Lietuvoje, kur gausu miškų, miško keliai atlieka svarbų vaidmenį miškininkystėje ir rekreacijoje, tačiau jų teisinė padėtis, priežiūra ir sauga kelia daug diskusijų. Bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų ir auto-moto sporto organizacijų siekimas atspindi pastangas spręsti įsisenėjusias problemas, susijusias su miško kelių žymėjimu, žemėlapiais, naudojimu ir eismo sauga, ypač atsižvelgiant į laukinių gyvūnų migraciją.
Miško kelių samprata ir problemos
Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis pabrėžia, kad bendradarbiavimo sumanymas tarp Aplinkos ministerijos ir auto-moto sporto organizatorių atstovų jau yra prasidėjęs. Šis bendradarbiavimas apima diskusijas dėl saugomų teritorijų problematikos, geresnio miško kelių žymėjimo ir tikslesnių bei teisingiau tikrą padėtį atspindinčių žemėlapių kūrimo. Lietuvos automobilių sporto bei Lietuvos motociklų sporto federacijų (LMSF) atstovai, su kuriais vyksta diskusijos, teigia, kad įstatyminėje bazėje yra daug spragų.
Vieningo žemėlapio trūkumas
Didžiausia įvardinta problema: Lietuvoje nėra vieningo žemėlapio, kuriame būtų pateikiamos žinios apie kelius. Pasitaiko ir taip, kad žemėlapyje pažymėti keliai būna išarti taip, kaip mineralizuotos juostos. N. Kupstaitis sutinka, kad tai, jog Lietuvoje nėra įstatymais įtvirtinto aiškaus miško kelio apibrėžimo, be jokios abejonės, prisideda prie padėties neaiškumo. Tačiau net ir idealiausiai susitarus dėl miško kelio sampratos, problemos automatiškai neišsispręstų.
Miško kelių statusas ir paskirtis
Miško keliai pagal Kelių įstatymą yra priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams. Tai reiškia, kad jie nėra viešieji keliai, o yra skirti pirmiausia tų kelių valdytojų (valstybinių miškų valdytojai ir privačių miškų savininkai) reikmėms. Pagal Miškų įstatymą miško keliai yra priskiriami miško žemei, o kartu - ir miško infrastruktūrai, kuri ir yra skiriama miško naudojimui pagal paskirtį. Dėl to bet kuris miško kelio naudojimas pasivažinėti, turizmui, sportui, rekreacijai ir netgi gyvenamajai vietai pasiekti nebus pirminė ir pagrindinė miško kelio naudojimo paskirtis, nebent tas miško kelias būtų aiškiai įvardinamas kaip rekreacinės paskirties.
N. Kupstaičio žodžiais, miškuose išsibarsčiusios sodybos ir dažniausiai vienintelė galimybė jas pasiekti miško keliu praktikoje keičia poreikį geresnei tokių miško kelių būklei, nei tai būtų reikalinga dėl miškų ūkio darbų. Neretai čia kyla ir konfliktas, kai tokios sodybos šeimininkas įsivaizduoja turįs pagrindą reikalauti jo lengvajam automobiliui pravažiuojamo miško kelio.
Tačiau, pasak ministerijos atstovo, ne visi miško keliai yra, bus ir turi būti pravažiuojami visiems pageidaujantiems net ir sausuoju metų laiku. Pirmiausia tik apie 10 proc. visų miško kelių yra su žvyro ar kita sustiprinta danga, o likusieji - natūralūs gruntiniai. Pastarieji net vasarą nebūtinai bus tinkami naudoti dar kam nors, nei medienos ruošai ar kitiems miškų ūkio darbams, kur važiuojama pirmiausia traktoriumi. Iš kitos pusės taip pat svarbu pripažinti, kad net ir šie gruntiniai miško keliai yra miško keliai (miško žemėje esantys vidaus keliai), nes neretai pasigirsta bandymų įrodinėti, neva tai nėra miško keliai, o tik provėžos miške.
N. Kupstaitis pabrėžė: jei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ta linijinė vieta, pažymėta kaip miško kelias, tai jis ir yra miško kelias, nesvarbu, kokia jo danga ar būklė.
