Mobilumo paketas - tai Europos Sąjungos (ES) teisės aktų rinkinys, skirtas sureguliuoti komercinę kelių transporto veiklą ES mastu. Jo tikslas yra didinti saugumą keliuose, sudaryti vienodas galimybes konkurencijai, didinti sektoriaus veiklos efektyvumą, mažinti transporto taršos poveikį aplinkai ir gerinti darbo sąlygas vairuotojams.
Europos Parlamentas galutinai pritarė Mobilumo paketui 2020 m. liepą. Tai buvo paskutinis šio teisės aktų rinkinio priėmimo žingsnis. Dabar pagrindinė ES vežėjų užduotis - tinkamai pasiruošti pokyčiams, kurie jau yra neišvengiami.
Mobilumo paketo atsiradimo priežastys ir tikslai
Mobilumo paketo idėja kilo dėl būtinybės spręsti vairuotojų darbo sąlygų problemas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp ES šalių. Pirmieji pasiūlymai buvo pateikti 2017 metais, o galutiniai teisės aktai buvo priimti 2020 metais.
Mobilumo paketo tikslai yra daugiaplaniai:
- Gerinti vairuotojų darbo sąlygas, mažinant nuovargį ir stresą.
- Užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad visi vežėjai laikytųsi vienodų taisyklių.
- Didinti kelių transporto saugumą.
- Mažinti transporto taršos poveikį aplinkai.
- Skaitmenizuoti vežimo sandorius.
Pagrindiniai pokyčiai ir jų įsigaliojimo datos
Mobilumo paketo taisyklės bus pradėtos taikyti etapais. Žemiau pateikiami svarbiausi pokyčiai ir jų įsigaliojimo datos:
Vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpiai
Reglamento dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių numatytos taisyklės buvo pradėtos taikyti nuo 20-os dienos po reglamento paskelbimo ES oficialiajame leidinyje (2020 m. rugpjūčio 20 d.), išskyrus specialius terminus, taikomus tachografams.
- Savaitės poilsio laikotarpis: Vairuotojai turės kas keturias savaites grįžti namo. Darbdaviai turi organizuoti vairuotojų darbą taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba vienu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.
- Sutrumpinti kassavaitinio poilsio laikotarpiai: Kai vairuotojas pasinaudoja dviem iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys vairuotojo darbą organizuoja taip, kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija. Du sutrumpinti kassavaitinio poilsio laikotarpiai gali vykti vienas po kito, jei sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikas išnaudojamas užsienyje ir per kitas keturias savaites bus išnaudoti bent du reguliarūs savaitiniai poilsiai.
- Poilsis ne kabinoje: Kassavaitinis vairuotojo poilsis (ir bet koks ne trumpesnis nei 45 valandų kassavaitinis poilsis) negalės būti atliekamas transporto priemonės kabinoje. Jie turi būti praleidžiami tinkamame būste, turinčiame tinkamas miegamąsias bei sanitarines patalpas. Už visas būsto ne transporto priemonėje išlaidas padengia darbdavys. Europos Komisija parengs saugių stovėjimo aikštelių sąrašą, kuriose turėtų būti visa geroms poilsio sąlygoms užtikrinti reikiama įranga.
- Galimybė pratęsti kasdieninį ir savaitinį darbą: Ne daugiau kaip 2 valandomis, tik jeigu vairuotojas prieš šį laikotarpį padaro 30 min. pertrauką. Būtina dokumentuoti nukrypimą nuo nuostatų.
- Galimybė nutraukti savaitinį poilsį kelte: 24 val. ir 45 val.
Komandiravimas
Direktyvoje dėl vairuotojų komandiravimo numatytos taisyklės turėjo būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir pradėtos taikyti praėjus 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 2 d.
- Vienodas apmokėjimas už tą patį darbą: Pakeitimais siekiama, kad vairuotojams už tą patį darbą toje pačioje valstybėje būtų mokama tapačiai (laikantis tų pačių taisyklių, tame tarpe ir minimalaus atlyginimo reikalavimų). Reikalavimas mokėti vairuotojui atlyginimą, atitinkantį užsienio valstybės, į kurią vairuotojas vyksta, reikalavimus, bus taikomas ne visais atvejais. Pavyzdžiui, toks reikalavimas nebus taikomas vairuotojui, vykdančiam dvišales vežimo operacijas prekių atžvilgiu.
