Naudotų automobilių pirkimas yra dažna praktika, tačiau neretai pirkėjai susiduria su problemomis, kai po įsigijimo paaiškėja paslėpti defektai. Teismams tenka nagrinėti bylas, kuriose pirkėjai, įsigiję automobilį pasikliaudami pardavėjo tvirtinimu apie jo gerą būklę, netrukus aptinka rimtų gedimų. Dažnu atveju automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodomi arba nurodomi tik nežymūs defektai, o techninės apžiūros terminas nebūna pasibaigęs.
Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai Civiliniame kodekse (CK) apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
Pardavėjo pareigos ir atsakomybė už daikto kokybę
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Net ir perkant naudotą automobilį, pirkėjas turi pagrįstai tikėtis, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, net jei ir negalima tikėtis nepriekaištingo veikimo kaip naujo automobilio atveju.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Taip pat, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, tačiau daiktų trūkumai turi būti aptarti.
Kada pardavėjas neatsako už daikto kokybę?
Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e2A-945-430/2020) pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Automobilio apžiūros prieš įsigijimą metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, kurie nebuvo susiję su sutartyje nurodytais automobilio trūkumais. Vis dėlto, pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), bet jį įsigyti. Taip pat sutartyje pirkėjas nepažymėjo jokių pastabų apie pastebėtus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas.
Pirkėjo teisės ir pareigos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti (CK 6.334 straipsnis):
- kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi 3 ir 4 būdais, nes, atsižvelgiant į automobilio specifiką, jie yra labiausiai pritaikytini. Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio.
Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas. Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius.
Kas yra esminis sutarties pažeidimas?
Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui.
Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Tarp dažniausių automobilių grąžinimo priežasčių taip pat yra:
- Kapitalinis variklio remontas, ypač kai po pirkimo pakeitus tepalus arba nuvažiavus nedaug kilometrų variklis užkala, arba pradeda vis stipriau mesti baltą dūmą, dingsta tepalas.
- Elektronikos sistemos gedimai, kai neįmanoma atkurti sisteminių failų tam tikruose valdymo blokuose.
- Išpjauti katalizatoriai - DPF FAP filtrai.
- Kuro sistemos gedimai, ypač brangūs tam tikrų modelių purkštukai.
- Surūdijęs kėbulas, kuris tam tikrais atvejais gali kainuoti daugiau nei variklio kapitalinis remontas.
- Automatinės pavarų dėžės remontas, kuris yra brangus ir reikalauja specifinių žinių turinčių specialistų.
Taigi, defektas esminis ar ne, sprendžia teismas, vadovaudamasis pateiktais įrodymais.
Trūkumų pranešimas pardavėjui
Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan.
Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Vartotojų teisių apsauga ir įrodinėjimo našta
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-04-13 nutartimi c.b. Nr. e3K-3-193-421/2020 dar kartą patvirtino ir išaiškino, kad pardavėjas (verslininkas), pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduodamas naudotą automobilį, privalo patvirtinti ir jo kokybę. Teismas, aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai (patikrinti perkamą daiktą) negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti daikto kokybę, neeliminuoja pardavėjo atsakomybės.
Teismas akcentavo, kad ieškovui, kuris teisinių santykių su atsakovu aspektu yra vartotojas, įrodinėjimo našta švelninama, kai trūkumai paaiškėja per 6 mėn. nuo prekės pateikimo. Neatitikties kokybės reikalavimui prekės pateikimo metu prezumpciją tokiu atveju turi paneigti verslininkas. Tačiau pirkėjas turi pareigą per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai pranešti pardavėjui ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Naujasis reglamentavimas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Naudotų automobilių pirkimas internetu
Pastaruoju metu pastebimai auga naudotų automobilių pirkimas internetu. Ši tendencija rodo spartų e. komercijos įsitvirtinimą ir augantį pasitikėjimą skaitmeniniu pirkimu net ir tokiuose sprendimuose, kaip automobilio įsigijimas.
Skaitmeninį naudoto automobilio įsigijimo kelią dažniausiai pasirenka klientai, kurie jau yra įpratę pirkti internetu, vertina laiką, patogumą ir pasitiki skaitmeninėmis platformomis. Didžiausias internetinio pirkimo privalumas yra skaidrumas ir informacijos prieinamumas. Platformoje pateikiamos detalios nuotraukos, automobilio aprašymai, patikros ataskaitos bei finansavimo pasiūlymai - visa tai leidžia klientui priimti sprendimą neišvykus iš namų. Kiekvienas automobilis turi 150 punktų techninės ir vizualinės būklės patikrą, detalią serviso istoriją, patvirtintą ridą ir suteikiamą garantiją. Klientas gali susisiekti su konsultantais ir gauti papildomų nuotraukų ar informacijos. Tokia prieiga prie duomenų stipriai padidina skaidrumą ir pasitikėjimą. Internetinis pirkimas taip pat leidžia išvengti papildomų kelionių - įsigytas automobilis gali būti pristatytas tiesiai į pirkėjo pasirinktą vietą.