Miško kelių priežiūra ir vystymas
Nuo 2016 metų Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis yra remontuojami ir prižiūrimi patys svarbiausi miško keliai. Dėl svarbumo susitariama specialiose komisijose, į kurias įeina tiek miškininkai, tiek miško savininkų, tiek ir savivaldybių atstovai. Pirmiausia remontuojami ir prižiūrimi keliai su žvyro ar kita sustiprinta danga. Tokį remontą ir priežiūrą vykdo VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU), ji turi suvestinius duomenis visos šalies mastu.
N. Kupstaitis teigė, kad tokie miško keliai pirmiausia galėtų ir turėtų būti siūlomi turistiniams, rekreaciniams ar pažintiniams auto-moto turizmo maršrutams papildyti.
VMU investicijos ir inovacijos
Valstybinių miškų urėdija (VMU) per 2023 m. atliko miško kelių priežiūrą, remontą ir statybą už 7,72 mln. Eur, iš viso rekonstruota ir sutaisyta 1145 km miško kelių, nutiesta 7,03 km naujų kelių. VMU prižiūri 38,2 tūkst. km miško kelių tinklą valstybinių ir privačių miškų teritorijoje, kurių priežiūrą vykdo dotacijomis bei nuosavomis lėšomis. VMU į kelių priežiūrą ir tvarkymą investuoja nuosavas lėšas ir naudojasi programomis, skirtomis miško kelių priežiūrai ir taisymui visų nuosavybės formų miškuose. VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad siekiant, jog miško keliai būtų geros būklės tiek miškininkams atlikti darbus, privažiuoti prie gaisraviečių, tiek ir gyventojams lankantis miške, VMU kasmet didina miško kelių tvarkymo ir investicijas. Ypatingas dėmesys skiriamas gamtą tausojantiems sprendimams.
Viena iš naujovių - laikinosios kelio plokštės. Vykdant kompleksinę miškų ūkio veiklą, laikinosios kelio plokštės padės užtikrinti atsakingą bei racionalų miškų išteklių naudojimą, nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui. Šios inovacijos dėka bus tausojama miško infrastruktūra: miško keliai, kvartalinės linijos, medienos sandėliavimo aikštelės ir kt. Šiuo metu įsigyjamos laikinosios kelio plokštės 2,5 km ilgio atkarpai. 1,8 mln. Eur investicijos grąža pasireikš ekonominiu, socialiniu bei ekologiniu aspektais. Per 2023 m. įsigyti 4 greideriai, 3 ratiniai ir 1 vikšrinis ekskavatorius, kurių dalis jau naudojami darbuose, likę bus pradedami eksploatuoti 2024 m. I-II ketv. Taip pat įsigyjami 4 nauji savivarčiai automobiliai su hidromanipuliatoriais, smulkioji technika. Ši technika atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus ir pasitarnaus kelių priežiūrai, pakelių šienavimui.
Darbų planavimas ir aplinkosaugos aspektai
Planuojant kelių taisymo darbus, jų apimtys nustatomos atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Vadovaujantis teisės aktais, savivaldybės vykdomosios institucijos turi teisę priimti sprendimus apie nustatytą kelių sugadinimo tikimybės laikotarpį - esant šlapioms oro sąlygoms ar per sausrą - tokiu atveju eismas keliais gali būti apribojamas. VMU Miško infrastruktūros skyriaus vadovas Rolandas Kavėnas teigia: „Veikloje rūpinamės miško kelių būklės gerinimu, taip pat planuodami darbus vertiname gamtines aplinkybes, kad keliams žala nebūtų daroma. Todėl esant netinkamoms oro sąlygoms, darbai organizuojami mažesne apimtimi arba stabdomi, taip saugant ir tausojant miško infrastruktūrą. Bendraudami su savivaldybėmis ir seniūnijomis - siekiame visapusiško geranoriško bendradarbiavimo ir supratimo, tad vykdydami gamybą saugome ir tausojame kelius, o juos sugadinus, kuo skubiau, nesilaikydami maksimalių terminų, sutvarkome ir atstatome į pradinę padėtį.“ Miško kelių remonto darbus atlieka VMU darbuotojai ir rangovai, o sudėtingiems darbams, tokiems kaip kapitalinis kelių remontas, tiesimas, rekonstravimas atlikti pasitelkiami rangovai.