- Dvišalės vežimo operacijos: Tai prekių judėjimas iš įsisteigimo valstybės narės į kitą ES valstybę narę arba trečiąją valstybę, arba atvirkščiai (pvz., lietuviškos transporto įmonės vairuotojas gabena krovinį iš Lietuvos į Vokietiją).
- Kabotažo ir „cross-trade“ operacijos: Jeigu lietuviškos įmonės vairuotojas atlieka kabotažo operacijas Švedijoje arba gabena prekes iš Vokietijos į Italiją (angl. cross-trade, kryžminė prekyba), jam turės būti mokamas švediškas (arba vokiškas/itališkas atitinkamai) atlyginimas.
- Baudos ir sankcijos: ES valstybės narės turi įgyvendinti atitinkamus kontrolės mechanizmus, o taip pat pasitvirtinti baudas ir kitokias sankcijas, kurios galės būti taikomos šias taisykles pažeidžiantiems vežėjams, ekspeditoriams bei kitiems vežimo proceso dalyviams, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad jų užsakytomis vežimo paslaugomis yra pažeidžiamos minėtos taisyklės.
- Draudimas įskaičiuoti dienpinigius į atlyginimą: Nuo 2022 metų draudžiama į atlyginimą už darbą užsienyje (už komandiruotes) įskaičiuoti mokėtinas sumas, susidedančias iš dienpinigių ar apgyvendinimo išlaidų.
Kabotažas ir patekimas į rinką
Reglamente dėl galimybių verstis profesine veikla ir patekimo į rinką numatytos taisyklės buvo pradėtos taikyti praėjus 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2022 m. vasario 21 d.
- Pagrindinė kabotažo taisyklė: „3 kabotažo operacijos per 7 dienas“ lieka nepakitusi.
- „Atšalimo“ laikotarpio reikalavimas: Įvedamas 4 (keturių) dienų „atšalimo“ laikotarpio reikalavimas. Vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone arba - transporto priemonių junginio atveju - tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos.
- Vilkikų grąžinimas į „namų bazę“: Transporto įmonės turės organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos (įsigaliojo 2022 m. vasario 21 d.).
Tachografai
- Išmanieji tachografai: Taisyklės, susijusios su išmaniaisiais tachografais, bus pradėtos taikyti gerokai vėliau, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. kiekvienoje 2,5-3,5 tonų komercinėje transporto priemonėje turi būti įrengtas naujo tipo išmanusis tachografas, kuris fiksuoja sienų kirtimą, įkrovimą ir iškrovimą bei vairavimo ir poilsio laikotarpius. Privalomas antros kartos išmaniaisiais tachografais pakeitimas tarptautiniame transporte.
„Pašto dėžučių“ įmonių prevencija
Reglamente įtvirtintos sąlygos, kurias turi atitikti vežimo įmonė, kad ji būtų laikoma įsteigta atitinkamoje ES valstybėje narėje. Pavyzdžiui, nebeužtenka formaliai įregistruoti transporto įmonę, kuri turi iš esmės vien pašto dėžutę. Tokia įmonė turi turėti patalpas, kuriose ji turi prieigą prie svarbiausių įmonės dokumentų originalų elektronine ar bet kuria kita forma, administracijos darbuotojus, kurių skaičius turėtų būti proporcingas įmonės veiklos dydžiui, taip pat atitikti kitus reglamente keliamus reikalavimus.
Poveikis Lietuvos transporto sektoriui
ES mobilumo paketo reglamentas įveda pakeitimus, kurie gali turėti didžiulę įtaką Lietuvos transporto sektoriui. Mobilumo paketo teisės aktai kelia didelę grėsmę daugelio Baltijos šalių vežėjų įmonėms, nes netrukus gali paaiškėti, kad vežėjų turimos konkurencingos kainos ištirps. Priklausomai nuo atliekamo pervežimo tipo, vežėjų sąnaudos didės nuo 20 iki 100 %.
Iššūkiai vežėjams
- Didesnės išlaidos: Dėl vilkikų grąžinimo į įmonės veiklos bazę įsisteigimo šalį transporto įmonės išlaidos didėja (vien tik Lenkiją pravažiuoti papildomi 1600 km). Tarptautinių vairuotojų išlaikymo išlaidos padidės. Transporto įmonės turės tiksliai paskaičiuoti, kiek reikės sumokėti vairuotojui atlyginimo po Mobilumo paketo reglamento įsigaliojimo. Vežėjų kaštai didės nuo 10 iki 30 proc.
