Motoroleris „Vyatka“: istorija ir techniniai duomenys

Nors šis straipsnis iš pradžių orientuojasi į bendrą mėgėjiškos klasės motociklų ir keturračių gedimų šalinimą, didžioji dalis pateiktos informacijos yra itin naudinga diagnozuojant ir šalinant problemas, susijusias su klasikiniu sovietiniu motoroleriu „Vyatka“. Šis motoroleris, sovietinės pramonės pasididžiavimas, buvo gaminamas remiantis itališkojo „Vespa“ modelio pavyzdžiu, tačiau turėjo specifinių techninių savybių, kurios prisitaikė prie Rusijos klimato ir kelių sąlygų. Supratus variklio ir jo sistemų veikimo principus, „Vyatka“ savininkams bus lengviau rasti ir pašalinti dažniausiai pasitaikančius gedimus.

„Vyatka“ motorolerio atsiradimas ir raida

Sovietų Sąjungoje buvo paplitusi praktika kopijuoti Vakarų Europos gaminius, įskaitant fotoaparatus, ginklus, laikrodžius, automobilius ir motociklus. „Vyatka“ motorolerio gamyba prasidėjo 1956 metais Viatkos Polianoje, gamykloje, kuri iki tol gamino gramofonus, gyvūnų narvus ir avių vilnos kirpimo žirkles. Įsisukus gramofonų krizei, gamykla turėjo keisti savo veiklos pobūdį ir pradėjo gaminti motorolerius.

Originali „Vyatka“ buvo itališkojo „Vespa“ kopija, tačiau su keletu modifikacijų, pritaikytų Rusijos sąlygoms:

• Šiek tiek didesni ratai: 4.00x10.
• Storesnio metalo rėmas: labiau pritaikytas atšiaurioms Rusijos klimato ir kelių sąlygoms.
• Papildomas indėlis benzino bako dangtelyje: skirtas tepalo ir benzino maišymui, kadangi Rusijoje paruoštas mišinys nebuvo gaminamas.
• Patogus jungiklis ant vairo: skirtas priekiniam žibintui įjungti („Vespa“ modelyje tokio nebuvo).

„Vyatka“ nebuvo tokia galinga kaip „Vespa“, pasiekdavo maksimalų 80 km/h greitį. Didesnis svoris ir, anot kai kurių, prastai suvirinta konstrukcija (žmonės ją pajuokomis vadindavo „tanku“) mažino jos galingumą, tačiau išoriškai ji atrodė solidžiai ir buvo 1950-1960 metų sovietinės pramonės pasididžiavimas.

„Vyatka“ gamyba buvo ganėtinai ribota. Iki 1965 metų buvo pagaminta tik apie 300 000 egzempliorių, kas buvo mažas skaičius lyginant su kitais sovietų sąjungos motociklais.

„Vyatka V-150M“ ir „Electron 3“ modeliai

1965 metais „Vyatka“ visiškai pakeitė modelį ir pradėjo gaminti „Vyatka V-150M“. Nors ji turėjo tokį patį variklį kaip ir buvęs modelis (originalios „Vespa“ kopija), variklis buvo keistai tvirtinamas centre ir sukimą perduodavo grandine. Rėmas taip pat buvo visiškai pakeistas - tapo vamzdinis (Lambretta stiliaus). Vietoje vieno monokoko ir pakabos, naujojoje „Vespa“ versijoje buvo įmontuota pora amortizatorių, kurie gerokai pagerino važiavimą Rusijos keliais. „V-150M“ buvo patobulinta 1973 metais, tuomet ji įgijo elektrinį užvedimą ir buvo pervadinta į „Electron 3“.

Variklio veikimo principai

Sklandų variklio darbą užtikrina kelių sistemų - elektros, kuro tiekimo, oro padavimo, tepimo ir aušinimo - darni veikla. Dažniausiai pasitaikančios problemos, dėl kurių motoroleris neužsiveda arba dirba nesklandžiai, kyla elektros ir kuro tiekimo sistemose. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose šios dvi sistemos dažniausiai yra savarankiškos ir tarpusavyje nesusietos, todėl vienos sistemos būklė neturėtų daryti įtakos kitai.