Turistiniai maršrutai miškais ir Panemunės kelias
Nuo atsakymo, kada, kur ir kokio ilgio atsiras turistiniai/pažintiniai keliai motorinėmis transporto priemonėmis, ministerijos atstovas susilaikė. Kanadoje ar Amerikoje tokie keliai driekiasi tūkstančius kilometrų. Lietuvoje keturratininkai ir kiti auto-moto turizmo mėgėjai pasitenkintų ir 100 km ratuku su dvarais, kitomis lankytinomis vietomis, į kurias galima patekti legaliais oficialiais servitutiniais keliais.
Vienas vaizdingiausių maršrutų - Panemunės kelias
Dažniausiai iš Kauno į Klaipėdą ir atvirkščiai žmonės važiuoja autostrada, nes taip greičiau ir patogiau. Tačiau mažiau skubantys ir romantiškesni keliautojai vis dar renkasi senąjį kelią, vingiuojantį palei Nemuną, laikomą vienu vaizdingiausių maršrutų Lietuvoje. Kelionė užtruks, bet neprailgs. Nors kelionė panemune užtrunka ilgiau nei autostrada (apie 3,5 valandos be sustojimų, palyginti su 2 valandomis autostrada), šį kelią tikrai verta rinktis, ypač gamtos mylėtojams, žvejybos mėgėjams, istorijos entuziastams ir romantikams, norintiems pasigrožėti įspūdingais vaizdais. Kelio žavesys atsiskleidžia iškart už Kauno, kur kelias smarkiai vingiuoja, primindamas kalnų keliukus. Kelias priartėja prie Nemuno, kurio vingiais galima grožėtis didelę kelionės dalį.
Lankytinos vietos Panemunės kelyje
- Raudondvario dvaras: Vos 5 kilometrai už Kauno, Raudondvario dvaras, kadaise priklausęs Radviloms, vėliau - Tiškevičiams, yra vienas ryškiausių renesanso laikotarpio dvarų Lietuvoje. Parko šiaurinis pakraštys pereina į mišką, o takeliai veda link Nevėžio kraštovaizdžio draustinio.
- Raudonės pilis: Taip pat raudona rezidencinė Raudonės pilis stovi ant stataus ir aukšto kalno šlaito, į kurios 33,5 m aukščio bokštą leidžiama patekti ir turistams. Greta pilies yra dar XVI a. pabaigoje pradėtas kurti Raudonės parkas, kuriame yra valstybės saugomų gamtos paveldų objektų, tokių kaip seniausias parke Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa su septyniais kamienais ir Raudonės juodoji tuopa su trimis liemenimis.
- Panemunės pilis: Su išlikusiais dviem įspūdingais bokštais, Panemunės pilyje vyksta nemažai kultūrinių ir edukacinių renginių.
- Rambyno kalnas: Mitais ir legendomis apipintas Rambyno kalnas, ant kurio, spėjama, galėjo stovėti kryžiuočių sunaikinta Ramigės pilis, buvo skalvių genties šventviete. Nuo kalno šlaito atsiveria Nemuno didybė ir Tilžės bokštai kitame krante. Greta Rambyno kalno yra ir Bitėnų kapinės, kur ilsisi filosofas ir rašytojas Vydūnas bei Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Netoli yra ir 1,5 km ilgio pažintinis gamtos takas bei baltųjų gandrų kolonija.
- Pamario kraštas: Toliau galima nuvažiuoti į Šilutės kraštą, kur - ne vienas įspūdingas miestelis. Pavyzdžiui, Rusnė - vienintelis Lietuvoje miestelis, įsikūręs saloje, kur teka keturios upės. Kita verta dėmesio vieta - Ventės ragas, kur stovi įspūdingas švyturys ir veikia ornitologijos stotis su didžiausia paukščių gaudykle pasaulyje. Būtinai užsukite ir į Dreverną - kaimą Klaipėdos rajone, prie kaituotojų pamėgtos Svencelės, kur stovi apžvalgos bokštas, nuo kurio galima pasigrožėti mariomis. Taip pat aplankykite Vilhelmo kanalą ir Lankupius, kur yra vienintelis Lietuvoje šliuzas ir ilgiausias šalyje kabamasis tiltas.
