Saugus vairavimas yra kiekvieno vairuotojo pagrindinė užduotis. Ji apima ne tik praktinius įgūdžius, bet ir kruopštų transporto priemonės techninės būklės patikrinimą prieš išvykstant į kelią, taip pat nuolatinį Kelių eismo taisyklių (KET) laikymąsi.
Vairavimo mokyklos ir kursų pasiūla
Vairavimo mokyklos siūlo platų kursų pasirinkimą įvairioms transporto priemonėms ir vairuotojų poreikiams.
Kategorijų kursai ir papildomos pamokos
- B ir A kategorijos vairavimo kursai Vilniuje.
- Kursai po KET pažeidimų.
- UAB Mokymo centras "Adpilis" ruošia A, B, C, CE, D kategorijų vairuotojus.
- Teikiamos papildomos A ir B kategorijų vairavimo pamokos pagal VĮ "Regitra" vairavimo egzaminų kriterijus.
- Mokoma A, A1, A2, B, C, CE kategorijų vairavimo.
- Organizuojamas papildomas vairuotojų mokymas prasižengusiems.
- A1, A2, A, B kategorijų vairavimo mokymas ir papildomos pamokos.
Instruktorių kvalifikacija ir požiūris
- Vairavimo mokykla "Vidurne" veikia jau 20 metų.
- Aiškus mokymas, individualus požiūris ir realus pasiruošimas "Regitrai".
- Kvalifikuotas vairavimo instruktorius padės pasiruošti B kategorijos praktiniam vairavimo egzaminui, padės prisiminti ar patobulinti esamus vairavimo įgūdžius. Mokoma automatine KIA CEED.
Kainos ir atsiliepimai
Vairavimo pamokų kainos svyruoja nuo 15 iki 35 € (vidutiniškai). Klientų atsiliepimai pabrėžia instruktorių profesionalumą, kantrybę ir aiškų klaidų paaiškinimą. Ypatingai paminėti instruktoriai Edgaras, Karolis, Algirdas Jankauskas ir Renatas. Tačiau yra ir neigiamų atsiliepimų, pavyzdžiui, apie instruktorių Zenoną.
Svarbiausi saugaus eismo aspektai
Saugiam vairavimui būtina atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių elementų: transporto priemonės techninę būklę, vairuotojo fizinę ir psichinę būseną, teisingą sėdėseną ir saugaus greičio pasirinkimą.
Transporto priemonės techninė būklė
Prieš išvykstant būtina įsitikinti, ar automobilis atitinka reikalavimus, išdėstytus Kelių eismo taisyklėse. Svarbu patikrinti:
- Stabdžių sistema
- Vairo mechanizmas
- Šviesos ir signalizacijos sistemos
- Stiklo valytuvai
- Spidometras
- Saugos diržai
- Padangos
- Ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas.
KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas.
Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena bei darbo vieta
Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug greitų ir tikslių judesių, todėl reikalinga gera fizinė ir psichinė būsena. Patogi ir ergonomiška darbo vieta (kabina) tiesiogiai susijusi su vairuotojo darbingumu. Jei darbo vieta neatitinka reikalavimų, vairuotojas greičiau nuvargsta, mažėja jo darbingumas ir padaugėja vairavimo klaidų.
- Rankos turėtų būti šiek tiek sulenktos (100-120°) per alkūnes.
- Kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu.
- Keliai turėtų būti 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį, neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai.
Saugos diržų svarba
Statistiniai duomenys rodo, kad važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais, autoavarijos metu sužeistųjų būna 2,3 karto, o žuvusiųjų - 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė, negu jais neprisisegus. KET reikalauja, kad vairuotojas ir keleiviai prisisegtų saugos diržus.
Galiniop vaizdo veidrodžiai ir "akloji zona"
Užpakalinio vaizdo veidrodžiai (vidiniai ir išoriniai) suteikia informaciją apie eismą iš paskos. Veidrodėlius reikia reguliuoti sėdint taisyklingai už vairo. Svarbu atsiminti, kad egzistuoja „akloji zona“, kuri neapžvelgiama veidrodėliais.
Valdymo pedalai ir teisinga kojų padėtis
Teisinga vairuotojo sėdėsena sąlygoja ir teisingą kojų padų padėtį ant valdymo pedalų. Pėdą galima suskirstyti į tris dalis:
- Priekinė dalis: lanksti ir jautri, bet nestipri. Ja spaudžiamas akceleratoriaus pedalas, pakulnis turi remtis į grindis, kad koja mažiau vargtų.
- Vidurinė dalis: stipri ir lanksti. Ja spaudžiami sankabos ir stabdžio pedalai, kuriems nuspausti reikalinga didesnė jėga.
- Kulnas: labiausiai stipri, bet nejautri.
Vairo valdymas
Vairas skirtas transporto priemonės važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai laikyti ir sukti vairą. Vairą ilgiausiai reikia laikyti tokioje padėtyje, iš kurios galima greičiausiai ir naudojant mažiausiai jėgos pasukti vairą. Norint atlikti posūkį, ranką reikia perkelti šiek tiek aukštyn ir tempti vairą žemyn. Niekada nebandykite reguliuoti vairo kolonėlės padėties važiuojančiame automobilyje.
Saugus greitis ir atstumas
Saugus greičio pasirinkimas
Saugus greičio pasirinkimas yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas, nes:
- Mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas.
- Trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus.