Elektros sistema

Kas nutinka, įjungus raktelį ir paspaudus „Start“ mygtuką:

1. Įtampa iš akumuliatoriaus paduodama į starterio relės valdymo ritę.
2. Starterio relės valdymo ritė uždaro darbinius relės kontaktus, per kuriuos įtampa paduodama į starterį.
3. Starteris pradeda suktis.
4. Mechaninis mazgas, vadinamas starterio sankaba, sugriebia variklio alkūninį veleną ir jį pasuka.
5. Ant variklio veleno pritvirtintas generatoriaus rotorius su įmontuotu magnetu. Magnetas įtaisytas taip, kad stūmokliui esant aukščiausiame taške, jis praeina pro daviklį, kuriame sukuriamas elektrinis signalas.
6. Šis signalas paduodamas į elektroninį uždegimo prietaisą, dažnai vadinamą CDI (capacitor discharge ignition).
7. Elektrinis signalas iš CDI paduodamas į aukštos įtampos ritę, o iš jos - į uždegimo žvakę, kurioje atsiranda kibirkštis.
8. Kibirkštis uždega kurą ir variklis pradeda dirbti.

Norint išgauti papildomos galios, galima gamyklinį CDI pakeisti lenktyniniu.

Kuro sistema

Kuras iš bako savaiminiu tekėjimu patenka į karbiuratorių. Karbiuratoriuje yra nedidelė talpa - plūdės kamera, kurioje plaukioja hermetiška detalė, vadinama „plūde“. Virš plūdės įtaisytas vožtuvas, dažnai vadinamas „adata“, kuris, pritekėjus daugiau kuro, plūdės pakeliamas ir kuro pritekėjimas uždaromas. Taip nuolat automatiškai palaikomas reikiamas kuro lygis.

Pasukus akseleratoriaus rankenėlę, karbiuratoriuje troso pagalba pakeliama sklendė kartu su kitu „adatos“ tipo vožtuvu. Sklendei pakilus, oras per oro filtrą, vakuumo pagalba, siurbiamas į variklio degimo kamerą. Pakeliui kuras automatiškai, reikiama proporcija, susimaišo su oru ir tampa degiu mišiniu. Priklausomai nuo akseleratoriaus sklendės padėties, didesnis ar mažesnis kuro mišinio kiekis patenka į degimo kamerą, kurioje uždegamas kibirkšties pagalba. Kuro sistema yra nuolat pasiruošusi dirbti, jei tik užtikrintas kuro padavimas iš bako į karbiuratorių.

Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose įtaisyti paprastos konstrukcijos karbiuratoriai. Juose, skirtingai nei sudėtinguose karbiuratoriuose, nėra papildomų siurblių, elektromagnetinių ir vakuuminių vožtuvų kuro mišinio "riebumo" keitimui.

Gedimų diagnostika ir šalinimas

Jeigu Jūsų motoroleris blogai vedasi ar visai neužsiveda, nesklandžiai dirba jo variklis, dažniausiai tai nereiškia rimto ir brangaus variklio gedimo. Didžioji dalis problemų kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų, kurie yra nesunkiai pašalinami.

Kuro sistemos patikrinimas

Jei gedimas būna kuro sistemoje, dažniausia neužsivedimo priežastis būna kuro nepatekimas į karbiuratorių. Prieš imdamiesi tikrinti kitas sistemas, įsitikinkite, ar kuras laisvai patenka į karbiuratorių:

1. Numaukite žarnelę nuo karbiuratoriaus, įstatykite ją į laikiną indą ir atsukite kuro bako sklendę. Kuras turi tekėti tolygia srovele.
2. Jei kuras neteka:
   • Patikrinkite, ar nėra perlenktos žarnelės.
   • Pakeiskite kuro filtrą.
   • Išvalykite baką.

Jeigu motoroleris užsikuria įpurškus kuro į cilindrą, tai reiškia, kad yra problema su kuro padavimu. Pirmiausia reikėtų patikrinti kranelį, stovintį bake. Dažniausiai kuro kraneliai turi du išėjimus: vienas kurui, kitas vakuumui (dažniausiai apatinis). Jeigu patrauktumėte (į save) už vakuumo žarnelės, per kitą žarnelę turi bėgti kuras. Jeigu taip nevyksta, matomai turite sugadintą kuro kranelį.

Taip pat realu, jog pas jus stovi ir kuro kranelis, ir kuro pompa, kuri leidžia kurui pakilti nuo bako (esančio žemiau) iki paties karbiuratoriaus. Jeigu kuras neatvyksta iki karbiuratoriaus, gali būti, kad turite defektuotą kuro siurblį.

Karbiuratoriaus problemos

Jei kuras patikimai paduodamas į karbiuratorių, bet variklis neužsiveda, patikrinkite karbiuratorių.