Grąžinimo galimybė įsigyjant internetu
Nors apie tai dar žino ne visi pirkėjai, įsigyjant automobilį internetu taikoma 14 dienų grąžinimo teisė, kaip numato vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Ši apsauga suteikia papildomą saugumo jausmą. Tai labai naudinga - pirkėjas žino, kad, įsigydamas nuotoliniu būdu, yra apsaugotas nuo galimų nesąžiningų pardavėjų. Be to, suteikiama garantija taip pat mažina rizikas ir stiprina pasitikėjimą.
Nepaisant augančio susidomėjimo, naudotų automobilių pirkimas internetu vis dar kelia klausimų daliai pirkėjų. Didžiausias iššūkis - įveikti nepasitikėjimą, kad brangus pirkinys įsigytas nuotoliniu būdu bus toks pat patikimas, kaip gyvai apžiūrėtas. Todėl skaidrumas, kokybiška informacija ir pagalba kiekviename žingsnyje yra prioritetai siekiant, kad klientui net nekiltų abejonių dėl patikimumo.
Komercinės garantijos ir jų reikšmė
Įsigyjant naudotą automobilį, kuriam nebegalioja gamintojo garantija, pirkėjai dažnai viliojami papildomais pasiūlymais - „3 mėnesių garantija“, „5 000 km garantija“, „6 mėnesiai be rūpesčių“. Tokie pažadai skamba patraukliai, tačiau iš teisinės pusės svarbiausia ne tai, ką žada pardavėjas, o kokias realias pareigas pardavėjas turi pagal įstatymą ir ką iš tikrųjų reiškia tokios papildomos „komercinės“ garantijos.
Pardavėjo pareiga garantuoti naudoto automobilio kokybę yra įstatyminė - jos negalima pakeisti ar apriboti trumpalaikėmis garantijomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, naudoto automobilio pardavėjas privalo garantuoti, kad parduodamas daiktas yra tinkamos kokybės - tai yra, neturi paslėptų defektų, apie kuriuos pirkėjas nebuvo informuotas. Nesvarbu, buvo ar nebuvo suteikta papildoma komercinė garantija.
Svarbu suprasti, kad ši pardavėjo pareiga nėra papildoma paslauga - tai įstatymo nustatyta atsakomybė. Pirkėjas nepraranda teisės reikalauti, tarkime, išlaidų atlyginimo automobilio paslėptų trūkumų remontui, vien todėl, kad baigėsi kelių mėnesių „komercinė“ garantija arba pasibaigė joje nurodyti kilometrai. Įstatymas gina pirkėją nuo paslėptų trūkumų nepriklausomai nuo to, kokias sąlygas numato papildoma komercinė garantija. Ji negali panaikinti pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daiktą.
Pardavėjo atsakomybė kyla ne dėl to, kad baigėsi ar nesibaigė garantija, o dėl to, kad jis pardavė nekokybišką automobilį. Tai - įstatymo, o ne sutarties klausimas. Papildomos garantijos gali būti naudingos tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia įstatyme nustatytas pirkėjo teises. Pavyzdžiui, jei jos suteikia realią naudą - greitesnį aptarnavimą ar platesnį servisų tinklą arba automobilio trūkumų šalinimą, kurie nėra susiję su paslėptais defektais - jos iš tiesų turi vertę. Tačiau kai formali komercinė garantija tampa būdu apriboti pardavėjo atsakomybę dėl daikto kokybės, ji praranda prasmę.
Trumpalaikės garantijos dažnai atrodo patraukliai, tačiau jų tikslas - ne užtikrinti kokybę, o sukurti saugumo iliuziją. Trumpa garantija ar keli tūkstančiai „garantinių“ kilometrų nieko nekeičia - jei automobilis buvo parduotas su defektu, pirkėjas turi teisę reikalauti, pavyzdžiui, išlaidų atlyginimo, nesvarbu, buvo ar nebuvo papildoma komercinė garantija.
Pabaigai, vienas esminis patarimas - visais atvejais įvertinkite kokias teises turite pagal įstatymą ir tik tada vertinkite ar, pavyzdžiui, pardavėjo atsisakymas pašalinti automobilio paslėptus trūkumus, yra pagrįstas. Nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas. Svarbu turėti aiškius įrodymus, kad automobilis buvo su defektais jau pirkimo metu.
tags: #naudotu #autodaliu #grazinimas #varttotoju #teises