Žemėlapių kūrimas ir navigacija
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba svarbiausia problema įvardija tai, jog Lietuvoje nėra vieningo žemėlapio, kuriame būtų pateikiamos žinios apie kelius. A. Petrošius kartu su kitais pilietiškais sporto bendruomenės nariais jau kuris laikas yra sukūręs žemėlapį www.raceadmin.info. Jame atsispindi visus saugomų teritorijų sluoksniai: valstybiniai parkai, Natura 2000 bei kultūros paveldo teritorijos. Pasak sudarytojo, žemėlapis aiškiai nurodo, kur tikrai draudžiama važinėti.
Tačiau kol nėra iki galo aišku, kur galima, nes nėra miško kelio apibrėžimo. Juk Lietuvos kelių direkcijos registre sužymėti keliai apima ne visus kelius, o tik skalę nuo automagistralių iki keturiais skaitmenimis žymimų plačių žvyrkelių. Tačiau dėl jų juk klausimų ir taip nekyla. Važiuojančius į mišką, klaidina ir navigacijos, kurių duomenys surinkti ne visuomet atitinka tikrovę, dažnai miškai atvaizduojami išraižyti kelių, nors iš tikrųjų legalių kelių ten nėra. Todėl šiuos elektroninius žemėlapius reikia tobulinti, tikslinti.
Siūloma naudotis www.raceadmin.info duomenų baze. Bet kuris keliautojas gali susidaryti kelionės maršrutą, ir jį užkėlęs ant šio žemėlapio netapti pažeidėju: aplenkti vietas, kuriomis važiuoti draudžiama. Šiuo metu intensyviai dirbama siekiant žemėlapį integruoti į mobilųjį telefoną, kad jį būtų galima naudoti kaip navigaciją. Kuriama programėlė, kuri leis pažymėti pasidalinti su kitais, bus supaprastintas programėlės administravimas. Savaitgaliais žemėlapiu pasinaudoja 10-20 žmonių, tai jau yra didelis pasiekimas.
O štai N. Kupstaitis tvirtino: pagrindinė duomenų bazė, kurioje suvestos teisiškai tiksliausia turimos žinios apie miško kelius yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, o šio kadastro tvarkytoja - Valstybinė miškų tarnyba. Jo patarimas visiems privačių ir neprivačių žemėlapių kūrėjams paprastas: susiekite su Valstybine miškų tarnyba ir pasinaudokite sukauptais duomenimis. N. Kupstaitis pabrėžia, kad miško keliai yra vidaus keliai, kurie, skirtingai nuo viešųjų kelių, nėra skirti pirmiausia susisiekimui automobiliais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, pirmumas juose teikiamas miškų ūkio veiklai. Todėl nereikia nustebti radus miško valdytojo ar savininko uždarytą vieną ar kitą miško kelio atkarpą dėl ten vykdomų medienos ruošos ar kitokių miško darbų. Pasitikrinti žinias, ar dominantis kelias patenka į miško žemę, galima ir viešai prieinamame erdvinių duomenų portale www.geoportal.lt.
Eismo saugumas ir gyvūnų migracija
Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Lankymosi miške taisyklių 11 punkte nustatyta, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais. Šiame punkte kalbama apie miško lankytojus - asmenis nesusijusius su miškų ūkio veikla ar šių miškų apsauga, valstybine miškų kontrole ir pan. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių žinovė papildė: keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat baudos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai: draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, miško paklotės, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio ir t. t. Visos draudžiamos veiklos, susijusios su motorinėmis transporto priemonėmis, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Pavasaris - gyvūnų migracijos metas
Pavasaris, o ypač balandžio mėnuo, yra gyvūnų migracijos laikas. Vasario mėnesį prasideda plėšrūnų migracija, o balandžio mėnesį migruoja daugelis gyvūnų rūšių. Vieni jų keliauja ieškoti poros, kiti grįžta iš žiemaviečių, treti ieško geresnių maitinimosi vietų ar geresnės vietos jaunikliams vesti. Migruoja ne tik stambesni žvėrys, bet ir mažesni jų giminaičiai - varliagyviai. Pastarieji ypač kenčia dėl kelių ir automobilių gausos. Kasmet suvažinėjama tūkstančiai varlių, tarp jų ir ypač retų. Dėl masiškos varlių migracijos kelio danga gali tapti slidi, o tai gali lemti eismo įvykį. Vairuotojai pavasarį turėtų būti atidesni ir lėčiau važiuoti miško takais arba bent būti pasirengę, jei ant kelio išbėgtų koks gyvūnas.