- Didėja automobilio stabdymo kelias.
- Mažėja ratų sukibimas su kelio danga.
- Didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas.
- Automobilis tampa sunkiau valdomas.
Per mažas greitis taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.
Stabdymo kelias ir reakcijos laikas
Stabdymo kelias priklauso nuo kelio, kurį nuvažiuoja transporto priemonė per vairuotojo reakcijos laiką (nuo kliūties pastebėjimo iki stabdžio paspaudimo) ir nuo stabdžių sistemos suveikimo laiko. Pervargus ar veikiant kai kuriems vaistams, reakcijos laikas pailgėja. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y., yra proporcingas greičio kvadratui. Rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais (pvz., jei greitis 60 km/h - 30 m; jei 100 km/h - 50 m).
Lenkimas ir sankryžos
Saugus lenkimas
Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės, tokio ruožo matomumas bus ribotas, o lenkiamo automobilio vairuotojas gali jūsų automobilio nematyti per galinio vaizdo veidrodėlius. KET draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį net lenkiant transporto priemones. Optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse. Baigus lenkti, negalima staigiai grįžti į savo eismo juostą.
Važiavimas sankryžomis
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėse, vairuoti transporto priemonę yra sudėtinga, nes vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų (ženklus, šviesoforus, ženklinimą, transporto priemones, pėsčiuosius, kliūtis), juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos, kuriose dažniausiai suklysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Tai dažniausiai atsitinka dėl blogo matomumo, nepakankamos informacijos ir skubotai priimto sprendimo. Svarbu įvertinti visas sąlygas. Dažniausia avarijų priežastis tokiose sankryžose - neatidumas.
Paprasčiau yra važiuoti per reguliuojamas sankryžas, tačiau ir jose gali susidaryti pavojinga situacija dėl KET nesilaikymo. Taisyklėse aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų, net ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui. Atsižvelgiant į tai, per sankryžą reikia važiuoti atsargiai, pasirenkant saugų greitį.
Eismo saugumo tyrimai ir technologijos
VAKA sistema ir taisyklės
Eismo saugumo tyrimai rodo, kad eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka ir kelias, t.y., VAKA sistema. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai.
Pasyviojo saugumo inovacijos
Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė Švedijos automobilių koncerno „Volvo“ konstruktoriai. 1959 m. automobilyje „Volvo Amazon“ (PV544) buvo įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai - tai pirmasis automobilis pasaulyje su standartinio fiksavimo saugos diržais. 1970 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė ESV projektą, kurio pasekmėje automobilių gamintojai skyrė pagrindinį dėmesį automobilio saugumui. 1972 m. „Volvo“ koncernas įkūrė techninį centrą, kuriame atlikdavo saugumo, triukšmo ir išmetamųjų deginių tyrimus. Tais pačiais metais „Volvo“ pristatė eksperimentinį saugų automobilį (ESC), kuriame buvo stabdžių antiblokavimo sistema, oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. 1973 m. pagal Jungtinių Amerikos Valstijų standartus Europos automobilių gamintojai pradėjo gaminti didesnius smūgį sugeriančius buferius ir automobilius su mažesnio skersmens vairu. „Volvo“ gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes.
Modernios saugumo sistemos
Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo (pvz., ABS - stabdžių antiblokavimo sistema, DSTC - dinaminio stabilumo ir traukos sistema, EBD - elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema) ir pasyviojo (pvz., priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai) saugumo sistemas.
Automobilių saugumo bandymai (Crash Test)
Visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą, juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (daugelyje pasaulio šalių vadinami crash test) atliekami gamintojų laboratorijose (pvz., Audi, VW, Volvo, Toyota, Renault, BMW). Kiekvienas automobilio modelis vertinamas saugumo požiūriu būsimam vairuotojui ir keleiviams. Bandymų metu vietoje realaus vairuotojo ir keleivių naudojami manekenai. Automobiliai bandomi priekinio, šoninio, galinio susidūrimo testais, naudojant papildomus įrenginius, imituojančius kliūtis.
Nepriklausomi saugumo vertinimai
Pasaulyje masinės gamybos automobilius pasyviojo saugumo atžvilgiu išbando ir vertina nepriklausoma organizacija Euro-NCAP (Europos naujų automobilių patikrinimo programa - European New Car Assessment Programme) kartu su Tarptautine automobilių federacija, Automobilių asociacija, Didžiosios Britanijos Karališkuoju automobilių klubu ir kt. Susidūrimų testų metu vertinamas mašinos atsparumas priešpriešiniam smūgiui (kai 64 km/h greičiu važiuojantis automobilis priekiu (sutapimas - 40 %) trenkiasi į metro pločio nejudančią kliūtį). Antroje bandymo dalyje į stovintį automobilį iš šono įvažiuojanti speciali 1,5 metro pločio ir pusės metro ilgio, toną sverianti platforma turi pataikyti į vairuotojo dureles. Nuo 2000 metų Euro-NCAP įvedė naują privalomą bandymą visiems testuojamiems automobiliams: 29 km/h greičiu, vairuotojo durelėmis rėžiasi į plieninį stulpą. Jei šio smūgio metu sėkmingai suveikia visos pasyviojo saugumo sistemos, o prie vairo sėdinčio manekeno galva nepatiria didelių sužalojimų, automobilis gauna papildomų balų.
tags: #mokikla #vidurne #vairavimo #mokykla #intruktorius #mokykla