• Užsikimšę žikleriai. Jeigu mažos nešvarumų dalelės su kuru patenka į plūdės kameros vožtuvo „adatos“ lizdą, kuras iš bako nekontroliuojamai bėga į karbiuratorių. Paprastai dėl to iš karbiuratoriaus į išorę pradeda tekėti kuras, o išsukus žvakę ji būna šlapia. Dėl šios priežasties dažnai „dingsta“ kibirkštis. Jei taip nutiko:
  1. Nuimkite karbiuratorių.
  2. Išardykite.
  3. Prapūskite karbiuratoriaus valikliu ir oru adatos lizdą.
• Nešvarumai ir drėgmė. Karbiuratoriaus apačioje yra varžtas, o šalia jo išeina žarnelė atviru galu. Šis varžtas skirtas išleisti plūdės kameros apačioje susikaupusius nešvarumus ir drėgmę. Jei įtariate, kad į karbiuratorių pateko drėgmės ar nešvarumų, atleiskite varžtą tiek, kol per drenažinę žarnelę pradės bėgti kuras su nešvarumais, ir vėl užveržkite. Įprastai šis varžtas turi būti pilnai užveržtas.
• Užsikimšę laisvos eigos ir pagrindiniai žikleriai. Išvalykite ir praputę karbiuratorių per visas angas, atsukite apatinį indelį ir atsukite žiklerius. Jeigu jie užsikišę, matomai jūsų mopedas negauna kuro.
• Sugedęs karbiuratoriaus pariebintojas (čokas). Jeigu mopedas šiltas kuriasi, tačiau šaltas blogai, tai gali būti karbiuratoriaus pariebintojo („čoko“) problema, jog jis nesuveikia. Jį reiktų keisti arba dėti mechaninį, kad galėtumėte pats reguliuoti ir užkurti mopedą šaltai.

Svarbu: Negalima naudoti seno kuro. Laikui bėgant iš benzino pasišalina dalis lakiosios medžiagų. Jis blogai maišosi su oru ir dega. Dėl to variklis gali dirbti nesklandžiai ir tai ypač išryškėja esant šaltam orui.

Kolektorius ir lapeliniai vožtuvai

Jeigu nė viena iš anksčiau minėtų bėdų nepadeda, žygiuojame prie sekančios dalies - kolektoriaus. Tai dalis, į kurią dedasi karbiuratorius. Jeigu jis nesandariai pritvirtintas arba yra įtrūkęs, per jį traukia orą ir todėl mopedas nesikuria. Tas pats galioja ir lapeliniams vožtuvams, esantiems po kolektoriumi - jie taip pat turi būti sandariai pritvirtinti ir neturi matytis jokių tarpelių tarp jų metalinių lapelių. Jeigu tarpelis yra - turime nesandarumą ir mopedas tinkamai nevažiuos.

Variklio riebokšliai

Paskutinis šiaudas - variklio riebokšliai, esantys prie alkūninio veleno. Tai jau sudėtingesnė dalis, kurią reikia pakeisti, nes per ten gali traukti orą ir dėl to motoroleris nesikuria.

Elektros sistemos patikrinimas

Pradėkime nuo svarbiausio, jeigu mopedas nesikuria, reikėtų pradėti žiūrėti nuosekliai nuo šių dalykų:

1. Ar yra kibirkštis?

Atsukite uždegimo žvakę, ją nuvalykite, atremkite į metalą, įjunkite mopedui degimą ir prasukite variklį. Jeigu žvakė skelia kibirkštį, bus galima žengti prie kito punkto. Nelaikykite žvakės rankoje - aukšta įtampa!

Jei kibirkšties nėra, reikia žengti prie kitų dalykų:

1. Žvakė. Pasikeiskite elementariausią daiktą - uždegimo žvakę. Atkreipkite dėmesį ir nusipirkite tokią pačią kaip pas jus (motoroleriuose dedasi trumpo sriegio (pvz.: BR8HS) arba ilgo sriegio (BR8ES) žvakės). Originalios „pypkės“ (žvakių degimo antgaliai) turi specialų tvirtinimą, tad gali būti, jog ant žvakės galiuko esantį antgaliuką teks nusukti, jog jums tiktų.
2. Žvakės laidas („pyplaidis“). Jeigu pakeitus žvakę kibirkšties nėra, galime pasižiūrėti žvakės laidą. Jis turi būti puikiai įsuktas į degimo žvakės antgalį ir į vadinamąją „babiną“ - uždegimo ritę.
3. Uždegimo ritė („babina“). Labai retais atvejais kibirkščiai turi įtakos blogai pritvirtinta uždegimo ritė. Ji turi būti pritvirtinta prie rėmo ir su įsuktu žvakės laidu bei pajungtu pliusinio tipo laidu, kuris ateina iš komutatoriaus. Būna, jog babinos sudega ir nuo per didelių sūkių, blogo kontakto ar nuo bendro nusidėvėjimo, todėl neprošal pasižiūrėti ir pasibandyti kitą degimo ritę.
4. CDI (valdymo blokas). Tai kaip motorolerio smegenys, kurios atsako už krovimą, kibirkštį ir kitus dalykus. CDI ir degimo ritę galima tikrinti tada, kai esame užtikrinti, jog apvijos ir magnetas yra nepriekaištingos būklės.
5. Apvijos ir magnetas. Apvijas galima patikrinti tikrinant varžas su specialiu „testeriu“. Motorolerio serviso knygutėje turi būti nurodyta, kokios varžos turi būti atiduodamos iš kiekvieno apvijų kontakto omais. Jeigu šios reikšmės atitinka, apvijos turėtų būti geros, bet vis tiek svarbu vizualiai apsižiūrėti, ar apvijos neturi pažeidimų ar pažeistų ričių. Magnetas privalo nebūti išsidėvėjęs, jo iškylos turi būti nenulūžusios ir lygios, jog holo daviklis duotų kontaktą skelti kibirkščiai. Iš vidaus magnetas turi savyje specialią medžiagą, ji neturi būti ištrupėjusi.
6. Holo daviklis. Pravartu atkreipti dėmesį ir į holo daviklį, kuris priklauso prie apvijų. Jo atstumas turi būti labai plonas, maždaug skardinio butelio lakšto storio, kad nesiliestų kartu su magnetu, bet ir nebūtų per daug nuo jo atitolęs. Realu, jog blogai pritvirtintas ar nulūžęs holo daviklis gali blogai nurodyti mopedui, kada skelti kibirkštį.
7. Degimo šplintas. Ant alkūninio veleno prie apvijų dedasi „šponkė“, kuri atsakinga sukti magnetą aplink apvijas ir holo daviklį. Jis gali būti nulūžęs arba sutrintas į gabaliukus, ir jums kuriant varikliu magnetas nesisuka, ir automatiškai neskeliama kibirkštis. Pasitikrinkite.

ITIN retais atvejais motoroleris neužsiveda arba užsiveda atbulai dėl blogo minuso nuo variklio ant rėmo. Tad papildomai atveskite bet kokį laidą nuo variklio skyriaus ir pritvirtinkite prie rėmo. Tai gali sutaupyti jums laiko.

2. Jei starteris nesisuka arba nėra reakcijos paspaudus „Start“ mygtuką:

1. Pagrindinis saugiklis. Patikrinkite, ar sveikas pagrindinis saugiklis. Jis dažniausiai būna maždaug 3-6 cm ilgio plastikinėje dėžutėje, įmontuotoje ant + laido, netoli akumuliatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad kartais saugiklis vizualiai atrodo geras, bet patikrinus prietaisu, paaiškėja, jog sugedęs.
2. Laidų jungtys. Patikrinkite, ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių, patikimai prisukti akumuliatoriaus laidai.
3. Akumuliatoriaus būklė. Voltmetru patikrinkite akumuliatoriaus būklę. Įtampa turi būti ne mažesnė nei 12,6 V. Pakraukite akumuliatorių arba pakeiskite kitu.
4. Starterio relė. Paimkite storesnį izoliuotą laidą, prispauskite vieną jo galą prie akumuliatoriaus +, kitą trumpam prie starterio varžto, prie kurio prisisuka starterio + maitinimo laidas (laido nepriglauskite prie korpuso). Jei starteris pradėjo suktis - sugedusi starterio relė. Pakeiskite kita.
5. Starteris. Jei starteris nepradėjo suktis - sugedęs starteris. Pakeiskite kitu.

3. Jei starteris sukasi, bet motoroleris neužsiveda ir nėra kibirkšties arba ji silpna:

1. Avarinio gesinimo mygtukas / stabdžiai. Patikrinkite, ar tikrai įjungtas avarinio gesinimo mygtukas. Kai kuriuose modeliuose yra privaloma nuspausti priekinius ar galinius stabdžius.
2. Laidų jungtys. Patikrinkite, ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių.
3. CDI. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio dažniausiai plastikinė juodos spalvos dėžutė su 5 arba 6 kontaktų jungtimi. Nesumaišykite su įtampos reguliatoriumi (dažniausiai aliuminio korpuso su aušinimo briaunelėmis), kuris paprastai nedaro įtakos kibirkšties buvimui. CDI dažniausiai būna guminiu dirželiu pritvirtintas prie rėmo po apdailomis.
4. Aukštos įtampos ritė. Pakeiskite aukštos įtampos ritę. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio įtaisas, iš kurio išeina storas laidas į žvakę.
5. Žvakė. Pakeiskite žvakę. Jei kibirkštis silpna, nepastovi arba šokinėja ne tarp elektrodų, o tarp centrinio elektrodo ir korpuso: nuvalykite, išdžiovinkite arba pakeiskite žvakę. Taip pat gali būti sugedęs CDI arba blogos laidų jungtys.