Statistika ir gyvūnijos nuostoliai
Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per pirmus tris šių metų mėnesius sulaukė 10 proc. daugiau pranešimų iš vairuotojų, kurių automobiliai nukentėjo dėl susidūrimų su gyvūnais. Daugiausiai pranešimų apie tokias avarijas sulaukiama balandžio mėnesį. Policijos duomenimis, iš viso šalyje įvyksta apie 1000 eismo įvykių, kurių priežastis būna ant kelio išbėgęs gyvūnas. Gamtosaugininkai įsitikinę, kad tai tik ledkalnio viršūnė, nes žmonės į policiją kreipiasi tik tuomet, jei nukentėjo jų automobilis. Neretai partrenkiamos lapės, kiškiai, kiti smulkesni gyvūnai; pervažiuojami ežiai, varliagyviai, ropliai, paukščiai, vabzdžiai. Gyvosios gamtos nuostoliai kur kas didesni nei gali atrodyti. Pavyzdžiui, įkaitęs asfaltas labai vilioja roplius: driežus, gyvates. Tokio pat likimo susilaukia ir naktiniai paukščiai, kurie nesibodi pailsėti ant per dieną įkaitusio žvyrkelio ar asfaltuoto kelio.
Gyvūnų apsaugos priemonės
Vienintelė galimybė, kaip galima labiau sumažinti gyvūnijos nuostolius, tai pasirūpinti tinkamomis kelių perėjomis, imtis kitų atsargumo priemonių, šviesti vairuotojus. Šiuo metu pasaulyje jau yra gana efektyvių priemonių padėti gyvūnams saugiai pereiti kelią. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse jau buvo atsisakyta požeminių gyvūnų perėjų ir statomi specialūs tiltai gyvūnams, vadinamieji žalieji tiltai. Jie apsodinami medžiais ir krūmais, kad gyvūnas nebijotų jais eiti. Požeminės perėjos yra visiškai neefektyvios, kadangi virš jų nuolat zuja automobiliai, juose baisus triukšmas ir žvėris bando laimę kitu keliu. Be to, dieną perėjos tamsios, gyvūnai natūraliai vengia tokių vietų, nes mato, kad jos skiriasi nuo aplinkos, jie mato tokiose vietose grėsmę. Šiuo metu Lenkijoje pastatyta jau virš 100 tokių tiltų, o Lietuvoje nerastumėte nė vieno.
Lietuvoje vis dar galioja įsitikinimas, kad geriausia apsauga - masinis tvorų statymas, tačiau jos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Gyvūnams šiaip ar taip reikia migruoti, tad tvoros jų nesustabdo. Jeigu jie randa landą, tai iš karto ja pasinaudoja. Tačiau kitoje kelio pusėje landos gali ir nebebūti? Tuomet gyvūnas blaškosi ant kelio ir sukelia pavojų. Neretai tokias „kišenes“ palieka ir vairuotojai, neužverdami vartų iš autostrados įvažiuodami į mišką. Lietuvoje dar statomi specialūs pylimai, nuo kurių gyvūnai atsispyrę gali peršokti per tvorą, bet tai pajėgūs padaryti vos keli: stirnos, elniai. Kitiems gyvūnams jie nepadeda.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sutinka, kad pastaruosius kelerius metus iš laukinių žvėrių briedžiai sukėlė daugiausia avarijų - 57 proc. visų eismo įvykių. Ši tarnyba turi žinių tik apie įskaitinius eismo įvykius, tai yra tokius, per kuriuos sužalojami arba žūsta žmonės. N. Abukauskas neneigia, kad laukiniai žvėrys, ypač tokie stambūs kaip briedžiai, kelia pavojų eismo dalyviams. Tačiau, pasak jo, neįmanoma aptverti visų valstybinės reikšmės kelių - jų yra daugiau kaip 21 000 kilometrų. Didelė problema ir pačių žmonių požiūris į tvoras: jos vagiamos, tyčia išlaužomos, paliekami atlapi vartai, nors prikalėme lenteles su prašymais juos uždaryti. Tverti tvoros kartais neleidžia ir aplinkosaugininkai - paprastai tose vietose, kur yra gyvūnų migracijos takai. Tiesa, valstybinės reikšmės keliuose įrengta 14 požeminių perėjų stambiems gyvūnams.
