą organizuojančių trijų gamintojų importuotojų organizacijų rinkos dalis sudaro apie 61 proc., o individualiai tvarkančių - beveik 39 proc. Šiemet įregistruotos 38 individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojančios įmonės.