- CO2 emisijos: Europos Komisijos atliktas poveikio vertinimas nustatė, kad į aplinką bus papildomai išmetama iki 3 mln. tonų CO2. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu Mobilumo paketas ES kelių transporto klimato kaitos emisijas padidins iki 4,6 %. Periferinių šalių vežėjai susidurs su išaugusiais veiklos kaštais ir papildomomis CO2 emisijomis.
- Parkavimo vietų stygius: Europoje egzistuoja parkavimo vietų stygius. Padaryta studija nustatė, kad parkavimui yra tinkamų 70 000 vietų ir trūksta 400 000 vietų. Dabar draudžiama miegoti kabinose, o tai dar labiau išryškins šią problemą.
- Investicijų ir darbo vietų praradimas: Lietuva gali netekti dalies investicijų ir darbo vietų. Prognozuojamas 3-4 proc. BVP praradimas. Kai kurie Lietuvos vežėjai jau dabar apsisprendė ar net spėjo iškelti savo bendroves į Lenkiją, kad išvengtų Mobilumo paketo padarinių. Remiantis „Sodros“ duomenimis, nedideliu tempu, bet vairuotojų skaičius jau mažėja nuo praeitų metų vidurio.
Galimi sprendimai ir adaptacija
Mobilumo paketo priėmimas iš esmės pakeis vairuotojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko skaičiavimą bei apskaitą. Todėl nemažai transporto įmonių turėtų keisti savo veiklos modelius ir verslo procesus.
Aišku yra du dalykai: Mobilumo paketas bus priimtas, ir verslas privalės prisitaikyti. Todėl pats laikas pradėti galvoti apie naujos kartos sprendimus, skaitmenizaciją ir įmonės procesų skaidrinimą.
- Skaitmenizacija: „Trans.eu“ platforma - vienas įrankis, pritaikytas krovinių vežėjams, siuntėjams bei šiuolaikinėms ekspedijavimo įmonėms.
- Veiklos modelių keitimas: Lietuvos įmonės gali registruoti savo filialus kitose šalyse, ten mokėti mokesčius ir t.t.
- ES mobilumo paketas: Švarus mobilumas: Antroji dalis skirta transporto sektoriaus poveikiui ES aplinkai. Ypač daug dėmesio skiriama keleivių kelių transportui - nuostatos apima elektrifikavimą, CO2 standartus bei konkrečias taisykles dėl patekimo į rinką.
- ES mobilumo paketas: Tvarus mobilumas: Trečioji paketo dalis skirta kurti saugų ir jungtinį mobilumą visoje ES, taip pat didinti transporto sektoriaus tvarumą. Tai apima keitimosi informacija skaitmeninimą ir automatizavimą, pėsčiųjų saugumą ir tolesnius CO2 standartus.
Svarbu žinoti
Lietuva yra valstybė, pervežanti daugiausia svetimų krovinių. Lietuva taip pat turi didžiausią kiekį sunkvežimių, tenkantį 1 mln. gyventojų. 50-60 tūkst. žmonių dirba vairuotojais, o iš viso Lietuvoje dirba 160 tūkst. žmonių, susijusių su transporto ir logistikos sektoriumi.
Europos Komisija šiuo metu dar rengia gaires, kaip konkrečiai įgyvendinti tam tikras Mobilumo paketo nuostatas, įskaitant vilkiko grąžinimą bei komandiravimą. Būtina užtikrinti, kad Mobilumo paketo nuostatos visoje ES būtų įgyvendinamos vienodai, t. y., kad nesiskirtų kontrolės reikalavimai skirtingose šalyse.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas sako, kad kai kurios Mobilumo paketo nuostatos turi teigiamo poveikio elementą, pavyzdžiui, kai kalbama apie vairuotojų socialinės ekosistemos apsaugą. Kalbėdamas apie vilkikų vairuotojų atgynimų padidėjimą, Povilas Drižas atkreipė dėmesį, kad tai priklauso nuo kiekvienos šalies nacionalinių teisėkūros priemonių, kuriomis bus įgyvendintos Mobilumo paketo nuostatos.
tags: #mobilusis #paketas #tolimuju #reisu #vairuotojams