Lietuvoje jau ima rastis pirmosios tvorelės varliagyviams apsaugoti, bet daug efektyvesnės yra specialios gaudyklės. Į jas pakliuvę varliagyviai išrenkami ir pernešami į kitą kelio pusę. Kai kuriose šalyse jau statomi ir specialūs kelio ženklai, kurie žymi, kad per kelią šokuoja retos varlės, tad vairuotojai turėtų būti labai atsargūs.
Briedžių populiacija ir eismo įvykiai
Gausėjanti briedžių populiacija džiugina gamtos mylėtojus. Teigiama, kad dabar ji didžiausia per pastaruosius keliasdešimt metų. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje gyvena 10 903 briedžiai, arba 1 500 daugiau nei 2013 metais. Per septynerius metus (nuo 2007-ųjų) briedžių populiacija padidėjo daugiau kaip 6 000 gyvūnų. Stirnų gyvena 11 427. Didėjant briedžių populiacijai, didėja ir jų sumedžiojimo kvotos. Pavyzdžiui, šiais metais iki balandžio 15 dienos sumedžioti 543 briedžiai. Palyginti su 2012-2013 metų medžioklės sezonu, tai 146 gyvūnais daugiau.
Rekomendacijos vairuotojams
- Didesnė tikimybė ant kelio sutikti žvėrį - miškingose vietovėse, ypač ten, kur medžiai ir krūmai auga visai netoli kelio, taip pat tose vietose, kur mažesnis matomumas.
- Žvėrys migruoja sau įprastais keliais, todėl besiplečiant miestams jie ir atsiduria ten, kur anksčiau gal buvo miškas, o dabar jau - naujas kelias.
- Būkite ypač atidūs vakare, tamsiu paros metu.
- Atminkite, kad į kelią išbėgančio laukinio gyvūno elgesys nenuspėjamas - ar apakintas automobilio žibintų jis sustos ir nejudės, ar bėgs ir šoks ant atvažiuojančio automobilio.
- Ypač reikėtų saugotis briedžių. Jis yra stambiausias Lietuvos miškų gyvūnas, todėl jaučiasi labai drąsiai. Yra pasitaikę atvejų, kai šie kanopiniai tyčia nesitraukė nuo kelio ar net puolė automobilius, nes mažesni objektai jų negąsdina.
- Norint išvengti galimo susidūrimo, vairuotojui reikia akimirksniu įvertinus situaciją pasiruošti išvengti susidūrimo: arba stabdyti, arba, sulėtinus greitį, bandyti apvažiuoti gyvūną.
Strateginiai planai dėl miško kelių
Pasak N. Kupstaičio, akivaizdu, kad laukia miško kelių pritaikymo procesas, pradedant nuo aiškios miško kelių sampratos ir skirstymo, toliau - išsamios miško kelių inventorizacijos ir jau tuomet miško kelių tinklo pritaikymo projekto parengimas. Šiame projekte būtų aiškiai įvardinta, kuriuos miško kelius būtina prižiūrėti, tvarkyti ir naudoti pagal paskirtį, kuriuos - rekonstruoti ir pagerinti, o kurie yra pertekliniai, naikintini, taip pat numatyta, kur reikia naujų miško kelių.
Miško kelių tinklo pritaikymo projekto sudėtine dalimi galėtų būti ir tam tikrų konkrečių turistinių, pažintinių maršrutų ar trasų miškuose numatymas ir viešinimas. Tai ilgas ir didelis darbas, kurio užuomazgos buvo pradėtos prieš keletą metų, tačiau dėl pasikeitusių miškų politikos pirmenybių, šiek tiek nustumtos į šalį. Matyt, po nacionalinio miškų susitarimo proceso, miškų politikos strateginio dokumento jau prasidėjusiam dešimtmečiui parengimo, ateis eilė ir miško keliams.
tags: #miskai #autostrada #kelias #lietuva