4. Variklio darbas su pertrūkiais arba nepriima apsukų:

Jei variklis nepriima apsukų arba kartais dirba normaliai ir staiga pradeda dirbti nesklandžiai (susidaro įspūdis tarsi būtų problema su kuro padavimu), dažniausiai tai būna ne karbiuratoriaus problema, o elektroninio uždegimo CDI. Pakeiskite jį kitu.

5. Smūgiai užvedimo metu arba starteris sukasi, bet velenas neprasisuka:

Jei variklis užvedus dirba normaliai, bet užvedimo momentu girdisi tarsi smūgiai, tai gali būti išsikrovęs akumuliatorius, kuris neišgali užvedant pakankamai greitai prasukti veleno, arba tai ženklas, kad sugedo ne variklis, bet starterio sankaba.

Jei sugedusi starterio sankaba, nuspaudus „Start“ mygtuką girdisi, kad starteris sukasi, bet variklio velenas neprasisuka. Starterio sankaba būna sumontuota ant variklio veleno, už generatoriaus rotoriaus. Jai pakeisti pakanka nuimti šoninį dangtelį, po kuriuo randasi generatoriaus rotorius, ir patį rotorių. Nuimti rotorių yra specialus raktas.

Variklio kompresijos patikrinimas

Jei kruopščiai patikrinus visas sistemas variklis vis dėlto neužsiveda ar dirba nesklandžiai, reikia pamatuoti variklio kompresiją. Daugelio naujų keturtakčių nedidelių kubatūrų motociklų ar keturračių kompresija būna 9 kg/cm² ar daugiau. Jei kompresija neįprastai sumažėjusi, pirmiausia reikia patikrinti vožtuvų tarpelius.

• Dažniausiai gamyklinis įsiurbimo vožtuvo tarpelis būna 0,12-0,15 mm.
• Išmetimo vožtuvo tarpelis - 0,15-0,2 mm.

Jei ir šie parametrai yra normos ribose, greičiausiai yra susidėvėjęs variklio stūmoklis su žiedais arba ir cilindras - juos reikia keisti. Paprastai apie tai byloja mėlynos spalvos dūmai, nuolat arba dažnai išmetami iš duslintuvo. Šią spalvą suteikia degantis tepalas, kurio jau stūmoklio žiedai nebenuvalo nuo cilindro sienelių.

Jei išmetami juodos spalvos dūmai, tai reiškia, kad išmetama dalis nesudegusio kuro. Tai gali būti dėl užsiteršusio oro filtro, pridarytos oro sklendės, blogai veikiančios žvakės ar karbiuratoriaus užsiteršimo.

Kad gedimas yra pačiame variklyje, paprastai byloja:

• Mėlyni dūmai iš duslintuvo.
• Neįprastai padidėjęs tepalo sunaudojimas.
• Atsiradę nebūdingi triukšmai dirbant varikliui.
• Arba patikrinus visas sistemas variklis vis vien neužsiveda.

Jeigu užkūrimo kojelė prasisuka lengvai arba neprasisuka iš viso, galimai bus sugadintas variklio cilindras. Tai detalė, kuri atsakinga už pagrindinę kompresiją, ir jeigu jos nėra, variklis negali sudaryti pakankamai slėgio, jog vyktų sklandus variklio darbas. Jums reiktų nusiimti cilindrą ir pasižiūrėti, kas darosi viduje: ar cilindras nėra suraižytas, ar stūmoklio žiedai nėra prilipę prie sienelių, ar cilindro tarpinės nėra suplyšusios ir viskas laikosi sandariai.

Priežiūros rekomendacijos

Mūsų patarimas - keiskite variklio tepalus eksploatavimo instrukcijose nurodytais intervalais. Jei variklį eksploatuojate ekstremaliai, keiskite tepalus ir dažniau. Taip pat palaikykite švarų oro filtrą. Tinkama priežiūra padės išvengti daugelio problemų ir prailgins variklio tarnavimo laiką.

tags: #motoroleris #viatka #variklio #duomenys